Peržiūrėti šaltinį Somalilandas

{{ŠaliesLentelė|
 pavadinimas = Somalilandas|
 ilgas_pavadinimas = Somalilando Respublika|
 vietinis_pavadinimas = {{so|Jamhuuriyadda Soomaaliland}}<br>{{ar|جمهورية صوماليلاند}}|
 kilm=Somalilando|
 žemėlapis=Somaliland in Africa (-mini map -rivers).svg|
 vėliava=Flag of Somaliland.svg|
 herbas=Emblem of Somaliland.svg|
 kalbos=[[Somalių kalba|Somalių]]|
 sostinė=[[Hargeisa]]|
 didžiausiasMiestas=|
 valdovų=1|
 titulas1=Prezidentas|
 pavardė1=[[Muse Bihi]]|
 titulas2=-|
 pavardė2=-|
 titulas3=-|
 pavardė3=-|
 plotoVieta=X|
 plotas=138&nbsp;600<ref name="VLE"/>|
 vandens=|
 gyvMetai=[[2008]] (progn.)|
 gyventojuVieta=X|
 gyventoju=3&nbsp;500&nbsp;000|
 gyventojuTankis=28,27|
 tankumoVieta=X|
 BVPMetai=2018|
 BVPVieta=X|
 BVP=2.5|
 BVPValiuta=USD|
 BVPGyventojui=675|
 BVPGyventojuiVieta=X|
 valiuta=[[Somalilando šilingas]]|
 laikoJuosta=UTC +3|
 vasarosLaikas=netaikoma|
 nepriklausomybėsĮvykis=&nbsp;|
 nepriklausomybėsDatos=[[1991 05 18]]|
 nepriklausomybėsPavadinimas=|
 TLD=|
 telKodas=252
}}
'''Somalilando Respublika''' ({{so|Jamhuuriyadda Soomaaliland}}, {{ar|جمهورية صوماليلاند|Jumhūrīyat Ṣūmālīlānd}}) – valstybė [[Afrikos ragas|Afrikos rago]] šiaurėje. Buvusi [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]] kolonija.<ref name="VLE">[https://www.vle.lt/straipsnis/somalilandas/ ''Somalilandas'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2021-07-20.</ref> Gyventojų daugumą sudaro [[somaliai]].

Tai yra ''de facto'' nepriklausoma valstybė, tačiau jos nepriklausomybę pripažįsta tik maža dalis pasaulio valstybių. [[Somalis]] ją laiko savo dalimi, tačiau nekontroliuoja. Somalilandas yra [[Pasaulinė valstybingumo siekiančių tautų organizacija|Pasaulinės valstybingumo siekiančių tautų organizacijos]] narys.

== Istorija ==
{{pagr|Somalilando istorija}}
Žmonės Somalilando teritorijoje gyvena nuo vėlyvojo [[Peleolitas|paleolito]]. Neolito laikotarpiu čia apsigyveno afroazijiečių kalbomis kalbantys gyventojai, dabartinių [[somaliai|somalių]] protėviai. Jie paliko nemažai priešistorinių olų piešinių. III ir II tūkst. pr. m. e. sandūroje čia buvo prijaukintas [[kupranugaris]], kurio auginimo tradicija išplito po didžiąją dalį Afrikos ir Azijos. Nuo II tūkst. pr. m. e. vietos gyventojai palaikė prekybinius ryšius su [[Senovės Egiptas|Senovės Egiptu]] ir [[Mikėnų civilizacija]]. Viena hipotezė teigia, kad būtent čia buvo tuometiniuose egiptiečių šaltiniuose minima šalis [[Puntas]], iš kurios buvo gabenami [[smilkalai]], [[mira]] ir kitos gėrybės<ref>Njoku, Raphael Chijioke (2013). The History of Somalia. ABC-CLIO. pp. 29–31. ISBN 978-0-313-37857-7.</ref>. Nuo I tūkst. pr. m. e. vidurio somaliai įsitraukė į prekybą su senovės graikais, finikiečiais, [[senovės Jemenas|Jemenu]], vėliau – Nabatėjų karalyste romėnais. Pakrantėje klestėjo miestai valstybės [[Heisas|Mundas]], [[Bulharas|Isis]], [[Malao]], [[Zeila|Avalitas]] ir kt.

