Antanas Vaičiulaitis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
užkomentuoju, nors gali būti, kad nukopijuota
Eilutė 9: Eilutė 9:
Antanas Vaičiulaitis priklauso lietuvių rašytojų kartai, išaugusiai jau laisvoje Lietuvoje, lietuvių kultūros pakilimo metu. Gimė 1906 metų birželio 23 dieną Suvalkijoje, Didžiųjų Šelvių kaime, Vilkaviškio apskrityje. Mokėsi toje pačioje Vilkaviškio gimnazijoje, kur ir Salomėja Nėris, Juozas Tysliava, kiek vėliau - Kazys Bradūnas. Lietuvos universitete (vėliau pavadintame Vytauto Didžiojo vardu) Kaune studijavo lietuvių ir prancūzų kalbas ir literatūras, pedagogiką, psichologiją; mokytojavo Kauno jėzuitų gimnazijoje, 1935-1938 m. studijas gilino Prancūzijoje, Grenoblio ir Sorbonos universitetuose. Grįžęs iš užsienio dirbo Eltos naujienų agentūroje, skaitė paskaitas VDU, 1940 m. išvyko dirbti į Lietuvos pasiuntinybę Vatikane. Antrojo pasaulinio karo metais buvo pakviestas dėstyti į Jungtines Amerikos Valstijas, dirbo „Ame¬rikos balso" radijuje, redagavo lietuvišką kultūrinę spaudą.
Antanas Vaičiulaitis priklauso lietuvių rašytojų kartai, išaugusiai jau laisvoje Lietuvoje, lietuvių kultūros pakilimo metu. Gimė 1906 metų birželio 23 dieną Suvalkijoje, Didžiųjų Šelvių kaime, Vilkaviškio apskrityje. Mokėsi toje pačioje Vilkaviškio gimnazijoje, kur ir Salomėja Nėris, Juozas Tysliava, kiek vėliau - Kazys Bradūnas. Lietuvos universitete (vėliau pavadintame Vytauto Didžiojo vardu) Kaune studijavo lietuvių ir prancūzų kalbas ir literatūras, pedagogiką, psichologiją; mokytojavo Kauno jėzuitų gimnazijoje, 1935-1938 m. studijas gilino Prancūzijoje, Grenoblio ir Sorbonos universitetuose. Grįžęs iš užsienio dirbo Eltos naujienų agentūroje, skaitė paskaitas VDU, 1940 m. išvyko dirbti į Lietuvos pasiuntinybę Vatikane. Antrojo pasaulinio karo metais buvo pakviestas dėstyti į Jungtines Amerikos Valstijas, dirbo „Ame¬rikos balso" radijuje, redagavo lietuvišką kultūrinę spaudą.


Kūryba
<!--Kūryba
1.Kaip rašytojas Vaičiulaitis yra pir¬miausia novelistas, išleidęs šešis šio žanro kūrinių rinkinius. Iš jų svarbiausi prieškaryje išleisti „Vidudienis kaimo smuklėj" (1933), „Pelkių takas" (1939), išeivijoje pasirodę „Kur bakūžė samano¬ta" (1947), „Vidurnaktis prie Šeimenos" (1986).
1.Kaip rašytojas Vaičiulaitis yra pir¬miausia novelistas, išleidęs šešis šio žanro kūrinių rinkinius. Iš jų svarbiausi prieškaryje išleisti „Vidudienis kaimo smuklėj" (1933), „Pelkių takas" (1939), išeivijoje pasirodę „Kur bakūžė samano¬ta" (1947), „Vidurnaktis prie Šeimenos" (1986).
2.Rašytoją ypač išgarsino „Valenti¬na" (1936) - vienas gražiausių lietuviškų meilės romanų. 3. Vaičiu¬laitis yra ir puikus literatūros kritikas, re¬cenzavęs daugelį to meto rašytojų kūrinių, parašęs įtaigių apžvalgų (literatūros kriti¬kos knyga „Rašytojai ir knygos", 1992), taip pat mokslinių straipsnių autorius, eseistas; kartu su kitais jaunais Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojais parašė iki šiol populiarų vadovėlį gimnazijoms „Visuotinė literatūra" (I leidimas 1932).
2.Rašytoją ypač išgarsino „Valenti¬na" (1936) - vienas gražiausių lietuviškų meilės romanų. 3. Vaičiu¬laitis yra ir puikus literatūros kritikas, re¬cenzavęs daugelį to meto rašytojų kūrinių, parašęs įtaigių apžvalgų (literatūros kriti¬kos knyga „Rašytojai ir knygos", 1992), taip pat mokslinių straipsnių autorius, eseistas; kartu su kitais jaunais Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojais parašė iki šiol populiarų vadovėlį gimnazijoms „Visuotinė literatūra" (I leidimas 1932).
Eilutė 85: Eilutė 85:


