Lada: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
TXiKiBoT (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: mk:Ладо
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 5: Eilutė 5:
XV a. Ladą lenkų mitologijoje mini [[Janas Dlugošas]]. Taip pat Lados vardas siejamas su kitais XV-XVII a. šaltiniais, bei folklorinėmis slavų dainomis. Siejama su graikų [[Leda]].
XV a. Ladą lenkų mitologijoje mini [[Janas Dlugošas]]. Taip pat Lados vardas siejamas su kitais XV-XVII a. šaltiniais, bei folklorinėmis slavų dainomis. Siejama su graikų [[Leda]].


Lada kartais priskiriama ir [[baltų mitologija]]i. Apibūdinama kaip tarpininkė tarp dangaus ir žemės, lietaus davėja, žemės globėja. Su ja siejamas [[Ladakalnis|Ladakalnio]] kalno Aukštaitijoje vardas.
Lada kartais priskiriama ir [[baltų mitologija]]i. Apibūdinama kaip tarpininkė tarp dangaus ir žemės, lietaus davėja, žemės globėja. Su ja siejamas [[Ladakalnis|Ladakalnio]] kalno Aukštaitijoje vardas. Pasak [[Pranė Dundulienė|P. Dundulienės]] - Lada ir [[Lela]] buvusios senosios baltų motinos deivės. Joms rengtos apeigos svarbiausių metų švenčių metu. Deivių vaidmuo taip pat buvo labai svarbus motinystėje, meilėje. Lada ir Lela buvo pagerbiamos dainose naudojant tokius priedainius kaip lado, leliumai, aleliuma, aladum ir kt.<ref>„Pagonybė Lietuvoje“. Pranė Dundulienė, Vilnius, „Mintis“, 1989 m.</ref>

== Šaltiniai ==
{{reflist}}


{{mit-stub}}
{{mit-stub}}
[[Kategorija:Slavų dievai]]
[[Kategorija:Slavų dievai]]
[[Kategorija:Lietuvių dievai]]


[[bg:Лада]]
[[bg:Лада]]

14:50, 31 gegužės 2009 versija

Lada - slavų mitologinė harmonijos, meilės ir grožio deivė. Lados egzistavimas slavų panteone yra ginčitynas ir dažnai teigiama, kad Lada tėra neopagonių ir neoromantikų neteisingai interpretuotų šaltinių pasekmė.

XV a. Ladą lenkų mitologijoje mini Janas Dlugošas. Taip pat Lados vardas siejamas su kitais XV-XVII a. šaltiniais, bei folklorinėmis slavų dainomis. Siejama su graikų Leda.

Lada kartais priskiriama ir baltų mitologijai. Apibūdinama kaip tarpininkė tarp dangaus ir žemės, lietaus davėja, žemės globėja. Su ja siejamas Ladakalnio kalno Aukštaitijoje vardas. Pasak P. Dundulienės - Lada ir Lela buvusios senosios baltų motinos deivės. Joms rengtos apeigos svarbiausių metų švenčių metu. Deivių vaidmuo taip pat buvo labai svarbus motinystėje, meilėje. Lada ir Lela buvo pagerbiamos dainose naudojant tokius priedainius kaip lado, leliumai, aleliuma, aladum ir kt.[1]

Šaltiniai

  1. „Pagonybė Lietuvoje“. Pranė Dundulienė, Vilnius, „Mintis“, 1989 m.