Nuo VIII a. somaliai perėmė [[Islamas|Islamą]]. Somalilando teritoriją valdė tokios musulmoniškos valstybės kaip [[Ifato sultonatas]], [[Adalio sultonatas]], [[Osmanų imperija]], [[Isaakų sultonatas]] ir kt. 1884 m. Somalilandas tapo [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės karalystės]] kolonija – [[Britų Somalilandas|Britų Somalilandu]]. Britų laikais buvo suformuotos dabartinės Somalilando sienos.

[[Antras pasaulinis karas|Antro pasaulinio karo]] metu jį okupavo [[Italija]].<ref name="VLE"/> [[1960]] m. [[birželio 26]] d. tapo nepriklausomas ir tų pačių metų liepos 1 d. susijungė su [[Somalis|Somaliu]] (buvusia Italijos kolonija).<ref name="VLE"/> Tačiau Somalio valdžia ėmė persekioti somalilandiečius, ypač [[Mahometas Siadas Biarė|Mahometo Siado Biarei]] laikotarpiu, buvo panaikinti tradiciniai [[Somalių klanai|klanai]]. Tai skatino Somalilando gyventojus burtis į militarizuotą [[Somalių nacionalinis judėjimas|Somalių nacionalinį judėjimą]], o galiausiai 1981 m. pradėjo [[Somalilando nepriklausomybės karas|Somalilando nepriklausomybės karą]]. Prieš Somalilande vyraujantį klaną isakus centrinė valdžia vykdė susidorojimus, kartais traktuojamus kaip [[isakų genocidas|isakų genocidą]]<ref>Mburu, Chris; Rights, United Nations Office of the High Commissioner for Human; Office, United Nations Development Programme Somalia Country (1 January 2002). Past human rights abuses in Somalia: report of a preliminary study conducted for the United Nations (OHCHR/UNDP-Somalia)</ref>. Buvo subombarduoti didžiausi miestai [[Hargeisa]] ir [[Burao]].

[[1991]] m. [[gegužės 18]] d. Somalilandas galutinai atsiskyrė, o gegužės 24 d. buvo paskelbta Somalilando Respublika.<ref name="VLE"/> Nuo to laiko jis [[de facto|''de facto'']] nepriklausomas, įtvirtino savo valdymo sistemą ir konstituciją. Jungtinių Tautų pripažinta Somalio valdžia [[Mogadišas|Mogadiše]] šio atsiskyrimo nepripažino, bet faktiškai ji Somalilando nekontroliuoja. Somalilandas nėra pripažįstamas ir kitų valstybių. Jungtinės Tautos siekia, kad Somalilandas padėtų ant kojų atsistoti visam Somaliui ir valstybė vėl būtų vientisa.

Somalilandas savo jėgomis atstatė sugriautą sostinę Hargeisą ir atkūrė ekonomiką ([[užsienio prekybos balansas]] beveik neutralus).
Šiuo metu tai yra taiki šalis, tačiau kaimyninis [[Puntlandas]] (dar viena nuo Somalio atskilusi šalis) įvykdė kelias nedidelio masto invazijas į vakarinį Somalilandą.

== Politinė sistema ==
{{pagr|Somalilando politinė sistema}}
[[Vaizdas:Muse_Bihi_official_portrait_2017_(cropped).jpg|thumb|180px|Dabartinis šalies prezidentas [[Muse Bihi]]]]
Somalilandas yra demokratinė valstybė, yra [[valdžių pasidalijimas]]<ref>Gettleman, Jeffrey (7 March 2007). „Somaliland is an overlooked African success story“. The New York Times. Nuoroda tikrinta 27 July 2012.</ref>. Tiek tarptautinių organizacijų, tiek nepriklausomų tyrėjų valstybė yra vertinama kaip sėkminga demokratija, kuri pagal demokratizacijos procesus aplenkė kitas Afrikos rago valstybes, ypač [[Somalis|Somalį]]. Teigiamai vertinamas valstybės sugebėjimas atsiriboti nuo ekstremistinių elementų, vystyti demokratinius rinkimus, privačiu verslu grįstą ekonomiką, valdyme atsižvelgti į tradicines visuomenės struktūras<ref>Kaplan, Seth (July 2008). „The Remarkable Story of Somaliland“ (PDF). Journal of Democracy. 19: 248 & 252.</ref>

