Peržiūrėti šaltinį Sovietų Sąjunga

{{Infolentelė buvusi valstybė
|_noautocat = yes
|vietinis pavadinimas = {{smaller|Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga}}<br>{{nobold|{{small|Союз Советских Социалистических Республик<br>{{smaller|''Sojuz Sovetskich Socialističeskich Respublik''}}}}}}
|ilgas pavadinimas = 
|paprastas_pav  = Sovietų Sąjunga
|žemynas    = Eurazija
|kilm = 
|regionas       = 
|šalis          = 
|statusas       = 
|imperija       = 
|statuso_tekstas       = 
|era            = [[Tarpukaris]], [[Antrasis pasaulinis karas]], [[Šaltasis karas]]
|valdymo_forma    = [[Marksizmas-leninizmas|Marksistinė-leninistinė]] [[vienpartinė valstybė|vienpartinė]] [[diktatūra]]
|parlamentas = [[SSRS Aukščiausioji Taryba]]
|year_start   = 1922
|year_end     = 1991
|year_exile_start = 
|date_start   = gruodžio 30
|date_end     = gruodžio 26
|event1                 = [[Rusijos pilietinis karas|Rusijos pilietinio karo]] pabaiga
|date_event1            = 1923 m. birželio 16 d.
|event2                 = [[Rytų kampanija (Antrasis pasaulinis karas)|SSRS-Vokietijos karas]]
|date_event2           = 1941–1945 m.
|event3                 = [[Destalinizacija]]
|date_event3           = 1956 m. vasario 25 d.
|event4                 = [[Rugpjūčio pučas]]
|date_event4           = 1991 m. rugpjūčio 19–22 d.
|event5                 = [[Belovežo susitarimas]]
|date_event5           = 1991 m. gruodžio 8 d.
|event_start  = Sukūrimo sutartis
|event_end    = [[SSRS griūtis|Žlugimas]]
|p1 = Rusijos TFSR
|vėliava_p1 =Flag RSFSR 1918.svg
|p2 =Užkaukazės TFSR
|vėliava_p2 = Flag of Transcaucasian SFSR.svg
|p3 = Ukrainos TSR
|vėliava_p3 = Flag of the Ukrainian SSR (1923-1927).svg
|p4 = Baltarusijos TSR
|vėliava_p4 = Flag of the Byelorussian SSR (1919).svg
|s1 = Rusija
|vėliava_s1 = Flag of Russia 1991-1993.svg
|s2 = Gruzija
|vėliava_s2 = Flag of Georgia (1990-2004).svg
|s3 = Ukraina
|vėliava_s3 = Flag of Ukrainian SSR.svg
|s4 = Moldova
|vėliava_s4 = Flag of Moldova.svg
|s5 = Baltarusija
|vėliava_s5 =Flag_of_Belarus_(1918,_1991-1995).svg
|s6 = Uzbekistanas
|vėliava_s6 = Flag of Uzbekistan.svg
|s7 = Armėnija
|vėliava_s7 = Flag of Armenia.svg
|s8 = Azerbaidžanas
|vėliava_s8 = Flag of Azerbaijan.svg
|s9 = Kazachstanas
|vėliava_s9 = Flag of Kazakh SSR.svg
|s10 = Turkmėnija
|vėliava_s10 = Flag of Turkmen SSR.svg
|s11 = Kirgizija
|vėliava_s11 = Flag of Kyrgyz SSR.svg
|s12 = Tadžikija
|vėliava_s12 = Flag of Tajikistan 1991-1992.svg
|s15 = Estija
|vėliava_s15 = Flag of Estonia.svg
|s14 = Latvija
|vėliava_s14 = Flag of Latvia.svg
|s13 = Lietuva
|vėliava_s13 = Flag of Lithuania.svg
|image_coat   = State Emblem of the Soviet Union.svg
|simbolio_tipas  = Herbas
|herbas       = [[Tarybų Sąjungos herbas|Sovietų Sąjungos herbas]]
|image_flag   = Flag of the Soviet Union.svg
|vėliavos_tipas    = Vėliava
|vėliava         = Sovietų Sąjungos vėliava
|image_map    = Union of Soviet Socialist Republics (orthographic projection).svg
|image_map_caption = Sovietų Sąjunga [[Šaltasis karas|Šaltojo karo]] metu
|nacionalinis_devizas   = {{ru|Пролетарии всех стран, соединяйтесь!}}<br>„[[Visų šalių proletarai, vienykitės!]]“
|valstybinis_himnas  = „[[Internacionalas (daina)|Internacionalas]]“<br />(1922–1944) [[Vaizdas:Internationale-ru.ogg]] <br />[[Tarybų Sąjungos himnas|Sovietų Sąjungos himnas]]<br />(1944–1991) [[Vaizdas:Gimn_Sovetskogo_Soyuza_(1977_Vocal).oga]]
|sostinė          = [[Maskva]]
|sostinė_tremtyje   = 
|valstybinės kalbos = [[Rusų kalba|Rusų]] ([[De facto]]), 14 kitų kalbų.
|valiuta        = [[Tarybų Sąjungos rublis|Rublis]]
|valdovo_titulas = [[Sąrašas:SSRS lyderiai|Generalinis sekretorius]]
|valdymo_metai1  =  	1922–1924
|valdovas1       = [[Vladimiras Leninas]] {{smaller|(pirmas)}}
|valdymo_metai2  = 1985–1991
|valdovas2       = [[Michailas Gorbačiovas]] {{smaller|(paskutinis)}}
|atstovo_titulas     = [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas|SSRS AT Prezidiumo pirmininkas]]
|atstovavimo_metai1  = 1922–1946
|atstovas1           = [[Michailas Kalininas]] {{smaller|(pirmas)}}
|atstovavimo_metai2  = 1988–1991
|atstovas2           = [[Michailas Gorbačiovas]] {{smaller|(paskutinis)}}
}}

