Kergelenas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Xqbot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: hr:Kerguelen; smulkūs taisymai
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S Bot: Adding {{Commons|Kerguelen Islands|no=T}}
Eilutė 9: Eilutė 9:


Kergeleno salas [[1772]] m. atrado prancūzų jūrininkas [[Yves-Joseph de Kerguelen-Trémarec]]. Netrukus salos tapo banginių ir ruonių medžiotojų stotimi. Čia taip pat apsistodavo antarktinės jūrų ekspedicijos (pvz., [[James Cook|Džeimso Kuko]] 1776 m.). Nuo 1949 m. Kergeleno salos naudojamos moksliniais tikslais.
Kergeleno salas [[1772]] m. atrado prancūzų jūrininkas [[Yves-Joseph de Kerguelen-Trémarec]]. Netrukus salos tapo banginių ir ruonių medžiotojų stotimi. Čia taip pat apsistodavo antarktinės jūrų ekspedicijos (pvz., [[James Cook|Džeimso Kuko]] 1776 m.). Nuo 1949 m. Kergeleno salos naudojamos moksliniais tikslais.
{{Commons|Kerguelen Islands|no=T}}


[[Kategorija:Antarktidos salos]]
[[Kategorija:Antarktidos salos]]

02:59, 9 gegužės 2009 versija

49°15′ p. pl. 69°35′ r. ilg. / 49.250°š. pl. 69.583°r. ilg. / 49.250; 69.583

Kergeleno žemėlapis

Kergelenas (pranc. Kerguelen), Kergeleno salos (Îles Kerguelen) - atoki salų grupė Indijos vandenyno pietuose; priklauso Prancūzijai, įeina į Prancūzijos Pietų sritis.

Pagrindinė salyno sala - Gran Teras (Grande Terre) užimantis 6675 km². Ją supa ~300 salelių ir uolų. Gran Tero ilgis 150 km, plotis 120 km. Paviršius kalnuotas, aukščiausia vieta - Pik diu Gran Rozas (1850 m). Centrinėje dalyje plyti 550 km² užimantis Kuko ledynas. Krantai labai raižyti: gausu fiordų, įlankų, užutėkių, pusiasalių, uolų. Iš kitų salų paminėtinos: Fošas, Hovas, Sen Lan Gramonas, Diu Portas, De l'Oestas ir kt.

Kergeleno salyne yra Port o Fransė gyvenvietė, kuri naudojama daugiausia kaip mokslinių tyrimų bazė. Auginamos avys, verčiamasi žemės ūkiu, renkami Kergeleno kopūstai (Pringlea antiscorbutica).

Kergeleno salas 1772 m. atrado prancūzų jūrininkas Yves-Joseph de Kerguelen-Trémarec. Netrukus salos tapo banginių ir ruonių medžiotojų stotimi. Čia taip pat apsistodavo antarktinės jūrų ekspedicijos (pvz., Džeimso Kuko 1776 m.). Nuo 1949 m. Kergeleno salos naudojamos moksliniais tikslais.