Peržiūrėti šaltinį Sicilijos karalystė

{{Šaltiniai}}

{{Infolentelė buvusi valstybė
|_noautocat = yes
|vietinis pavadinimas = ''Regnum Siciliae''<br /> ''Regno di Sicilia''
|ilgas pavadinimas = Sicilijos karalystė
|paprastas_pav  = Sicilijos karalystė
|žemynas    = Europa
|kilm = Venecijos respublika
|regionas       = Viduržemio jūra
|šalis          = Italija
|statusas       = Nebėra
|imperija       = 
|era            = Viduramžiai, Naujieji laikai
|valdymo_forma    = Karalystė
|year_start   = 1130
|year_end     = 1816
|event_start  = Rogeris II Sicilietis tampa karaliumi
|event_end    = Sukuriama Abiejų Sicilijų karalystė
|p1           = Sicilijos grafystė
|s1           = Abiejų Sicilijų karalystė
|vėliava_s1      = Flag of the Kingdom of the Two Sicilies 1738.gif
|s2                     = Neapolio karalystė
|flag_s2                = Flag of the Kingdom of Naples.svg
|image_coat   = Arms of the Aragonese Kings of Sicily(Crowned).svg
|simbolio_tipas  = 
|herbas       = Herbas 
|image_flag   = Bandiera del Regno di Sicilia 4.svg
|vėliavos_tipas    = Vėliava
|image_map    = Kingdom of Sicily 1154.svg
|image_map_caption      = Sicilijos karalystė mirus jos įkūrėjui Rogeriui II 1154 m.
|sostinė          = [[Palermas]]
|valstybinės_kalbos =[[italų kalba|Italų]], [[lotynų kalba|lotynų]]
|valdovo_titulas = Karalius
|valdymo_metai1  = 1130–1154
|valdovas1       = Rogeris II Sicilietis
|valdymo_metai2  = 1759–1816
|valdovas2       = Ferdinandas IV Neapolietis
}}
'''Sicilijos karalystė''' ([[Lotynų kalba|lot]]. ''Regnum Siciliae'' arba ''Sicilie''; [[Italų kalba|it]]. ''Regno di Sicilia'') valstybė, egzistavusi [[Pietų Italija|Pietų Italijoje]] nuo [[1130]] m., kai ją įkūrė [[Rogeris II Sicilietis]], iki [[1816]] m. Sicilijos karalystei priklausė ne tik [[Sicilija]], bet visas Pietų Italijos regionas bei iki 1510 m. [[Malta|Maltos]] ir [[Goco sala|Goco]] salos. Sala buvo padalinta į tris regionus: ''Valle di Mazzara'', ''Valle di Demona'' ir ''Valle di Noto''.

Iki 1282 m. Sicilijos karalystė kartais buvo vadinama ''Regnum Apuliae et Siciliae'', bet vėliau sala ir žemyninė karalystės dalis buvo atskirta politiškai. Nuo to laiko žemyninė dalis vadinosi [[Neapolio Karalystė|Neapolio Karalyste]]. Po 1302 m. Sicilijos karalystė kartais vadinta '''Trinakrijos Karalyste'''. Karalystę dažnai valdė kitų šalių karaliai: [[Aragonas|Aragono]], [[Ispanija|Ispanijos]] ir net [[Šventoji Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]] valdovai. 1816 m. karalystė buvo sujungta su Neapolio Karalyste ir įkurta [[Abiejų Sicilijų Karalystė|Abiejų Sicilijų karalystė]].

== Normanų karalystė ==

1127 m. mirus Apulijos kunigaikščiui Vilhelmui II, Rogeris II Sicilietis suvienijo Sicilijos grafystę ir Apulijos kunigaikštystę. Jis rėmė [[Antipopiežius|antipopiežių]] Anakletą II, kuris 1130 m. per [[Kalėdos|Kalėdas]] jį karūnavo Sicilijos karaliumi.

Kitą dešimtmetį nuo karūnacijos iki Ariano standartų Rogeris kovėsi su užpuolikais ir malšino savo svarbiausių vasalų Grimoaldo Bariečio, Roberto Kapujiečio, Ranulfo Alifiečio, Sergijaus Neapoliečio ir kitų maištus. 1139 m. Mignano sutartimi Rogerio karalystę pripažino teisėtai išrinktas [[popiežius]]. Su admirolo Jurgio Antiochijiečio pagalba Rogeris užėmė Madiją Afrikoje (dabar miestas [[Tunisas|Tunise]]) ir neoficialiai pasiskelbė „Afrikos karaliumi“. Tuo metu Sicilijos laivynas užpuolė [[Bizantija|Bizantiją]] ir šimtmetį buvo galingiausiu laivynu [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūroje]].