'''Sovietų Sąjunga'''<ref name="Anušauskas_2017-08-30">{{cite web |title=A. Anušauskas. Laisvės diena ir okupantų padaryta žala: priminimas trumpą atmintį turintiems politikams |last1=Arvydas |first1=Anušauskas |author-link=Arvydas Anušauskas |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |date=2017-08-30 |url=https://www.delfi.lt/news/ringas/politics/a-anusauskas-laisves-diena-ir-okupantu-padaryta-zala-priminimas-trumpa-atminti-turintiems-politikams-75621437 |access-date=2024-03-12 |language=lt}}</ref> arba '''Tarybų Sąjunga'''{{efn|Taip pat buvo vadinama ''Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga'' ({{ru|Союз Советских Социалистических Республик}}), ''Tarybų Sąjunga'' ({{ru|Советский Союз}}), ''TSRS'' ({{ru|СССР}}), ''TSR Sąjunga'' arba ''SSR Sąjunga'' ({{ru|Союз ССР}}).}}, formaliai '''Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga''' ('''SSRS''') – valstybė [[Rytų Europa|Rytų Europoje]] ir [[Azija|Azijoje]], gyvavusi nuo [[1922]] m. [[gruodžio 30]] d. iki [[1991]] m. [[gruodžio 25]] d. (šią dieną atsistatydino Sovietų Sąjungos Prezidentas [[Michailas Gorbačiovas]]).

Valstybę subūrė ir jos pagrindą (78 % teritorijos 1990 m.) sudarė po [[Spalio revoliucija|1917 m. lapkričio 7 d. Spalio revoliucijos]] iš Rusijos imperijos susiformavusi [[Rusijos TFSR]].

[[Vaizdas:Etnos 1.jpg|thumb|left|Etnografinis SSRS žemėlapis, 1930 m.]]
[[Vaizdas:USSR population density map 1982.jpg|thumb|left|Gyventojų tankumo žemėlapis, 1982 m. ]]

== Geografija ==
Didžiausia SSRS teritorija buvo nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos iki valstybės suirimo. Antrojo pasaulinio karo metu SSRS okupavo [[Baltijos valstybės|Baltijos valstybes]] ([[Estija|Estiją]], [[Latvija|Latviją]], [[Lietuva|Lietuvą]]), [[Besarabija|Besarabiją]], [[Tuva|Tuvą]], šiaurinę [[Rytprūsiai|Rytprūsių]] dalį, taip pat dalį [[Suomija|Suomijos]], [[Lenkija|Lenkijos]], [[Čekoslovakija|Čekoslovakijos]] ir [[Japonija|Japonijos]] teritorijų.