Politikoje derinama tradicinė klanų sistema ir moderni politinė sistema. Klanų lyderiai, vadinamieji ''guurti'', renkasi į [[Seniūnų rūmai|Seniūnų rūmus]], kuriems priklauso 82 nariai. Be to yra Atstovų rūmai, kurių narių skaičius irgi yra 82. Šie dveji rūmai sudaro Somalilando parlamentą. Siekiama, kad jame būtų atstovaujami visi klanai, tačiau partijos formuojamos ne pagal etnines, o pagal ideologines perskyras. Vyrauja trys pagrindinės partijos.

Vyriausybei vadovauja [[Somalilando Prezidentas]], renkamas 5 metų kadencijai. Daugiausia gali būti 2 kadencijas. Prezidentui pavaldus [[viceprezidentas]] ir [[Ministrų kabinetas]]. Jie yra skiriami prezidento ir tvirtinami parlamento.

Teisminėje sistemoje veikia 4 lygių teismai. Aukščiausiasis teimas atlieka ir konstitucinio teismo funkcijas<ref>„Somaliland Parliament“. Nuoroda tikrinta 28 March 2016.</ref>.

=== Užsienio politika ===
[[Vaizdas:Somaliland_Foreign_Minister_Hagi_Mohamoud_with_Taiwan_President_Tsai_Ing-wen.jpg|thumb|left|Somalilando užsienio reikalų ministras ir Taivano prezidentė]]
Somalilando nėra pripažinę dauguma pasaulio valstybių, tačiau jis palaiko santykius su kaimynėmis [[Etiopija]], [[Džibutis|Džibučiu]], taip pat su [[Pietų Afrika]], [[UK]], [[Švedija]] bei kita nepripažinta valstybe – [[Taivanas|Taivanu]]. Su pastaruoju santykiai intensyvėja, o 2020 m. sutarta steigti viena kitos atstovybes<ref>Chiang Yi-ching (1 July 2020). „Taiwan and Somaliland to set up representative offices: MOFA“. Focus Taiwan.</ref>.

2007 m. buvo vykdomos derybos su [[Europos Sąjunga]] ir [[Afrikos Sąjunga]]. 2010 m. JAV pareiškė, kad palaikys santykius su Somalilando vyriausybe, tačiau nepripažins šios šalies. [[Jungtinė Karalystė]], kurios buvusi kolonija yra Somalilandas, palaiko neformalius santykius. Viena iš JK dominuojančių partijų, JK Nepriklausomybės partija, atvirai palaiko Somalilando nepriklausomybę. [[Velsas|Velso]] (kur yra didelė somalių bendruomenė) vyriausybė 2006 m. yra pakvietusi Somalilando atstovus į keletą oficialių renginių.

Santykiai su kaimyniniu Somaliu, ypač pastarojo autonomine valstybe [[Puntalandas|Puntalandu]] išlieka įtempti. Pastarasis siekia „atkurti“ vieningą Somalį, o Somalilandas siekia kontroliuoti visas buvusio Britų Somalilando teritorijas. Tarp 2002 ir 2009 m. vyko nemažai susidūrimų rytiniame pasienyje, ir dalis ryčiausių teritorijų vis dar lieka ginčytina zona<ref>Hoehne, Markus V. (2009). „Mimesis and mimicry in dynamics of state and identity formation in northern Somalia“. Africa. Hoehne, Markus. 79 (2): 252–281.</ref>. Šis konfliktas inspiravo Somalilando rytuose gyvenantį [[dhulbahantai|dhulbahantų]] klaną 2012 m. atsiskirti nuo Somalilando ir paskelbti separatistinę [[Chatumas|Chatumo]] valstybę<ref>"What is Khatumo State? ". Somalia Report. 26 April 2012. Archived from the original on 12 March 2014.</ref>. 2017 m. buvo pasiektas susitarimas tarp Somalilando ir Chatumo, ir pastaroji vėl inkorporuota į Somalilando sudėtį.

