Petras Perkumas: Skirtumas tarp puslapio versijų
S wiki sintakse 2 |
S wiki sintakse 3 |
||
| Eilutė 4: | Eilutė 4: | ||
==Biografija== |
==Biografija== |
||
Jauniausias sūnus Antano ir Barboros Perkumų šeimoje. Tėvas buvo prasilavinęs ūkininkas. |
Jauniausias sūnus Antano ir Barboros Perkumų šeimoje. Tėvas buvo prasilavinęs ūkininkas. |
||
[[1928]]–[[1932]] m. mokėsi [[Darbėnai|Darbėnų]] pradžios mokykloje. [[1932]] susižavėjo saleziečių gyvenimu ir išvyko į [[Italija|Italiją]]. |
[[1928]]–[[1932]] m. mokėsi [[Darbėnai|Darbėnų]] pradžios mokykloje. [[1932]] susižavėjo saleziečių gyvenimu ir išvyko į [[Italija|Italiją]]. |
||
| Eilutė 10: | Eilutė 10: | ||
[[1932]]–[[1933]] m. mokėsi lietuvių saleziečių įstaigoje „Perosa Argentina“. [[1933]] m. pradėjo mokytis teologiją, užsienio kalbas ir siuvėjo amatą [[Torinas|Torino]] misijų aspirantams skirtoje mokykloje „Conti Rebaudengo“. Mokydamasis buvo „Švenčiausiojo sakramento“ saleziečių draugijos narys, draugijos patarėjas, sekcijos vedėjas. Ketvirtaisiais mokslo metais įstojo į „Nekaltai pradėtosios“ draugiją. |
[[1932]]–[[1933]] m. mokėsi lietuvių saleziečių įstaigoje „Perosa Argentina“. [[1933]] m. pradėjo mokytis teologiją, užsienio kalbas ir siuvėjo amatą [[Torinas|Torino]] misijų aspirantams skirtoje mokykloje „Conti Rebaudengo“. Mokydamasis buvo „Švenčiausiojo sakramento“ saleziečių draugijos narys, draugijos patarėjas, sekcijos vedėjas. Ketvirtaisiais mokslo metais įstojo į „Nekaltai pradėtosios“ draugiją. |
||
Dėl pablogėjusios sveikatos mokslus nutraukė. Iki pat mirties Petras Perkumas nuoširdžiai meldėsi ir to mokė savo draugus. |
Dėl pablogėjusios sveikatos mokslus nutraukė. Iki pat mirties Petras Perkumas nuoširdžiai meldėsi ir to mokė savo draugus. |
||
==Atmintinos vietos== |
==Atmintinos vietos== |
||
| Eilutė 20: | Eilutė 20: | ||
==Publikacijos== |
==Publikacijos== |
||
[[1938]] m. kunigas, buvęs Petro Perkumo mokytojas Igino Muraro italų kalba parašė knygą „Pietro Perkumas“. [[1979]] m. knyga buvo išleista lietuviškai. |
[[1938]] m. kunigas, buvęs Petro Perkumo mokytojas Igino Muraro italų kalba parašė knygą „Pietro Perkumas“. [[1979]] m. knyga buvo išleista lietuviškai. |
||
[[1982]] m. dr. Vytautas Dambrava parašė knygą „Širdies giesmė Petriukui“, vėliau išverstą į anglų, ispanų, portugalų kalbas. |
[[1982]] m. dr. Vytautas Dambrava parašė knygą „Širdies giesmė Petriukui“, vėliau išverstą į anglų, ispanų, portugalų kalbas. |
||
08:46, 16 liepos 2009 versija
Petras Perkumas (1916 m. balandžio 28 d. Kadugynų kaime, Darbėnų valsčiuje, Kretingos apskrityje – 1937 m. sausio 12 d. Italijoje) – vienuolis salezietis.
Biografija
Jauniausias sūnus Antano ir Barboros Perkumų šeimoje. Tėvas buvo prasilavinęs ūkininkas.
1928–1932 m. mokėsi Darbėnų pradžios mokykloje. 1932 susižavėjo saleziečių gyvenimu ir išvyko į Italiją.
1932–1933 m. mokėsi lietuvių saleziečių įstaigoje „Perosa Argentina“. 1933 m. pradėjo mokytis teologiją, užsienio kalbas ir siuvėjo amatą Torino misijų aspirantams skirtoje mokykloje „Conti Rebaudengo“. Mokydamasis buvo „Švenčiausiojo sakramento“ saleziečių draugijos narys, draugijos patarėjas, sekcijos vedėjas. Ketvirtaisiais mokslo metais įstojo į „Nekaltai pradėtosios“ draugiją.
Dėl pablogėjusios sveikatos mokslus nutraukė. Iki pat mirties Petras Perkumas nuoširdžiai meldėsi ir to mokė savo draugus.
Atmintinos vietos
1997 m. buvusioje Perkumų gimtinės sodybvietėje pastatytas ir pašventintas kryžius su užrašu „1910 ir 1917 m. čia gimė vienuoliai saleziečiai Antanas ir Petras Perkumai“.
1997 m. šalia Darbėnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčios Petro Perkumo atminimui vienuoliai saleziečiai pastatė jo skulptūrą. Skulptūros autorius Antanas Ambrulevičius. Paminklą pašventino jo Ekscelencija Telšių vyskupas Antanas Vaičius.
Publikacijos
1938 m. kunigas, buvęs Petro Perkumo mokytojas Igino Muraro italų kalba parašė knygą „Pietro Perkumas“. 1979 m. knyga buvo išleista lietuviškai.
1982 m. dr. Vytautas Dambrava parašė knygą „Širdies giesmė Petriukui“, vėliau išverstą į anglų, ispanų, portugalų kalbas.