Po 1945 m. Sovietų Sąjunga vakaruose ribojosi su [[Rumunija]] (sienos ilgis – 1208 km), [[Vengrija]] (103 km), [[Čekoslovakija]] (97 km), [[Lenkija]] (1258 km), [[Baltijos jūra]], [[Suomija]] (1340 km), [[Norvegija]] (196 km); šiaurėje – su [[Barenco jūra]], [[Karos jūra]], [[Laptevų jūra]] ir [[Rytų Sibiro jūra]]; rytuose – su [[Ochotsko jūra]], [[Beringo jūra]] ir [[Ramusis vandenynas|Ramiuoju vandenynu]]; pietuose – su [[Šiaurės Korėja]] (19 km), [[Kinija]] (6513 km), [[Mongolija]] (3485 km), [[Afganistanas|Afganistanu]] (2264 km), [[Iranas|Iranu]] (2013 km) ir [[Turkija]] (529 km). Sovietų Sąjungos teritorija apėmė 22,4 mln. kvadratinių kilometrų (apie šeštadalį [[Žemė]]s sausumos).

Rytų-vakarų kryptimi Sovietų Sąjungos teritorija tęsėsi beveik 8800 km, o iš šiaurės į pietus – 5200 km. Sovietų Sąjunga apėmė 11 [[laiko juosta|laiko juostų]].

== Respublikos ==
{{main|Tarybų Sąjungos respublikos}}
Nuo 1956 m. Sovietų Sąjungą sudarė 15 respublikų:

{{div col|2}}
* {{flagicon|Armenia|SSR}} [[Armėnijos Tarybų Socialistinė Respublika]] (1936–1991)
* {{flagicon|Azerbaijan|SSR}} [[Azerbaidžano TSR|Azerbaidžano Tarybų Socialistinė Respublika]] (1936–1991)
* {{flagicon|Belarus|SSR}} [[Baltarusijos Tarybų Socialistinė Respublika]] (1922–1991)
* {{flagicon|Estonia|SSR}} [[Estijos Tarybų Socialistinė Respublika]] (1940–1991)
* {{flagicon|Georgia|SSR}} [[Gruzijos Tarybų Socialistinė Respublika]] (1936–1991)
* {{flagicon|Kazakhstan|SSR}} [[Kazachijos Tarybų Socialistinė Respublika]] (1936–1991)
* {{flagicon|Kyrgyzstan|SSR}} [[Kirgizijos TSR|Kirgizijos Tarybų Socialistinė Respublika]] (1936–1991)
* {{flagicon|Latvia|SSR}} [[Latvijos Tarybų Socialistinė Respublika]] (1940–1991)
* {{flagicon|Lithuania|SSR}} [[Lietuvos TSR|Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika]] (1940–1990)
* {{flagicon|Moldova|SSR}} [[Moldavijos Tarybų Socialistinė Respublika]] (1940–1991)
* {{flagicon|Russia|SFSR}} [[Rusijos Tarybų Socialistinė Respublika|Rusijos Tarybų Federacinė Socialistinė Respublika]] (1922–1991)
* {{flagicon|Tajikistan|SSR}} [[Tadžikijos TSR|Tadžikijos Tarybų Socialistinė Respublika]] (1929–1991)
* {{flagicon|Turkmenistan|SSR}} [[Turkmėnijos Tarybų Socialistinė Respublika]] (1924–1991)
* {{flagicon|Ukraine|SSR}} [[Ukrainos Tarybų Socialistinė Respublika]] (1922–1991)
* {{flagicon|Uzbekistan|SSR}} [[Uzbekijos Tarybų Socialistinė Respublika]] (1924–1991)
{{div col end}}

[[1940]]–[[1956]] m. taip pat egzistavo [[Karelijos-Suomijos TSR|Karelijos-Suomijos Tarybų Socialistinė Respublika]].

[[1922]]–[[1936]] m. [[Armėnija]], [[Azerbaidžanas]] ir [[Gruzija]] buvo sujungtos į vieną [[Užkaukazės TFSR|Užkaukazės Tarybų Federacinę Socialistinę Respubliką]].