Somalilando karines pajėgas sudaro 12 900 karių. Armijos reikmėms išleidžiamas apie trečdalis šalies biudžeto<ref>Rubin, Michael (7 March 2019). „Somaliland – Key to Winning America’s Longest War“. www.realcleardefense.com.</ref>.

== Administracinis suskirstymas ==
{{pagr|Somalilando regionai}}
[[Vaizdas:Somaliland regions.svg|thumb|250px|right]]
Somalilande yra šeši regionai (''gobol'') (sostinės skliausteliuose):

* [[Marodi Džehas]] ([[Hargeisa]]): [[Hargeisa]], [[Gabilėjus]], [[Baligubadlė]], [[Salahlėjus]];
* [[Togderis]] ([[Burao|Buras]]): [[Burao]], [[Odveinė]], [[Buodlė]];
* [[Sanagas]] ([[Erigabas]]): [[Erigabas]], [[El-Afveinas]], [[Garadagas]], [[Badhanas]], [[Dhaharas]];
* [[Audalis]] ([[Borama]]): [[Borama]], [[Zeila]], [[Lughaja]], [[Bakis]];
* [[Solis (Somalilandas)|Solis]] ([[Lasanodas]]): [[Lasanodas]], [[Ainabas]], [[Hudunas]], [[Talehas]]
* [[Sahilis]] ([[Berbera]]): [[Berbera]], [[Šeichas (Somalilandas)|Šeichas]].

Regionai dalijami į [[rajonas|rajonus]] (''degmada''), antrojo lygmens [[administracinis vienetas|administracinius vienetus]]. Iš viso yra 22 rajonai. Daugiausia rajonų turi Sanagas (5), o mažiausiai – [[Sahilis]] (2). Visi regionai pagal gyventojų skaičių ir ekonominį potencialą yra klasifikuojami į A, B, C ir D.

== Geografija ==
[[Vaizdas:Geographic_map_of_Somaliland.svg|thumb|250px|Somalilando geografija]]
{{pagr|Somalilando geografija}}
Somalilando valstybė apima šiaurinę Afrikos rago dalį. Šiaurėje ją skalauja [[Tadžuros įlanka]], ir pakrantės linija tęsiasi 850 km.<ref>Mesfin, Berouk (September 2009). „The political development of Somaliland and its conflict with Puntland“ (PDF). Institute for Security Studies. Nuoroda tikrinta 15 May 2021.</ref>. Vakarinėje pakrantės dalyje yra salų ir koralų rifų. Vakaruose ribojasi su [[Džibutis|Džibučiu]], pietuose – su [[Etiopija]], o rytuose – su [[Somalis|Somalio]] autonomine valstybe [[Puntalandas|Puntalandu]].

