Jürgen Habermas: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

15:48, 23 vasario 2009 versija

Jurgenas Habermasas (vok. Jürgen Habermas; g. 1929 m. Diuseldorfe) – vokiečių filosofas ir sociologas, neomarksistinės Frankfurto mokyklos narys.

Biografija

J. Habermasas gimė viduriniosios klasės šeimoje. Nuo 1949 m. iki 1954 m. studijavo filosofiją, istoriją, psichologiją, vokiečių literatūrą ir ekonomiką Giotingene, Ciūriche ir Bonoje.

Svarbią įtaką Habermasui padarė jaunųjų hegelinkų, o ypač jaunojo Marxo veikalai bei G. Lukasco Istorija ir klasinė sąmonė. Tad nors ir priklausydamas pasiturinčiai viduriniajai klasei, Habermasas savo pažiūromis vis dėlto krypo į kairę. Būdamas dvidešimt vienerių metų jau ėmė spausdinti straipsnius filosofijos ir sociologijos temomis. 1955-1959 m. ėjo Th. Adorno asistento pareigas Socialinių tyrimų institute. Perimdamas ir tęsdamas kritinės teorijos tradicijas, Habermasas kartu išliko intelektualiai nepriklausomas ir gana kritiškas Frankfurto mokyklos ir atskirų jos atstovų plėtojamos koncepcijos nenuoseklumui.

1957 m. Habermaso straipsnis Dėl filosofinės polemikos apie Marxą ir marksizmą radikaliai supriešino jį su Instituto lyderiu Maxu Horkheimeriu. Habermaso teiginiai apie tai, kad filosofijos autonomija turėtų būti pakeista praktine istorijos filosofija, kurios tikslas – pakeisti istorijos filosofijai kritinę ar praktinę veiklą, Horkheimerio požiūriu, buvo parankūs diktatūrai ir griovė paskutinius civilizacijos likučius. Netrukus Horkheimeris sudarė Habermasui nepalankias darbo salygas ir pastarasis buvo priverstas atsistatydinti.

1961 m. Marburge apgynė habilitaciją „Struktūrinis visuomenės kitimas“.

Nuo 1961 m. Habermasas dirbo filosofijos ir sociologijos profesoriumi Heidelbergo bei Frankfurto universitetuose su dešimties metų pertrūkiu (1971-1981), kai jis Štarnbergo Maxo Plancko institute vadovavo Šiuolaikinio mokslinio-techninio pasaulio gyvenimo sąlygų tyrimams. Habermasas – ypač produktyvus mokslininkas, parašęs daugybę straipsnių bei knygų socialinės filosofijos ir sociologijos temomis.

J. Habermasas daugiausia rėmėsi L. Vitgenšteino kalbos žaidimų teorija, Hėgelio moralės koncepcijos pagrindą sudarančiu „tarpusavio pripažinimo“ principu, H. Gadamerio hermeneutika, Z. Froido psichoanalize.

Kūriniai

Žmogaus prigimties ateitis
Kito įtraukimas
Demokratija. Protas. Moralė
Moralės sąmonė ir komunikacinis veikimas
Filosofinis diskursas apie moderną
Sociologijos teorijos

