Sistemų teorija
Sistemų teorija – sistemų bendrasis tyrinėjimas, kurio tikslas yra išaiškinti principus, kurie gali būti taikomi visų tipų sistemoms, nesvarbu kokia mokslo sritis.
Taikymai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sistemų biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sistemų biologija – tai terminas, kuriuo apibūdinamos biomokslų tyrimų kryptys ir judėjimas, kuris apibrėžia šias kryptis. Šalininkai laiko sistemų biologiją kaip biologija paremta tyrimų kryptį, kuri kreipia didžiausią dėmesį sudėtingas sąveikas tarp biologinių sistemų.
Sistemų inžinerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sistemų inžinerija tarpdisciplininis požiūris ir reiškia sėkmingų sistemų realizavimą bei diegimą. Tai galima laikyti kaip inžinerinių technikų taikymą sistemoms.[1]
Sistemų psichologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sistemų psichologija yra psichologijos šaka, kuri tiria žmogaus elgesį ir patirtį sudėtingose sistemose.
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Thomé, Bernhard (1993). Systems Engineering: Principles and Practice of Computer-based Systems Engineering. Chichester: John Wiley & Sons. ISBN 0-471-93552-2.
{{cite book}}: Cite has empty unknown parameter:|coauthors=(pagalba)