Geografiškai Somalilandą sudaro trys gamtinės zonos, kurios skiriasi savo klimatu ir gyvenimo sąlygomis:
* [[Gubanas]] yra pajūrio lygumos, einančios palei visą pakrantę. Plačiausioje vietoje, šalies vakaruose jų plotis siekia 12 km., o šalies rytuose – vos 2 km. Tai yra labai nederlinga, artima dykumai lyguma, kurioje auga vien žemaūgiai krūmynai. Ją vagoja gausios vadės, kurios lietaus prisipildo tik lietinguoju sezonu. Tuo metu kraštas laikinai sužaluoja<ref>Hadden, Robert Lee. 2007. "The Geology of Somalia: A Selected Bibliography of Somalian Geology, Geography and Earth Science. „ Engineer Research and Development Laboratories, Topographic Engineering Center</ref>. Pakrantėje yra keli dideli uostai, tarp kurių svarbiausi yra [[Zeila]], [[Lughaja]], [[Berbera]], [[Haisas]], [[Maidhas]].
* [[Ogo]] ({{so|Buuraha Oogo}}) vadinamos šalies kalnuotos teritorijos. Kalnagūbriai uždaro pajūrio lygumas iš pietų. Čia yra tokios kalnų grandinės kaip [[Madou kalnagūbris|Kal Madou]], [[Karkaro kalnai|Karkaras]], [[Goliso kalnai|Golisas]] ir kt. Aukščiausia viršūnė yra [[Šimbirisas]], siekiantis 2,460 m. virš jūros lygio<ref> List of African ultras on Peaklist.org – Somalia footnote SRTM value of 2,460 m elevation. Prominence figure is based on this elevation. Nuoroda tikrinta 27 September 2011</ref>. Kalnuotose teritorijose yra vienintelės šalyje tinkamos žemdirbystei vietovės. Iš viso žemdirbystei naudojama vos 3 proc. šalies teritorijos<ref>Territorial diagnostic report of the land resources of Somaliland (2016), FAO, SWALIM</ref>. Ogo geografinėje zonoje yra svarbiausi šalies miestai – [[Hargeisa]], [[Borama]], [[Burao]], [[Erigavas]], [[Badhanas]] ir kt.
* [[Haudas]] yra didelė dykuminė plynaukštė pietinėje šalies dalyje, kuri tęsiasi ir į [[Ogadenas|Ogadeno]] regioną Etiopijoje. Čia vyrauja savanos ir krūmynai, pagrindiniai medžiai – [[akacija|akacijos]] ir [[kamifora|kamiforos]]. Vietos gyventojai augina gyvulius, gyvena klajoklišką gyvenimo būdą, praktikuoja sezonines migracijas. Rytinė Haudos dalis dar vadinama [[Ciid]] ({{so|Arlo Ciideed}})<ref>Journal of the Anglo-Somali Society – Issues 30-33, 2001 – PAGE 18</ref>. Į regioną įsiterpia ir [[Nugaalio slėnis]]. Regione yra didesnių miestų, tokių kaip [[Buhodlė]] ar [[Lasanodas]].

=== Klimatas ===
Somalilende išskiriami keturi metų laikai. Balandžio-birželio mėnesiais tęsiasi [[musonai|musonų]] sukeltas lietaus sezonas ''guu'', kurio metu vadės prisipildo vandens ir gamta sužaliuoja. Po birželio prasideda pirmasis sausasis sezonas ''jilal''. Tai – karšta vasara. Rugpjūčio-lapkričio mėnesiais (''deir'') kraštą vėl atgaivina trumpi ir nereguliarūs lietūs, po kurių pasideda ''hagaa''. Pastarasis yra sausiausias metų laikas. Jo metu viskas galutinai išdžiūsta. Tai – sunkiausias sezonas, kurio metu viskas išdžiūsta, krenta gyvuliai, neretai tęsiasi badmetis<ref>[https://geo.1sept.ru/article.php?ID=200202103 JAMHUURIYADA SOMALILAND]</ref>.

Daugiausia kritulių iškrenta pietvakarinėje šalies dalyje (200–300 mm), o sausiausia yra šiaurinė (pajūris) ir rytinė (mažiau nei 50 mm)<ref>[https://geo.1sept.ru/article.php?ID=200202103 JAMHUURIYADA SOMALILAND]</ref>.
<gallery>
Saaxil.jpg|Sahilio pajūrio pusdykumė
Ceel-Sheekh, Somaliland.jpg|Kalnuotas regionas
Borama Somaliland.jpg|Boramos miestas 
Somalia (Somaliland)(176).jpg|Haudo pusdykumė
</gallery>

