Peržiūrėti šaltinį Sintezatorius

{{Infolentelė muzikos instrumentas
 | pavadinimas           = Sintezatorius
 | pavadinimai           = 
 | vaizdas               = OB12 synth.jpg
 | antraštė              = Sintezatorius Oberheim OB12
 | fonas                 = elektrinis
 | klasifikacija         = 
 | hornbostel_sachs      = 
 | hornbostel_sachs_desc = 
 | išradėjai             = 
 | išsivystė             = 1950-1960 m.
 | diapazonas            = 
 | susiję                = 
 | muzikantai            = 
 | gamintojai            = 
 | straipsniai           = 
}}
'''Sintezatorius''' ({{gr|Syntithetai}}) − aparatas, galintis generuoti elektroninį signalą ir juo manipuliuoti muzikos kūrimui, įrašymui, atlikimui.

== Veikimo principas ==
Pirmieji muzikiniai sintezatoriai buvo analoginiai. Juose elektroninį audiosignalą kūrė vienas ar keli generatoriai, dar vadinami [[osciliatorius|osciliatoriais]] (VCO), signalas pereidavo elektriškai valdomų filtrų grandinę, amplitudės moduliatorius (ADSR), kurie valdo garso dinamiką: A (''Attack'' – ataką), D (''Decay'' – slopimą), S (''Sustain'' – palaikymą) ir R (''Release'' – galutinį slopmą) ir efektų bloką. Pačių osciliatorių generuojamo tono aukštis priklauso nuo klaviatūros bloko generuojamos [[įtampa|įtampos]] lygio – taip keičiasi viso instrumento [[tonas]]. Atitinkamai, varijuojant įtampos lygiu, paduodamu iš klaviatūros ir kito, žemesnio dažnio oscilatoriaus, valdomas filtras (VCF), tuo pačiu keičiasi instrumento [[tembras]]. Įvairiai sujungiant laidais atskirus instrumento modulius, arba keičiant lygius rankenėlių ir jungiklių pagalba gaunama praktiškai neribota skambesių įvairovė.

== Istorija ==
[[Vaizdas:Teleharmonium1897.jpg|thumb|[[Telharmonium]], [[Thaddeus Cahill]] 1897]]
[[Vaizdas:Mixtur Trautonium.jpg|thumb|[[Trautonium]], 1928]]

Pirmasis analoginis elektrinis sintezatorius atsirado [[1876]] metais, tačiau tik [[1950]]–[[1960]] metais, panaudojus analoginių kompiuterių technologijas tapo įmanoma sukurti sintezatorių, gebantį realiame laike generuoti muzikinį garsą ir jį panaudoti įrašų studijose. Didelį indėlį įnešė tokie mokslininkai, kaip Ivor Darreg, Evgeny Murzin, Daphne Oram, firma RCA, BBC, Don Buchla, Hugh Le Caine, Raymond Scott, Paul Ketoff. [[1964]] metais [[Robert Moog]] iš firmos RCA pristatė pirmąjį sintezatorių, kuris iš tikrųjų buvo panašesnis į muzikos instrumentą, o ne į sudėtingą studijinį prietaisą. Jo analoginis sintezatorius [[Minimoog]] [[1970]] metais tapo tikra legenda ir net šiuo metu, po ilgos pertraukos, sėkmingai atnaujintas ir modernizuotas vėl plačiai naudojamas muzikantų.

Atsiradus [[Mikroprocesorius|mikroprocesoriams]] analoginius sintezatorius pakeitė polifoniniai skaitmeniniai sintezatoriai, kuriuose naudojami kiti garso sintezės metodai: FM, PCM, PDS, WTS ir kitokie, bei tikri, studijoje įrašyti garsai. Tokie instrumentai visiškai tiksliai atkartoja įrašytus natūralių instrumentų garsus, kartu turi neribotas galimybes jungti juos su sintetiniais garsais. Šiuolaikiniai koncertiniai sintezatoriai – tai naujausių kompiuterinių technologijų ir [[akustika|akustikos]] mokslo sintezės rezultatas.

== Lietuvoje ==
Bene pirmieji analoginiai sintezatoriai [[Lietuva|Lietuvoje]] pagaminti radijo inžinierių – elektroninės muzikos technologijų mėgėjų pastangomis. Apie [[1978]]–[[1982]] metus [[Rimvydas Velykis]] sukonstravo studijinį modulinį analoginį sintezatorių bei kelias modifikacijas mobilių koncertinių sintezatorių, kartu su konstruktoriumi [[Algimantas Jovaiša|Algimantu Jovaiša]] – daug kitų elektroninių muzikos instrumentų, maždaug tuo pačiu laikotarpu inžinierius [[Orūnas Urbonas]] – styginių instrumentų sintezatorių, inžinierius R. Varnas – elektroninį mušamųjų instrumentą, kiti inžinieriai daugiau dirbo elektroninių priedėlių ir koncertinės aparatūros srityse.

== Nuorodos ==
{{Commonscat|Synthesizers}}
* [http://glukoidai.wordpress.com/2008/02/04/apie-sintezatorius-populiariai-ir-specialistams/ Apie sintezatorius populiariai ir specialistams]

[[Kategorija:Klavišiniai muzikos instrumentai]]