Peržiūrėti šaltinį Sokratas

{{Žmogaus biografija
| fonas = 
| vardas = Sokratas<br />{{el|Σωκράτης|Sokratēs}}
| paveikslėlis = Socrates Louvre.jpg
| paveikslėlio apibūdinimas = 
| paveikslėlio dydis = 
| gimimo data = [[469 m. pr. m. e.]]
| gimimo vieta = [[Alopekė]], [[Graikija]] 
| mirties data = [[399 m. pr. m. e.]]
| mirties vieta =
| tautybė = 
| sutuoktinis = 
| tėvas = 
| motina = 
| vaikai = 
<!-- Veikla -->
| veikla = graikų filosofas. 
| sritis = [[Epistemologija]]<br />[[Etika]]
| įstaigos = 
| pareigos = 
<!-- Išsilavinimas -->
| išsilavinimas = 
| alma_mater = 
| doktorantūros_vadovas = 
| studentai = [[Platonas]], [[Ksenofontas]], [[Antistenas]], [[Aristipas]]
| žinomas = 
| apdovanojimai = 
| parašas = 
| pastabos = 
 |vikiteka= Category:Socrates
}}
'''Sokratas''' ({{el|Σωκράτης}}; [[469 m. pr. m. e.]] [[Alopekė]]je, netoli [[Atėnai|Atėnų]] – [[399 m. pr. m. e.]] Atėnuose) – senovės graikų filosofas, gyvenęs ir veikęs [[Atėnai|Atėnuose]]. Vienas žymiausių pasaulio filosofų.<ref name="VLE">{{VLE|22||Naglis Kardelis|[https://www.vle.lt/Straipsnis/Sokratas-88320 Sokratas]}}</ref>

== Biografija ==
Gimė Alopekėje (netoli Atėnų) [[469 m. pr. m. e.]] skulptoriaus Sofronisko ir pribuvėjos Fainaretės šeimoje. Jaunystėje Sokratas gavo gerą pradinį išsimokslinimą, mokėsi pas [[Anaksagoras|Anaksagorą]]. Išmoko ir skulptoriaus amato, bet skulptoriumi nedirbo, atsidėjo filosofijai, todėl gyveno skurdžiai. Sulaukęs 18 metų tapo [[Atėnai|Atėnų]] piliečiu, davęs priesaiką laikytis įstatymų. Per Peloponeso karą kovėsi Poteidajos, Amfipolio ir Delijo mūšiuose, Poteidajos mūšyje išgelbėjo gyvybę kilmingam atėniečiui Alkibiadui. Aktyviai dalyvavo Atėnų visuomeniniame gyvenime, teismų, komisijų, tarybų darbe, bet užimti aukštas politines pareigas atsisakydavo. Buvo principingas, nepaperkamas, mėgiamas kilmingų atėniečių jaunuomenės. Oficialiai apkaltintas, kad negerbiąs tradicinių dievų ir tuo tvirkinąs jaunimą bei nuteistas mirti. Žlugdė draugų pastangas išgelbėti jį iš kalėjimo, savo mirtimi norėjo parodyti, jog įstatymams būtina paklusti, net jei nuosprendis neteisingas. Mirė ryžtingai išgėręs nuodų taurę.<ref name="VLE"/><ref name="AŽ">''Sokratas'', Antikos žodynas, p. 467, 468, Vilnius, „Alma Litera“ 2008 m. ISBN 9-986-02562-1</ref> Buvo vedęs [[Ksantipė|Ksantipę]], turėjo tris sūnus.<ref>''Ksantipė'', Antikos žodynas, p. 272, Vilnius, „Alma Litera“ 2008 m. ISBN 9-986-02562-1</ref>

Pasak antikinių šaltinių, Sokratas buvęs bjaurios išvaizdos, panašus į [[Silenas|sileną]] – kresnas, pilvotas, storasprandis, išsprogusiomis akimis, riesta nosimi, didele burna ir storomis lūpomis, nuplikęs, vaikščiodavo vargingai apsirengęs, basomis. Amžininkai stebėjęsi, kad jo išvaizda neatitinka „sielos grožio“. Jo bjauri figūra vaizduota karikatūrose ([[Aristofanas|Aristofano]] „Debesyse“). Išliko daug Sokrato portreto kopijų: galva pagal amžininko skulptūrą [[Neapolio nacionalinis archeologijos muziejus|Neapolio nacionaliniame archeologijos muziejuje]], pagal ją [[Lisipas|Lisipo]] jau po Sokrato mirties sukurtas portretas (romėnų kopija) [[Nacionalinis romėnų muziejus|Nacionaliniame romėnų muziejuje]], biustas [[Vatikano muziejai|Vatikane]], statulėlė [[Britų muziejus|Britų muziejuje]].<ref name="AŽ"/><ref>Germanas Hafneris, „Žymūs antikos žmonės“, Sokratas, p. 258, 259. Vilnius, Vyturys, 1987 m.</ref>

== Sokrato filosofinės idėjos ==
Suformavo požiūrį į filosofiją kaip būdą siekti gyvenimo išminties. Savąja filosofijos samprata siekė atsiriboti nuo [[sofistai|sofistų]] [[reliatyvizmas|reliatyvizmo]]. Pasak Sokrato, pažinimui būdingas besąlygiškas tikrumas. Jis pasiekiamas specialiu [[protavimas|protavimo]] metodu, žmonėms bendraujant intelektualiai, susiduriant jų nuomonėms. Nuomonių gretinimas, tiksliai formuluojant klausimus, padedąs atskleisti prieštaravimus ir prieiti prie sąvokų apibrėžimų, kurie ir reiškia tai, kas iš tikrųjų yra. Šį Sokrato metodą Platonas pavadino [[dialektika|dialektiniu]]. Sokratas juo stengėsi paaiškinti, kaip žmogus turi siekti gėrio, grožio ir tiesos. Aukščiausia gėrio apraiška laikė [[etika|etines]] vertybes, o jų pažinimą – būtina dorovingo elgesio sąlyga. [[Filosofija]], skatindama [[Refleksija|refleksiją]] ir padėdama išsiaiškinti etines sąvokas, tarnaujanti gėriui. Tad žmogaus dorovingumas priklausąs nuo jo noro ir sugebėjimo siekti žinių.

Sokrato etinių sąvokų teorija žymiai prisidėjo prie etikos mokslo pažangos, davė pradžią kai kurių [[Logika|logikos]] procedūrų ([[Indukcija|indukcijos]], [[Analogija|analogijos]]) struktūros sampratai. Sokrato mintis, kad sąvokoje glūdi besąlygiškas būties turinys, turėjo įtakos tikrovės idealistinei sampratai susidaryti. Šia linkme Sokrato filosofiją plėtojo Platonas

== Šaltiniai ==
{{išn}}

{{wikiquote}}

[[Kategorija:Senovės Graikijos filosofai]]
[[Kategorija:Senovės Atėnai]]