Postglosatoriai: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

08:47, 12 liepos 2009 versija

Postglosatoriai (lot. post - po + glosatoriai), komentatoriai, konsiliatoriai - italų teisės mokyklos 1250-1500 m. atstovai, Corpus iuris civilis (CIC) tekstų aiškintojai, glosatorių pasekėjai.

Postglosatoriai, sekę glosatoriaus Accursius pėdomis, daugiau nebeužrašinėdavo glosų, bet užrašydavo išsamius įvairių CIC įstatymų (leges) tekstų arba jų poskyrių (paragrafų) paaiškinimus. Tokie užrašyti aiškinimai, sekę po įstatymų tekstų, tačiau nebūtinai pažodžiui su aptariamu tekstu susiję (kaip anksčiau pažodinio komentavimo glosatorių glosos) buvo pradėti vadinti komentarais, o naujosios teisėtyros krypties atstovai - komentatoriais, taip pat postglosatoriais, kadangi tokia nauja teisės mokykla susikūrė po romėnų teisės aiškinimo pradininkų (glosatorių), be to rėmėsi jų darbais.

Komentatoriai įsitraukė į teisės praktinę veiklą labiau nei jų pirmtakai. Postglosatoriai sudėtingose bylose teikdavo teisės ekspertizes, paaiškinimus. Tokios teisinės išvados dažnai buvo renkamos bei skelbiamos, vadintos konsilijomis (consilia), teisininkai komentatoriai - konsiliatoriais.

Atstovai

Reikšmingiausi komentatoriai buvo italų teisėtyrininkai, kadangi mokykla susiformavo Italijos universitetuose. Pirmieji komentatorių teisės mokyklos atstovai - Petrus de Bellaperthica ir Jacobus de Ravanis († 1296) - - XIII a. pabaigoje veikė Pietinėje Prancūzijoje. Naują kryptį Italijoje pagrindė Cinus de Pistoia (apie 1270–1336); jo mokinys - Bartolus de Saxoferrato (1313–1357), su savo mokiniu Baldus de Ubaldis (1327–1400) laikomi ryškiausiais postglosatoriais. B. Saxoferrato ir B. Ubaldis kaip teisės autoritetų darbai teismo praktikoje turėjo kone įstatymo galią. XV a. komentatoriai - Paulus de Castro (†1441), Iason de Mayno (1435–1519); Iason de Mayno, mokęs Andreas Alciatus (1492–1550), Naujosios humanistinės teisėtyros (mos gallicus, gališkojo metodo, plitusio Prancūzijoje) pradininką; kiti po I. Mayno veikę komentaroriai. XVI-XVII a. itališkojo metodo (mos italicus) šalininkai nebelaikomi postglosatorių mokyklos atstovais.

Literatūra

Norbert Horn: Die legistische Literatur der Kommentatorenzeit und die Ausbreitung des gelehrten Rechts. In: Helmut Coing (Hrsg.): Handbuch der Quellen und Literatur der neueren Europäischen Privatrechtsgeschichte. Band 1. München 1973, ISBN 3-406-03631-7. S. 261-364.

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
-[[Image:Corpus Iuris Civilis 02.jpg|thumb|170px|Postglosatoriai nuodugniai studijavo ir komentavo [[Civilinės teisės sąvadas|Civilinės teisės sąvadą]]]]
+[[Vaizdas:Corpus Iuris Civilis 02.jpg|thumb|170px|Postglosatoriai nuodugniai studijavo ir komentavo [[Civilinės teisės sąvadas|Civilinės teisės sąvadą]]]]
 '''Postglosatoriai''' (lot. ''post'' - po + ''[[glosatoriai]]''), '''komentatoriai''', '''konsiliatoriai''' - [[italija|italų]] teisės mokyklos 1250-1500 m. atstovai, ''[[Corpus iuris civilis]]'' (CIC) tekstų aiškintojai, [[glosatoriai|glosatorių]] pasekėjai.
@@ Eilutė 7: / Eilutė 7: @@
 ==Atstovai==
-Reikšmingiausi komentatoriai buvo italų [[teisėtyrininkai]], kadangi mokykla susiformavo Italijos universitetuose. Pirmieji komentatorių teisės mokyklos atstovai - [[Petrus de Bellaperthica]] ir [[Jacobus de Ravanis]] († [[1296]]) - - XIII a. pabaigoje veikė Pietinėje Prancūzijoje. Naują kryptį Italijoje pagrindė [[Cino da Pistoia|Cinus de Pistoia]] (apie [[1270]]-[[1336]]); jo mokinys - [[Bartolus de Saxoferrato]] ([[1313]]-[[1357]]), su savo mokiniu [[Baldus de Ubaldis]] ([[1327]]-[[1400]]) laikomi ryškiausiais postglosatoriais. B. Saxoferrato ir B. Ubaldis kaip teisės autoritetų darbai teismo praktikoje turėjo kone įstatymo galią. XV a. komentatoriai - [[Paulus de Castro]] (†[[1441]]), [[Iason de Mayno]] ([[1435]]-[[1519]]); Iason de Mayno, mokęs [[Andreas Alciatus]] ([[1492]]-[[1550]]), Naujosios humanistinės teisėtyros (''[[mos gallicus]]'', gališkojo metodo, plitusio Prancūzijoje) pradininką; kiti po I. Mayno veikę komentaroriai. XVI-XVII a. itališkojo metodo (''[[mos italicus]]'') šalininkai nebelaikomi postglosatorių mokyklos atstovais.
+Reikšmingiausi komentatoriai buvo italų [[teisėtyrininkai]], kadangi mokykla susiformavo Italijos universitetuose. Pirmieji komentatorių teisės mokyklos atstovai - [[Petrus de Bellaperthica]] ir [[Jacobus de Ravanis]] († [[1296]]) - - XIII a. pabaigoje veikė Pietinėje Prancūzijoje. Naują kryptį Italijoje pagrindė [[Cino da Pistoia|Cinus de Pistoia]] (apie [[1270]]–[[1336]]); jo mokinys - [[Bartolus de Saxoferrato]] ([[1313]]–[[1357]]), su savo mokiniu [[Baldus de Ubaldis]] ([[1327]]–[[1400]]) laikomi ryškiausiais postglosatoriais. B. Saxoferrato ir B. Ubaldis kaip teisės autoritetų darbai teismo praktikoje turėjo kone įstatymo galią. XV a. komentatoriai - [[Paulus de Castro]] (†[[1441]]), [[Iason de Mayno]] ([[1435]]–[[1519]]); Iason de Mayno, mokęs [[Andreas Alciatus]] ([[1492]]–[[1550]]), Naujosios humanistinės teisėtyros (''[[mos gallicus]]'', gališkojo metodo, plitusio Prancūzijoje) pradininką; kiti po I. Mayno veikę komentaroriai. XVI-XVII a. itališkojo metodo (''[[mos italicus]]'') šalininkai nebelaikomi postglosatorių mokyklos atstovais.
 ==Literatūra==