Šaltiniai

Goethe-Institut Litauen informacija

Šis straipsnis apie asmenybę yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
-'''Jurgenas Habermasas''' (vok. '''Jürgen Habermas''')  –  [[Vokietija|vokiečių]] filosofas ir [[Sociologija|sociologas]], neomarksistinės [[Frankfurto mokykla|Frankfurto mokyklos]] narys.
+'''Jurgenas Habermasas''' ({{de|Jürgen Habermas}}; g. 1929 m. [[Diuseldorfas|Diuseldorfe]])  –  [[Vokietija|vokiečių]] filosofas ir [[Sociologija|sociologas]], neomarksistinės [[Frankfurto mokykla|Frankfurto mokyklos]] narys.
+== Biografija ==
-J. Habermasas gimė 1929 m. Diuseldorfe, viduriniosios klasės šeimoje. Svarbią įtaką Habermasui padarė jaunųjų hegelinkų, o ypač jaunojo Marxo veikalai bei G. Lukasco Istorija ir klasinė sąmonė. Tad nors ir priklausydamas pasiturinčiai viduriniajai klasei, Habermasas savo pažiūromis vis dėlto krypo į kairę. Būdamas dvidešimt vienerių metų jau ėmė spausdinti straipsnius filosofijos ir sociologijos temomis. 1955-1959 m. ėjo Th. Adorno asistento pareigas Socialinių Tyrimų Institute. Perimdamas ir tęsdamas kritinės teorijos tradicijas, Habermasas kartu išliko intelektualiai nepriklausomas ir gana kritiškas Frankfurto mokyklos ir atskirų jos atstovų plėtojamos koncepcijos nenuoseklumui. 1957 m. Habermaso straipsnis Dėl filosofinės polemikos apie Marxą ir marksizmą radikaliai supriešino jį su Instituto lyderiu Maxu Horkheimeriu. Habermaso teiginiai apie tai, kad filosofijos autonomija turėtų būti pakeista praktine istorijos filosofija, kurios tikslas – pakeisti istorijos filosofijai kritinę ar praktinę veiklą, Horkheimerio požiūriu, buvo parankūs diktatūrai ir griovė paskutinius civilizacijos likučius. Netrukus Horkheimeris sudarė Habermasui nepalankias darbo salygas ir pastarasis buvo priverstas atsistatydinti. Nuo 1961 m. Habermasas dirbo filosofijos ir sociologijos profesoriumi Heidelbergo bei Frankfurto universitetuose su dešimties metų pertrūkiu (1971-1981), kai jis Štarnbergo Maxo Plancko institute vadovavo Šiuolaikinio mokslinio-techninio pasaulio gyvenimo sąlygų tyrimams. Habermasas – ypač produktyvus mokslininkas, parašęs daugybę straipsnių bei knygų socialinės filosofijos ir sociologijos temomis.
+J. Habermasas gimė viduriniosios klasės šeimoje. Nuo 1949 m. iki 1954 m. studijavo filosofiją, istoriją, psichologiją, vokiečių literatūrą ir ekonomiką Giotingene, [[Ciūrichas|Ciūriche]] ir [[Bona|Bonoje]].
+Svarbią įtaką Habermasui padarė jaunųjų hegelinkų, o ypač jaunojo Marxo veikalai bei G. Lukasco Istorija ir klasinė sąmonė. Tad nors ir priklausydamas pasiturinčiai viduriniajai klasei, Habermasas savo pažiūromis vis dėlto krypo į kairę. Būdamas dvidešimt vienerių metų jau ėmė spausdinti straipsnius filosofijos ir sociologijos temomis. 1955-1959 m. ėjo Th. Adorno asistento pareigas Socialinių tyrimų institute. Perimdamas ir tęsdamas kritinės teorijos tradicijas, Habermasas kartu išliko intelektualiai nepriklausomas ir gana kritiškas Frankfurto mokyklos ir atskirų jos atstovų plėtojamos koncepcijos nenuoseklumui.
+m. Habermaso straipsnis Dėl filosofinės polemikos apie Marxą ir marksizmą radikaliai supriešino jį su Instituto lyderiu Maxu Horkheimeriu. Habermaso teiginiai apie tai, kad filosofijos autonomija turėtų būti pakeista praktine istorijos filosofija, kurios tikslas – pakeisti istorijos filosofijai kritinę ar praktinę veiklą, Horkheimerio požiūriu, buvo parankūs diktatūrai ir griovė paskutinius civilizacijos likučius. Netrukus Horkheimeris sudarė Habermasui nepalankias darbo salygas ir pastarasis buvo priverstas atsistatydinti.
+m. [[Marburg]]e apgynė habilitaciją „Struktūrinis visuomenės kitimas“.
+Nuo 1961 m. Habermasas dirbo filosofijos ir sociologijos profesoriumi Heidelbergo bei Frankfurto universitetuose su dešimties metų pertrūkiu (1971-1981), kai jis Štarnbergo Maxo Plancko institute vadovavo Šiuolaikinio mokslinio-techninio pasaulio gyvenimo sąlygų tyrimams. Habermasas – ypač produktyvus mokslininkas, parašęs daugybę straipsnių bei knygų socialinės filosofijos ir sociologijos temomis.
 J. Habermasas daugiausia rėmėsi [[Liudvigas Vitgenšteinas|L. Vitgenšteino]] kalbos žaidimų teorija, [[Hėgelis|Hėgelio]] moralės koncepcijos pagrindą sudarančiu „tarpusavio pripažinimo“  principu, [[Hansas Georgas Gadameris|H. Gadamerio]] hermeneutika, [[Zigmundas Froidas|Z. Froido]] psichoanalize.
-<!--
 == Kūriniai ==
-Žmogaus prigimties ateitis
+*Žmogaus prigimties ateitis
-Kito įtraukimas
+*Kito įtraukimas
-Demokratija. Protas. Moralė
+*Demokratija. Protas. Moralė
-Moralės sąmonė ir komunikacinis veikimas
+*Moralės sąmonė ir komunikacinis veikimas
-Filosofinis diskursas apie moderną
+*Filosofinis diskursas apie moderną
-Sociologijos teorijos
+*Sociologijos teorijos
+== Šaltiniai ==
+*[http://www.goethe.de/ins/lt/prj/uak/phi/hab/ltindex.htm Goethe-Institut Litauen informacija]
--->
 {{biograf-stub}}
 [[Kategorija:Vokietijos filosofai|Habermasas, Jurgenas]]
 [[af:Jürgen Habermas]]