== Ekonomika ir infrastruktūra ==
{{pagr|Somalilando ekonomika}}
[[Vaizdas:Somaliland_Shillings.jpg|thumb|200px|Somalilando šilingai]]
Gyvulininkystė yra šalies ekonomikos pagrindas, tačiau pastaruoju metu tam tinkamose vietose vystoma ir žemdirbystė. Manoma, kad potencialiai žemdirbystei būtų galima naudoti dar 7 proc. šiuo metu nenaudojamos žemės. Šalyje yra mineralinių išteklių, tačiau kasyklų eksploatavimas yra minimalus. Keliose vietose rasta [[nafta|naftos]]<ref>„Onshore Somaliland Mesozoic Rift Play SL10B/13 & Odewayne Licences“ (PDF). Genel Energy. Archived from the original (PDF) on 4 January 2017. Nuoroda tikrinta 3 August 2017.</ref>.

Šalyje naudojama atskira valiuta, [[Somalilando šilingas]], kurio kursą reguliuoja [[Somalilando bankas]]. Keitimai į šią valiutą vyksta tik pačiame Somalilande.

Tai, kad valstybė nėra oficialiai pripažinta, labai trukdo sudarinėti tarptautines sutartis ir vystyti ekonomiką, gauti paramą. Didelę dalį šalies biudžeto sudaro tarptautinės perlaidos, kurias siunčia savo giminaičiams gausi užsienio šalyse (Persijos įlankos šalyse, Europoje, JAV) gyvenančių somalių [[diaspora]]. Pasaulio banko duomenimis kasmet tokiu būdu Somalilandą pasiekia apie 1 mlrd. USD<ref>Remittances a lifeline to Somalis“. Global Post. 4 July 2009.</ref>. Šalis taip pat gauna paramą iš nevyriausybinių organizacijų, religinių grupių, kuri padeda atsatyti karo metu sugriautą ūkį.
[[Vaizdas:DP_World_Berbera_new_Port.jpg|thumb|left|200px|Naujasis Berberos uostas]]
Šalis turi kelis stiprius uostus, ypač [[Berbera|Berberą]], kurie labai padeda šalies ekonomikai. Šalia Berberos nuo 2016 m. vystomas naujasis Berberos uostas. Somalilandas suteikia uostų paslaugas ir [[Etiopija]]i, kuri neturi išėjimo į jūrą. Todėl per Somalilando teritoriją vyksta prekių judėjimas iš viso [[Afrikos ragas|Afrikos rago]], daugiausia į Arabijos pusiasalį. Keliose vietose krašto gilumoje (pvz. [[Burao]] ir [[Yirowe]]) veikia dideli galvijų turgūs (''seylad''), kuriuose per dieną parduodama dešimtys tūkstančių galvijų. Nemažai jų eksportuojami į Arabijos pusiasalį.

Šalyje yra du pagrindiniai oro uostai – Hargeisoje ([[Hargeisos tarptautinis oro uostas]]) ir Berberoje ([[Berberos oro uostas]]). Hargeisą tiesioginiai skrydžiai sujungia su [[Adis Abeba]], [[Džida]], [[Džibutis|Džibučiu]], [[Dubajus|Dubajumi]]. Tarp didžiųjų miestų kursuoja autobusai.
[[Vaizdas:Naasa_Hablood_-_Virgin's_Breast_Mountain,_Hargeisa,_Somalilanad.jpg|thumb|Nasa Hablood kalnų kraštovaizdis]]
Turizmas yra besivystanti ūkio šaka. Kaip svarbiausi traukos objektai siūlomi priešistoriniai [[Las Gelas|Las Gelo]] senoviniai uolų piešiniai (atrasti 2002 m.), keletas gamtos objektų bei kraštovaizdžių, tokių kaip [[Nasa Hablod]] kalnai ir pan. Siūlomos nomadiško gyvenimo patirtys. Tarp lankytinų miestų yra sostinė Hargeisa, britų kolonijinę architektūrą išsaugojęs [[Šeichas (Somalilandas)|Šeichas]], osmanų paveldą išsaugojusi Berbera, senoji sostinė Zeila ir kt.<ref>[https://somalilandtravel.com/ Somaliland Travel agentūros svetainė]</ref>