== Istorija ==
{{main|SSRS istorija}}

Paskutinysis Rusijos imperatorius [[Nikolajus II]] valdė iki 1917 m. kovo mėn., kai buvo pašalintas iš valdžios. Įkurta trumpai gyvavusi respublika, kurios [[Rusijos laikinoji vyriausybė|Laikinąją vyriausybę]] 1917 m. spalio mėn. nuvertė [[bolševikai]]. Nuo 1917 iki 1922 m. didžiojoje buvusios Rusijos imperijos dalyje gyvavo Rusijos Tarybų Federacinė Socialistinė Respublika (RTFSR), o kitos sovietinės respublikos, susikūrusios tuo pačiu metu, buvo laikomos nuo jos nepriklausomomis. Po [[Spalio revoliucija|Spalio revoliucijos]] bolševikų valdoma [[Sovietų Rusija]] ilgai buvo didžiųjų valstybių nepripažįstama, tačiau, pasibaigus pilietiniam karui, situacija pasikeitė.

[[Vaizdas:Christ saviour explosion.jpg|thumb|left|Ateizmo politika: 1931 m. sprogdinama [[Maskvos Kristaus Gelbėtojo katedra]] ]]
Sąjungos pradžia – [[1922]] m. [[gruodžio 30]] d., kai Rusijos TFSR, Užkaukazės TFSR, Baltarusijos TSR ir Ukrainos TSR atstovai [[Maskvos didysis teatras|Maskvos Didžiajame teatre]] pasirašė Sovietų Sąjungos sukūrimo sutartį. [[1924]] m. buvo priimta pirmoji SSRS konstitucija. [[XX amžius|XX]] a. trečiajame dešimtmetyje Sovietų Sąjungoje, siekiant įgyvendinti planinės ekonomikos tikslus, įvesti penkmečio planai, valstiečiai pradėti varyti į [[kolūkis|kolūkius]].

[[1934]] m. [[rugsėjo 18]] d. Sovietų Sąjunga buvo priimta į [[Tautų Sąjunga|Tautų Sąjungą]]. Kai, nepaskelbusi karo, Sovietų Sąjunga [[1939]] m. lapkričio 30 d. [[Žiemos karas|užpuolė Suomiją]], 1939 m. gruodžio 14 d. Tautų Sąjungos taryba pašalino SSRS iš organizacijos ir paragino savo nares remti [[Suomija|Suomiją]]. Prieš [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] SSRS pasirašė [[Molotovo-Ribentropo paktas|nepuolimo sutartį]] su [[Trečiasis Reichas|nacistine Vokietija]], kuria taip pat pasidalino įtakos sferomis [[Rytų Europa|Rytų Europoje]]. Pagal šio padalijimo sutartis SSRS atiteko ir [[Lietuva]], kuri kartu su [[Latvija]] ir [[Estija]] buvo okupuotos [[1940]] m. birželį, o rugpjūtį – [[aneksija|aneksuotos]].

[[1941]] m. Vokietijai sulaužius Nepuolimo sutartį, Sovietų Sąjunga įsitraukė į [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]], kurį kartu su Vakarų sąjungininkais laimėjo [[1945]] m. SSRS–Vokietijos karas buvo daugiausia aukų pareikalavęs karinis konfliktas istorijoje. Žuvo 27 mln. SSRS piliečių – 8,6 mln. kariškių ir 18,3 mln. civilių.<ref>{{vle|ssrs-vokietijos-karas|2024-03-12|SSRS–Vokietijos karas}}</ref> Po karo prasidėjusiame [[Šaltasis karas|Šaltajame kare]] Sovietų Sąjunga buvo viena pagrindinių konfliktuojančių šalių. [[1957]] m. sovietų mokslininkai paleido į kosmosą pirmąjį dirbtinį palydovą „[[Sputnik 1]]“. [[1961]] m. kosminiu laivu „[[Vostok]]“ pakilo pirmasis pasaulyje žmogus [[Jurijus Gagarinas]].

