Skirvytė (Šilutė): Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
S wiki sintakse 2 |
||
Eilutė 24: | Eilutė 24: | ||
Iki [[1920]] m. Skirvytės (vok. k. Skirwiet(h), Skirwith) kaimas buvo įsikūręs abipus Skirvytės upės. Priklausė Šilutės apskričiai. Buvo valsčiaus centras. Skirvytės valsčių sudarė [[Vorusnė]]s, [[Pakalnė]]s, Skirvytėlės, Akmingės (vok. k. Ackminge, nuo [[1946]] m. rusų k. Зеленец) kaimai, bei Kilmingasis Brioniškės (vok. k. Adlig Brionischen, nuo 1946 m. rusų k. Зелёный Мыc) dvaras. [[1736]] m. Skirvytės kaime įkurta vienklasė pradinė mokykla, [[1888]] m. atidaryta antra klasė. [[XIX amžius|XIX a.]] antroje pusėje Skirvytės kaime surinkimus laikė klimkiškis sakytojas Ziesdraitis. 1888 m. Skirvytės kaimas nukentėjo nuo pavasarinio potvynio. [[1905]] m. kaime buvo 507 gyventojai. |
Iki [[1920]] m. Skirvytės (vok. k. Skirwiet(h), Skirwith) kaimas buvo įsikūręs abipus Skirvytės upės. Priklausė Šilutės apskričiai. Buvo valsčiaus centras. Skirvytės valsčių sudarė [[Vorusnė]]s, [[Pakalnė]]s, Skirvytėlės, Akmingės (vok. k. Ackminge, nuo [[1946]] m. rusų k. Зеленец) kaimai, bei Kilmingasis Brioniškės (vok. k. Adlig Brionischen, nuo 1946 m. rusų k. Зелёный Мыc) dvaras. [[1736]] m. Skirvytės kaime įkurta vienklasė pradinė mokykla, [[1888]] m. atidaryta antra klasė. [[XIX amžius|XIX a.]] antroje pusėje Skirvytės kaime surinkimus laikė klimkiškis sakytojas Ziesdraitis. 1888 m. Skirvytės kaimas nukentėjo nuo pavasarinio potvynio. [[1905]] m. kaime buvo 507 gyventojai. |
||
1920 m. Skirvytės kaimas padalytas: dalis, esanti kairiajame Skirvytės upės krante, liko [[Vokietija]]i ([[1925]] m. buvo 392 gyventojai; nuo [[1939]] m. vadinamas Skirvytė I (vok. k. Skirwiet I), nuo 1946 m. – Borovojė (rusų k. Боровое)). Kita dalis, esanti dešiniajame upės krante, priskirta [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos kraštui]]. 1920–1939 m. priklausė Rusnės valsčiui. 1923–1939 m. Skirvytės kaime buvo Lietuvos Respublikos pasienio policijos postas. |
1920 m. Skirvytės kaimas padalytas: dalis, esanti kairiajame Skirvytės upės krante, liko [[Vokietija]]i ([[1925]] m. buvo 392 gyventojai; nuo [[1939]] m. vadinamas Skirvytė I (vok. k. Skirwiet I), nuo 1946 m. – Borovojė (rusų k. Боровое)). Kita dalis, esanti dešiniajame upės krante, priskirta [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos kraštui]]. 1920–1939 m. priklausė Rusnės valsčiui. 1923–1939 m. Skirvytės kaime buvo Lietuvos Respublikos pasienio policijos postas. [[1939]]–[[1944]] m. vokiečiai šį kaimą vadino Skirwiet II. Po [[II pasaulinis karas|II pasaulinio karo]] dalis pastatų buvo nugriauta, kita dalis – perkelta į Pakalnės ir Sodų gatves. [[1967]] m. Skirvytės kaimas prijungtas prie Rusnės miesto ir pervadintas Skirvytės gatve, sunumeruotos sodybos. [[1993]] m., įsteigus Rusnės apylinkę, Skirvytė vėl tapo kaimu. [[1997]] m. buvo 2 ūkiai, 3 gyventojai. |
||
==Žymūs žmonės== |
==Žymūs žmonės== |
20:41, 12 liepos 2009 versija
Skirvytė | ||
---|---|---|
Apskritis | Klaipėdos apskritis | |
Savivaldybė | Šablonas:Country data Šilutės rajonas | |
Seniūnija | Rusnės seniūnija | |
Gyventojų | 1 |
Skirvytė – kaimas Šilutės rajono pietvakariuose, Rusnės saloje, Nemuno deltos regioniniame parke, 2 km į pietvakarius nuo Rusnės, prie Skirvytės upės.
Skirvytės kaime yra polderis, Simo Knapkio etnografinė sodyba, etnografinė sodyba – muziejus.
Istorija
Iki 1920 m. Skirvytės (vok. k. Skirwiet(h), Skirwith) kaimas buvo įsikūręs abipus Skirvytės upės. Priklausė Šilutės apskričiai. Buvo valsčiaus centras. Skirvytės valsčių sudarė Vorusnės, Pakalnės, Skirvytėlės, Akmingės (vok. k. Ackminge, nuo 1946 m. rusų k. Зеленец) kaimai, bei Kilmingasis Brioniškės (vok. k. Adlig Brionischen, nuo 1946 m. rusų k. Зелёный Мыc) dvaras. 1736 m. Skirvytės kaime įkurta vienklasė pradinė mokykla, 1888 m. atidaryta antra klasė. XIX a. antroje pusėje Skirvytės kaime surinkimus laikė klimkiškis sakytojas Ziesdraitis. 1888 m. Skirvytės kaimas nukentėjo nuo pavasarinio potvynio. 1905 m. kaime buvo 507 gyventojai.
1920 m. Skirvytės kaimas padalytas: dalis, esanti kairiajame Skirvytės upės krante, liko Vokietijai (1925 m. buvo 392 gyventojai; nuo 1939 m. vadinamas Skirvytė I (vok. k. Skirwiet I), nuo 1946 m. – Borovojė (rusų k. Боровое)). Kita dalis, esanti dešiniajame upės krante, priskirta Klaipėdos kraštui. 1920–1939 m. priklausė Rusnės valsčiui. 1923–1939 m. Skirvytės kaime buvo Lietuvos Respublikos pasienio policijos postas. 1939–1944 m. vokiečiai šį kaimą vadino Skirwiet II. Po II pasaulinio karo dalis pastatų buvo nugriauta, kita dalis – perkelta į Pakalnės ir Sodų gatves. 1967 m. Skirvytės kaimas prijungtas prie Rusnės miesto ir pervadintas Skirvytės gatve, sunumeruotos sodybos. 1993 m., įsteigus Rusnės apylinkę, Skirvytė vėl tapo kaimu. 1997 m. buvo 2 ūkiai, 3 gyventojai.
Žymūs žmonės
Skirvytės kaime gimė:
- Adomas Goberis (1901–1988) – tautosakos pateikėjas ir žvejys
- Otas Dovydas Tolišius (Otto David Tolischus) (1890–1967) – žurnalistas, 1936–1966 m. dirbo New York Times laikraščio korespondentu.
Literatūra
- Albertas Juška. Mažosios Lietuvos mokykla. Klaipėda. 2003. p. 481.
- Šilutės kraštas. Enciklopedinis žodynas. Šilutė. 2000.