Ironija: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Bot: Pavyzdinis straipsnis lv:Ironija |
S robotas Pridedama: io:Ironio |
||
Eilutė 7: | Eilutė 7: | ||
[[kategorija:Kalbos formos]] |
[[kategorija:Kalbos formos]] |
||
{{Link FA|lv}} |
|||
[[bar:Ironie]] |
[[bar:Ironie]] |
||
Eilutė 26: | Eilutė 28: | ||
[[hu:Irónia]] |
[[hu:Irónia]] |
||
[[id:Ironi]] |
[[id:Ironi]] |
||
[[io:Ironio]] |
|||
[[is:Íronía]] |
[[is:Íronía]] |
||
[[it:Ironia]] |
[[it:Ironia]] |
||
Eilutė 31: | Eilutė 34: | ||
[[ka:ირონია]] |
[[ka:ირონია]] |
||
[[lb:Ironie]] |
[[lb:Ironie]] |
||
[[lv:Ironija]] |
[[lv:Ironija]] |
||
[[nl:Ironie]] |
[[nl:Ironie]] |
||
[[no:Ironi]] |
[[no:Ironi]] |
13:29, 10 liepos 2008 versija
Ironija – paslėpta pajuoka, žodžio ar frazės vartojimas perkeltine reikšme priešinga tiesioginei. Ji atsiranda, kai žodis ar pasakymas perkeliamas į netikėtą ar priešingų reikšmių aplinką ir kontrasto būdu apibūdina daiktą ar reiškinį. Šnekamojoje kalboje ironišką reikšmę nurodo intonacija, rašomojoje – kabutės. Ironiją galima laikyti ne tik vien tropu, kartais visą pasakojimą ar net didelės apimties kūrinį suprantame kaip ironišką žvilgsnį į pasaulį. Ironišku pasakojimu parodomas pasaulio prieštaringumas, paradoksalumas, šaipomasi iš to, kas yra nustoję vertės.
Pavyzdys
O taip, juk aš kaltas visada. (Kai žmogui bandoma paaiškinti jo kaltę konflikte)
Žmogus – ne mašina gi. Pavargsta – Balys Sruoga apie įnirtingai kalinius mušantį fašistą (romanas „Dievų miškas“).