[[Vaizdas:October Revolution celebration 1983.png|thumb|left|[[Spalio revoliucija|Spalio revoliucijos]] metinių paradas Maskvos [[Raudonoji aikštė|Raudonojoje aikštėje]] 1983 m. ]]
[[1985]] m. į valdžią atėjus [[Michailas Gorbačiovas|Michailui Gorbačiovui]], prasidėjo reformos (''[[glasnost]]'', ''[[perestroika]]''), užbaigusios [[Šaltasis karas|Šaltąjį karą]] bei privedusios prie taikaus [[SSRS griūtis|valstybės suirimo]]. [[1991]] m. [[gruodžio 8]] d. Rusijos TFSR, Baltarusijos ir Ukrainos vadovai pasirašė [[Belovežo susitarimas]], kuriame konstatuotas SSRS suirimas, bei skelbiama apie [[NVS|Nepriklausomų Valstybių Sandraugos]] sukūrimą. [[Gruodžio 25]] d. atsistatydino SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas. [[Gruodžio 31]] d. valstybė galutinai nustojo egzistuoti, o jos tęsėja tapo [[Rusijos Federacija]].<ref>[http://www.politika.lt/index.php?cid=9299&new_id=5506 SSRS okupacijos žalos atlyginimo įstatymas tarptautinės teisės normų kontekste-Teisinis Rusijos atsakomybės pagrindas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120321124549/http://www.politika.lt/index.php?cid=9299&new_id=5506 |date=2012-03-21 }}</ref>

== Ekonomika ==

=== Ekonomikos raida ir ekonominė politika ===
[[Vaizdas:DneproGES 1947.JPG|thumb|[[Dniepro hidroelektrinė]] – stambiausias energetikos objektas Sovietų Sąjungoje 1947 m. ]]

SSRS ekonomika ilgą laiką buvo viena iš pirmaujančių pasaulio ekonomikų. Pagal BVP dydį SSRS ekonomika buvo antra pasaulyje po [[JAV|Jungtinių Amerikos Valstijų]]<ref>http://www.theodora.com/wfb/1990/rankings/gdp_million_1.html</ref> Joje buvo pagaminama 1/5 viso pasaulio pramonės produkcijos.<ref>http://www.umsl.edu/services/govdocs/wofact90/world12.txt {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110427053700/http://www.umsl.edu/services/govdocs/wofact90/world12.txt |date=2011-04-27 }}</ref>

Iki SSRS įkūrimo 1922 metais, pilietinio karo metu, ekonomika būsimose SSRS valstybėse buvo organizuojama laikinuoju [[karinis komunizmas|karinio komunizmo]] principu. 1920 metais Rusijoje parengtas pirmas ekonominis planas – „RTFSR elektrifikacijos planas“, kurį parengė Valstybinė Rusijos Elektrifikacijos Komisija. Šis planas rėmesi V. I. Lenino iškeltu šūkiu: „Komunizmas – tai sovietų valdžia plius šalies elektrifikacija“.

1921 metais, karui einant į pabaigą, buvo paskelbta [[Naujoji ekonominė politika]] (NEP’as). Joje suteikta laisvė privačiai iniciatyvai ir rinkai. Įsteigtas [[TSRS valstybinis bankas|SSRS valstybinis bankas]], leidęs pinigus, atlikęs kitas bankines operacijas, taip pažabodamas šuoliuojančią infliaciją.

1927 metais, XV VKP (b) suvažiavimo metu faktiškai buvo nuspręsta užbaigti NEP’o politiką ir pradėta kurti centralizuotą, stiprią planinę ekonomiką. Planavimo vienetu pasirinktas penkmetis. Iš viso SSRS buvo 13 penkmečių:

{{div col|2}}
* Pirmasis: 1928/29 – 1932/33;
* Antrasis: 1933–1937;
* Trečiasis: 1938–1942 (nutrūko dėl prasidėjusio Antrojo pasaulinio karo);
* Ketvirtasis: 1946–1950;
* Penktasis: 1951–1955;
* Šeštasis: 1956–1960;
* Septintasis: 1961–1965 (1959 m. paskelbtas septyntmečiu ir prasidėjo 1959 m.);
* Aštuntasis: 1966–1970;
* Devintasis: 1971–1975;
* Dešimtasis: 1976–1980;
* Vienuoliktasis: 1981–1985;
* Dvyliktasis: 1986–1990;
* Tryliktasis: 1991–1995 (dėl SSRS žlugimo jis truko tik vienerius metus).
{{div col end}}

Nuo [[Spalio revoliucija|Spalio revoliucijos]] iki Sovietų Sąjungos sukūrimo Rusijos vadovybė skelbė, kad šalyje kuriama socialistinė ekonominė-visuomeninė santvarka{{faktas}}. Deklaruojamas socializmo principas – „iš kiekvieno – pagal galimybes, kiekvienam – pagal darbą“. Socializmas – tai pirmoji komunizmo fazė. Oficialus Komunistų Partijos tikslas buvo po socialistinės santvarkos pastatyti [[komunizmas|komunistinę]] santvarką.

