Paulio draudimo principas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Escarbot (aptarimas | indėlis)
Gray (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 7: Eilutė 7:
Paulio draudimo principas taip pat sąlygoja [[Periodinė elementų lentelė|periodinės elementų lentelės]] egzistavimą.
Paulio draudimo principas taip pat sąlygoja [[Periodinė elementų lentelė|periodinės elementų lentelės]] egzistavimą.


Elektronai pavaldūs Paulio draudimo principui, kuris teigia, kad bet kokioje kvantinėje sistemoje (atome, molekulėje, kristale ir t. t.) ant kiekvieno energinio lygio (orbitos) gali būti ne daugiau nei du [[elektronas|elektronai]], tuo pačiu [[sukinys|sukiniai]] elektronų užimančių vienu metu tą patį lygį (orbitą), turi priešingas kryptis. Dėl to, ant pačio žemiausio lygio (orbitos) atomo gali išsidėstyti tiktai du elektronai, likusieji užpildo poromis aukštenius lygius (orbitas).
{{fiz-stub}}
{{fiz-stub}}



15:21, 24 balandžio 2008 versija

Paulio draudimo principas yra kvantinės mechanikos principas, kurį suformulavo Volfgangas Paulis 1925 metais. Šis principas iš esmės paaiškina, kodėl vienas medžiaginis kūnas neleidžia kitam medžiaginiam kūnui pereiti kiaurai vienas per kitą (kiaurai pereiti gali tik šviesa). Paulio draudimo principas teigia, kad du identiški fermionai negali būti vienoje būsenoje vienu ir tuo pačiu laiko momentu. Matematinė šio principo formuluotė teigia, kad dviejų identiškų fermionų suminė banginė funkcija yra antisimetrinė. Fermionai tai yra dalelės su sukiniu, kartotiniu 1/2.

Tuo tarpu bozonų – dalelių su sukiniu, kartotiniu sveikam skaičiui (pvz., fotonai su 1 sukiniu) – vienoje kvantinėje būsenoje gali būti daug.

Tai yra svarbiausias fizikos principas, kadangi visos elementariosios dalelės, kurios sudaro medžiagą – elektronai, protonai ir neutronai yra fermionai. Paulio draudimo principas taip pat sąlygoja periodinės elementų lentelės egzistavimą.

Elektronai pavaldūs Paulio draudimo principui, kuris teigia, kad bet kokioje kvantinėje sistemoje (atome, molekulėje, kristale ir t. t.) ant kiekvieno energinio lygio (orbitos) gali būti ne daugiau nei du elektronai, tuo pačiu sukiniai elektronų užimančių vienu metu tą patį lygį (orbitą), turi priešingas kryptis. Dėl to, ant pačio žemiausio lygio (orbitos) atomo gali išsidėstyti tiktai du elektronai, likusieji užpildo poromis aukštenius lygius (orbitas).