A. Vaičiulaičio kūryba šiandien gali pasirodyti kiek netikėta pabrėžtina darna, programiškai atsiribojusi nuo avangardisti¬nių eksperimentų. Ji kalba apie santaikos su savimi ir būtimi kupiną žmogaus pasaulį, pasaulį, kuris XX a. katastrofas išgyvenu¬siam žmogui gali atrodyti negrįžtamai pra¬rastas. Tačiau ar tokia kūryba nėra geriau¬sias liudijimas, kad darnus žmonių, daiktų, gamtos sugyvenimas tebėra įmanomas?
A. Vaičiulaičio kūryba šiandien gali pasirodyti kiek netikėta pabrėžtina darna, programiškai atsiribojusi nuo avangardisti¬nių eksperimentų. Ji kalba apie santaikos su savimi ir būtimi kupiną žmogaus pasaulį, pasaulį, kuris XX a. katastrofas išgyvenu¬siam žmogui gali atrodyti negrįžtamai pra¬rastas. Tačiau ar tokia kūryba nėra geriau¬sias liudijimas, kad darnus žmonių, daiktų, gamtos sugyvenimas tebėra įmanomas?
Kaip naujos epo¬chos pranašu A. Vaičiulaičiu žavėjosi jau XX a. vidurio jaunieji rašytojai (tarp jų ir Vytautas Mačernis), Vaičiulaičio taku suko ne vienas subtilus XX a. antrosios pusės lietuvių prozos kūrėjas (pvz., Juozas Aputis). Nau¬jausioje mūsų literatūroje taip pat yra ženklų, rodančių, kad grįžimas prie patikrintų idealų yra priimtinas ne vienam kūrėjui.
Kaip naujos epo¬chos pranašu A. Vaičiulaičiu žavėjosi jau XX a. vidurio jaunieji rašytojai (tarp jų ir Vytautas Mačernis), Vaičiulaičio taku suko ne vienas subtilus XX a. antrosios pusės lietuvių prozos kūrėjas (pvz., Juozas Aputis). Nau¬jausioje mūsų literatūroje taip pat yra ženklų, rodančių, kad grįžimas prie patikrintų idealų yra priimtinas ne vienam kūrėjui.-->


== Nuorodos ==
== Nuorodos ==

18:01, 31 sausio 2009 versija

Antanas Vaičiulaitis (1906 birželio 23 d. Didžiųjų Šelvių kaime prie Vilkaviškio1992 m.) – lietuvių diplomatas, rašytojas, vertėjas.

Vaičiulaičio slapyvardis buvo Aug. Raginis. Žymiausias kūrinys – romanas „Valentina“.

Kūryba

Antanas Vaičiulaitis - XX a. ketvirtojo dešimtmečio kartos rašytojas, išsiskiriantis ypač šviesia humanistine pasaulėvoka ir dėmesiu estetiniam kūrinio formos tobulumui. Vaičiulaitis yra vienas ryškiausių krikščioniškojo humanizmo atstovų lietuvių literatūroje, gretintinas su tokias XX a. prancuzų ir italų literatūros meistras kaip Andrė Morua (Andre Mourois), Fransua Moriakas (Francois Mauriac), Džiovanis Papinis (Giovanni Pappini). Stilistine kultūra, vakarietiška kūrybine orientacija jis primena Jurgį Savickį ir Henriką Radauską, kaip ir jie, atstovauja brandžiai ir laisvai nepriklausomos Lietuvos meninei kultūrai. Antanas Vaičiulaitis - XX a. ketvirtojo dešimtmečio kartos rašytojas, išsiskiriantis ypač šviesia humanistine pasaulėvoka ir dėmesiu este¬tiniam kūrinio formos tobulumui. Vaičiulaitis yra vienas ryškiausių krikščioniškojo humanizmo atstovų lietuvių literatūroje, gretintinas su tokiais XX a. prancūzų ir italų literatūros meistrais kaip Andrė Morua (Andre Maurois), Fransua Moriakas (Francois Mauriac), Džiovanis Papinis (Giovanni Pappini). Stilistine kultūra, vakarietiška kūrybine orientacija jis primena Jurgį Savickį ir Henriką Radauską, kaip ir jie, atstovauja brandžiai ir laisvai nepriklausomos Lietuvos meninei kultūrai. Biografija Antanas Vaičiulaitis priklauso lietuvių rašytojų kartai, išaugusiai jau laisvoje Lietuvoje, lietuvių kultūros pakilimo metu. Gimė 1906 metų birželio 23 dieną Suvalkijoje, Didžiųjų Šelvių kaime, Vilkaviškio apskrityje. Mokėsi toje pačioje Vilkaviškio gimnazijoje, kur ir Salomėja Nėris, Juozas Tysliava, kiek vėliau - Kazys Bradūnas. Lietuvos universitete (vėliau pavadintame Vytauto Didžiojo vardu) Kaune studijavo lietuvių ir prancūzų kalbas ir literatūras, pedagogiką, psichologiją; mokytojavo Kauno jėzuitų gimnazijoje, 1935-1938 m. studijas gilino Prancūzijoje, Grenoblio ir Sorbonos universitetuose. Grįžęs iš užsienio dirbo Eltos naujienų agentūroje, skaitė paskaitas VDU, 1940 m. išvyko dirbti į Lietuvos pasiuntinybę Vatikane. Antrojo pasaulinio karo metais buvo pakviestas dėstyti į Jungtines Amerikos Valstijas, dirbo „Ame¬rikos balso" radijuje, redagavo lietuvišką kultūrinę spaudą.


Nuorodos

Literatūros antologija apie A. Vaičiulaitį