== Gyventojai ==
{{pagr|Somalilando demografija}}
[[Vaizdas:Somaliland_clan_map.png|thumb|Somalilando klanai]]
2021 m. paskaičiavimais, Somalilande gyvena 5,7 mln. gyventojų. 52.9% gyventojų gyvena miestuose, 33.8% yra nomadai, o 11% užsiima žemės ūkiu<ref>„Somaliland in figures“ (PDF). Ministry of National Planning and Development. 2015. p. 4. Nuoroda tikrinta 18 October 2020.</ref>. 99% gyventojų – [[musulmonai sunitai]], beveik visi – somaliai. Islamas pagal konstituciją yra valstybinė religija.

Gyventojai dalinasi į tradicinius klanus. Apie 80% jų, gyvenančių centrinėje šalies dalyje priklauso [[Izako klanas|Izako klanui]], kuris savo ruožtu dalinasi į smulkesnius klanus (''habr''). Tarp jų yra [[arapai]], [[eidagalai]], [[avalai]], [[dželai]], [[junisai]]. Vakariausias šalies galas yra priklauso Dir klanui (kuris taip pat paplitęs gretimame Džibutyje ir Etiopijoje). Jo smulkesni klanai yra gadabursiai ir isai. Ryčiausias šalies pakraštys yra dominuojamas [[dulbahančiai|dulbahančių]] ir [[varsangaliai|varsangalių]], kurie priklauso [[darodai|darodų]] klano [[Harti]] konfederacijai.

Somalilande yra trys valstybinės kalbos: [[somalių kalba|somalių]], [[arabų kalba|arabų]] ir [[anglų kalba|anglų]]. Gyventojams gimtoji kalba yra somalių (šiaurinis jos dialektas), tačiau dėl islamo įtakos arabų kalba privalomai mokoma mokyklose, naudojama mečetėse. Anglų kalba dažnai naudojama kaip mokymo priemonė mokyklose.

== Kultūra ==
[[Vaizdas:Borama_mosque.jpg|thumb|left|Boramos mečetė]]
{{pagr|Somalilando kultūra}}
Somalilandas patenka į didesnes [[somalių kultūra|somalių kultūros]] ir [[islamo pasaulis|Islamo pasaulio]] kultūrines zonas, kas nulemia šalies kultūrinius bruožus. Islamas diktuoja gyvenimo ritmą, svarbiausias šventes, religinius ritualus, švietimo principus. Ypač tipri įtaka pastebima iš Jemeno, su kuriuo vietos gyventojai nuo seno palaikė kultūrinius ryšius.

Visuomenė tradiciškai organizuojasi į [[somalių klanai|klanus]], ir tradicinės struktūros vaidina didelį vaidmenį šalies gyvenime. Mityba mažai skiriasi nuo kitų somalių. Valgoma vietinė plokščia duona [[lahohas]], kurią papldo mėsos patiekalai, košės iš kukurūzų ar sorų. Svarbi mityboje yra daržovių, mėsos ir ankštinių sriuba, vadinama [[maraq]].

Svarbi kultūros dalis yra poezija, kuriama tiek vyrų, tiek moterų, kurioje gausu metaforų ir žodžių žaismo. Žymiausias Somalilando poetas yra [[Hadrawi]] (gimęs 1943 m.), kartais vadinamas somalių Šekspyru.

Taip pat yra paplitęs kūno dekoravimas [[chna]] dažais. Šis dažas naudojamas dažyti plaukus, o moterų tarpe – ir dekoruoti odą įvairiais raštais, [[mendhi]].

== Kita informacija ==
* [[Somalilando ryšiai]]
* [[Somalilando transportas]]
* [[Somalilando karinės pajėgos]]
* [[Somalilando tarptautiniai santykiai]]
* [[Somalilando šventės]]

== Išnašos ==
{{ref}}

{{Commons|Somaliland|no=T}}
{{UNPO}}
[[Kategorija:UNPO nariai]]
[[Kategorija:Somalilandas| ]]