Stalino valdymo metu šalyje buvo įvykdyta [[industrializacija]] ir [[kolektyvizacija]], ekonomika centralizuota ir įvesta griežta jos kontrolė. Visiškai panaikinta privati nuosavybė, vietoj jos įvesta asmeninė, visuomeninė (socialistinė) ir kooperatinė. [[1937]] m. įkurtas [[Kovos su Socialistinio Turto Grobstymu Skyrius]] ({{Ru|Отдел по борьбе с хищениями социалистической собственности}}, sutrumpinimas ''ОБХСС ГУМ НКВД СССР''), baudęs už ekonominių nusikaltimus, [[spekuliacija|spekuliaciją]], bei socialistinio turto grobstymą. Ilgą laiką už socialistinio turto grobstymą buvo baudžiama itin griežtai, netgi [[mirties bausmė|mirties bausme]] (priklausomai nuo nusikaltimo mąsto).
[[Vaizdas:Kharkov 1981 Kassy kinoteatra Ukraina.jpg|thumb|Eilės į kinoteatrą Charkove 1981 m. ]]
[[Vaizdas:Waffle-iron-USSRs-Spalis-1983.jpg|thumb|Liaudies vartojimo prekė – 1983 m. Vilniaus Spalio gamybiniame susivienijime pagaminta elektrinė krosnelė vafliams kepti]]

[[Nikita Chruščiovas]] XXII TSKP suvažiavimo metu paskelbė, jog pagal planus{{faktas}} 1980 m. Sovietų Sąjungoje turėtų būti sukurta komunizmo ekonominė bazė, o, skirtingų politikų vertinimais{{faktas}}, komunistinė santvarka Sovietų Sąjungoje turėjo būti pastatyta [[2000]] metais.

[[1965]] m., lėtėjant ekonominiam augimui, buvo įvykdyta [[Kosygino reforma]]. Ji buvo pavadinta tuometinio Ministrų tarybos pirmininko [[Aleksejus Kosyginas|Aleksejaus Kosygino]] <ref>http://www.istorya.ru/referat/7290/1.php</ref> garbei. Vakaruose dar žinota kaip Libermano reforma – taip pavadinta šios reformos koncepcijos tikrojo autoriaus vardu (''Евсей Григорьевич Либерман''). Po jos prasidėjo laikotarpis, vadinamas „Auksiniu penkmečiu“{{faktas}}. Aštuntojo penkmečio metu (1966–1970 m.) Sovietų Sąjungos ekonomika visais atžvilgiais stabiliai augo ir lenkė daugumą pasaulio ekonomikų{{faktas}}. Po „Auksinio penkmečio“ SSRS ekonomika vis labiau ėmė artėti prie stagnacijos.

[[1980]] m. jau buvo aiškūs artėjančios ekonominės krizės ženklai. [[1982]] m. TSKP CK generaliniu sekretoriumi tapęs [[Jurijus Andropovas]] nutarė sureguliuoti SSRS ekonomiką, įvesdamas griežtą jos kontrolę, dingusią Brežnevo laikotarpiu. Įvesta griežta darbo drausmė, pradėta kovos su korupcija ir ekonominiais nusikaltimais kampanija: iš viso atleista 18 Sovietų Sąjungos ministrų. Jis pirmąsyk viešai paskelbė faktus apie ekonominę stagnaciją ir mokslinius trukdžius Sovietų Sąjungos komunizmo statyboje. [[1983]] m. Andropovas nutraukė visų kosminių ginklų tyrimų programas{{faktas}}, nes manė, jog besaikis ginklavimasis ir neaiškių perspektyvų tyrimai buvo nereikalinga našta Sovietų Sąjungos ekonomikai.

