Glikozidas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Atlantas (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Tocekas (aptarimas | indėlis)
papildymas
Eilutė 1: Eilutė 1:
'''Glikozidai''' - sudėtingos organinės, nelakios, karčios, dažniausiai kristalinės, gerai tirpstančios vandenyje ir spirite medžiagos, sudarytos cukrinės dalies - glikono ir necukrinės - [[Aglikonas|aglikono]]. Glikozidų farmakologinis aktyvumas priklauso nuo aglikonų. Jie kaupiasi įvairiuose augalų dalyse, ištirpę ląstelių sultyse. Skirtingų augalų šeimose yra ir skirtingos cheminės prigimties glikozidų. Medicinoje ypač svarbią reikšmę turi širdį veikiantys glikozidai: [[cimatrinas]], [[aonitoksinas]], [[konvalatoksinas]], [[konvalamarinas]], [[digitoksinas]], [[erizinas]] ir kiti. Glikozidų kaupimu pasižymi bervidinių, bastutinių, lelijinių, erškėtiniu šeimų atstovai. Vieni glikozidai nuodingi, kiti ne.
'''Glikozidai''' - organinės medžiagos, susidedančios iš cukrinės dalies, vadinamos [[Glikonas|glikonu]], ir necukrinės - [[Aglikonas|aglikono]]. Veikiami fermentų ir kitų medžiagų, jie suskyla į cukrų ir aglikoną. Jų cheminė struktūra yra skirtinga. Cukrus gerina aglikono farmakologinį poveikį. Cukrinis glikono komponentas yra [[gliukozė]], [[galaktozė]], [[ramnozė]] ir kitos, o aglikonų - [[fenoliai]], [[alkoholiai]], [[aldehidai]], [[antrachinonai]], įvairios rūgštys. Gryni glikozidai yra bespalviai, kristaliniai ar amorfiniai kartaus skonio junginiai, tirpstantys vandenyje. Augalų sultyse randama įvairios sudėties ir įvairiais kiekiais. Dažniausiai vienas jų vyrauja. Glikozidai veikia širdies kraujagysles, žadina apetina, laisvina vidurius, lengvina atsikosėjimą, mažina sklerozę, skatina šlapimo išsiskyrimą, naikina mikrobus. Medicinoje ypač svarbią reikšmę turi širdį veikiantys glikozidai: [[cimatrinas]], [[aonitoksinas]], [[konvalatoksinas]], [[konvalamarinas]], [[digitoksinas]], [[erizinas]] ir kiti. Glikozidų kaupimu pasižymi bervidinių, bastutinių, lelijinių, erškėtiniu šeimų atstovai. Vieni glikozidai nuodingi, kiti ne.



[[Kategorija:Medžiagos]]
[[Kategorija:Cheminės medžiagos]]

[[en:Glycoside]]

14:31, 14 kovo 2008 versija

Glikozidai - organinės medžiagos, susidedančios iš cukrinės dalies, vadinamos glikonu, ir necukrinės - aglikono. Veikiami fermentų ir kitų medžiagų, jie suskyla į cukrų ir aglikoną. Jų cheminė struktūra yra skirtinga. Cukrus gerina aglikono farmakologinį poveikį. Cukrinis glikono komponentas yra gliukozė, galaktozė, ramnozė ir kitos, o aglikonų - fenoliai, alkoholiai, aldehidai, antrachinonai, įvairios rūgštys. Gryni glikozidai yra bespalviai, kristaliniai ar amorfiniai kartaus skonio junginiai, tirpstantys vandenyje. Augalų sultyse jų randama įvairios sudėties ir įvairiais kiekiais. Dažniausiai vienas jų vyrauja. Glikozidai veikia širdies kraujagysles, žadina apetina, laisvina vidurius, lengvina atsikosėjimą, mažina sklerozę, skatina šlapimo išsiskyrimą, naikina mikrobus. Medicinoje ypač svarbią reikšmę turi širdį veikiantys glikozidai: cimatrinas, aonitoksinas, konvalatoksinas, konvalamarinas, digitoksinas, erizinas ir kiti. Glikozidų kaupimu pasižymi bervidinių, bastutinių, lelijinių, erškėtiniu šeimų atstovai. Vieni glikozidai nuodingi, kiti ne.