[[1984]] m. jį pakeitęs [[Konstantinas Černenka]] buvo itin ligotas ir senas (72 metų), didžiąją dalį savo valdymo praleidęs ligoninėje. Todėl ekonomikos gaivinimo tempai, lyginant su Andropovo laikais, sulėtėjo. Toliau vykdytos reformos: viduriniojo mokslo reforma, šiaurinių upių vagų nukreipimas į sausros regionus, profsąjungų vaidmens ekonomikoje didinimas.

1985 m. generaliniu sekretoriumi išrinktas jaunosios kartos atstovas Michailas Gorbačiovas, kuris buvo senosios ekonomikos politikos priešininkas. Jis pradėjo ekonominę reformų grandinę, pavadintą „Pertvarka“ (rus. „перестройка“). „Perestroikos“ metu sudarytos sąlygos kurtis kooperatyvams, vėliau įteisinta privati nuosavybė. Visa tai privedė prie visiškos suirutės: administracinė sistema nebuvo pritaikyta tokio tipo rinkos kontrolei, prasidėjo masiniai ekonominiai nusikaltimai. Suirutės pasekmė – masinis deficitas ir hiperinfliacija, šalis pateko į gilią ekonominę krizę, pasibaigusią [[Tarybų Sąjungos žlugimas|Sovietų Sąjungos žlugimu]].

=== Ekonominė doktrina ===
Oficialiai Sovietų Sąjunga rėmėsi marksizmo-leninizmo principais sudaryta [[politinė ekonomija|politine ekonomija]]. Tačiau iš tikro K. Marksas buvo klasikinės politinės ekonomijos kritikas, o savo naujo „idealaus“ ekonominės raidos scenarijaus jis nesuformavo, tik paliko itin abstraktų socialistinės ekonomikos aprašymą „Gotos programos kritikoje“. Čia jis teigė, jog komunizmas susideda iš dviejų fazių – socializmo ir komunizmo. Socializmo principas – „iš kiekvieno – pagal sugebėjimus, kiekvienam – pagal darbą“, komunizmo – „iš kiekvieno – pagal sugebėjimus, kiekvienam – pagal poreikius“.

Užsienio komunistai bei nelegali opozicija kritikavo SSRS ekonomiką kaip nesocialistinę. Levas Trockis suformavo teoriją, pagal kurią SSRS – „deformuota darbininkų valstybė“. Jo sekėjas Tony Cliff savo knygoje „State Capitalism in Russia“ iškėlė teoriją, jog Sovietų Sąjungoje vyrauja valstybinio kapitalizmo ekonomika.

Bandymų atsakyti, kokia iš tikro turi būti socialistinė ekonomika, taip pat būta įvairių. Kaip vakarietiškų marksizmo ekonomikos pavyzdžius galima pateikti prancūzų marksisto Michel Aglietta „reguliavimo mokyklą“ (Régulation School), taip pat „Judėjimą už Radikalią Politinę Ekonomiją“ (Union for Radical Political Economy), italų marksisto Antonio Negri [[autonomizmas|autonomizmą]].

== Vadovai ==
[[Vaizdas:Supreme Soviet 1982.jpg|thumb|Didieji Kremliaus rūmai – SSRS Aukščiausiosios Tarybos sesijų vieta, 1982 m. ]]

{{main|Sąrašas:SSRS lyderiai}}
# [[Vladimiras Leninas]] (1922 – 1924)
# [[Josifas Stalinas]] (1924 – 1953)
# [[Nikita Chruščiovas]] (1953 – 1964)
# [[Leonidas Brežnevas]] (1964 – 1982)
# [[Jurijus Andropovas]] (1982 – 1984)
# [[Konstantinas Černenko]] (1984 – 1985)
# [[Michailas Gorbačiovas]] (1985 – 1991)

== Taip pat skaitykite ==
* [[Tarybų Sąjungos istorijos datos|Sovietų Sąjungos istorijos datos]]

== Pastabos ==
{{notelist}}

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==
{{wikiquote}}
{{Vikižodynas|Sovietų Sąjunga}}
{{Commons|Союз Советских Социалистических Республик}}

* [https://www.vle.lt/straipsnis/sovietu-socialistiniu-respubliku-sajunga/ Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga (VLE)]
* {{Wikiatlas|the Soviet Union}}

{{TSRS respublikos}}
{{Komunistinės valstybės}}
{{SavStr}}

[[Kategorija:Sovietų Sąjunga]]