Rogerio sūnus ir įpėdinis buvo [[Vilhelmas I Sicilietis]], vadinamas Bloguoju, nes jo nemėgo kronikų rašytojai, palaikę Vilhelmo numalšintą didikų maištą. Jo valdymas baigėsi taikiai 1166 m., bet sūnus [[Vilhelmas II Sicilietis]] buvo dar nepilnametis. Iki regentystės pabaigos 1172 m. karalystėje buvo suirutė, kuri vos nenuvertė valdančios šeimos, bet po to du dešimtmečius trukęs Vilhelmo valdymas prisimenamas kaip taikos ir klestėjimo metas, todėl jis vadinamas Geruoju. Tačiau 1189 m. jis mirė be įpėdinio ir karalystę ištiko chaosas.

[[Tankredas Lečietis]] užėmė sostą, bet turėjo malšinti tolimo pusbrolio Rogerio Andriečio maištą ir kautis su [[Imperatorius Henrikas VI|Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Henriko VI]] invazija, nes šio žmona [[Konstancija Sicilietė]] buvo Rogerio II duktė. Konstancija su Henriku VI laimėjo ir Sicilija atiteko [[Štaufenai|Štaufenų dinastijai]], bet per Konstanciją Hotevilių kraujas atiteko imperatoriui [[Imperatorius Frydrichas II|Frydrichui II]].

== Štaufenų karalystė ==

Frydrichui, būsimajam [[Šventoji Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]] imperatoriui, tapus Sicilijos karaliumi 1197 m. atsirado valdžios vakuumas, nes jis buvo nepilnametis, o karalystė buvo pripratusi prie itin centralizuotos valdžios. Kad užtikrintų Frydricho valdžią, jo dėdė [[Pilypas Švabas]] paskyrė [[Ankona|Ankonos]] markgrafą Markvardą fon Anveilerį [[regentas|regentu]] 1198 m. Popiežius [[Inocentas III]] sutvirtino popiežiaus autoritetą Sicilijoje, bet pripažino Frydricho teises. Kitą dešimtmetį popiežiaus valdžia Sicilijoje palaipsniui mažėjo ir šis nebežinojo, kurią pusę palaikyti kilus daugumai nesutarimų.

Tačiau Štaufenų valdžia nebuvo saugi. [[Valteris III Brienietis]] vedė Tankredo dukrą ir 1201 m. pareikalavo sosto. 1202 m. jis nugalėjo kanclerio Valterio Paleariečio ir Dipoldo Voburgiečio vadovaujamą armiją. Marvardas buvo nužudytas, o Frydrichas pateko į Vilhelmo Kaparoniečio, [[Piza|Pizos]] sąjungininko, rankas. Dipoldas kariavo su Valteriu iki šio mirties 1205 m., o po to išplėšė Frydrichą iš Vilhelmo rankų 1206 m. ir atidavė į Valterio Paleariečio globą. Vėliau šie susipyko ir Valteris paėmė Dipoldą į nelaisvę 1207 m. Po dešimtmečio baigėsi kovos dėl regentystės ir paties sosto.

Frydrichas tęsė senelio Rogerio Siciliečio pradėtas įstatymų reformas. Jo pasiekimai šioje srityje atsispindėjo Kapujos standartuose (1220 m.), o darbas buvo užbaigtas paskelbus Melfio konstituciją (1231 m., dar žinomą kaip ''Liber Augustalis'') – įstatymų rinkinį, išskirtinį tam metui ir buvusį įkvėpimo šaltiniu dar ilgą laiką. Konstitucija padarė Siciliją [[Absoliutinė monarchija|absoliutine monarchija]], pirmąja Europos šalimi, užbaigusia [[feodalizmas|feodalizmo]] laikotarpį. Be to, konstitucija davė precedentą rašytinio įstatymo pirmenybei. Su menkais pataisymais ''Liber Augustalis'' Sicilijoje galiojo iki 1819 m.

Tuo metu jis pastatė ''Castel del Monte'' ir 1224 m. įkūrė Neapolio universitetą, dabar vadinamą Frydricho II universitetu (''Università Federico II''), ilgus šimtmečius buvusį vieninteliu universitetu pietų Italijoje.

Frydricho II įpėdinis Sicilijoje buvo jo nesantuokinis sūnus [[Manfredas Sicilietis]], valdęs karalystę 15 metų, o kiti Štaufenai buvo užsiėmę Vokietijoje. Štaufenų valdžia Sicilijoje baigėsi po [[Anžu dinastija|Anžu]] invazijos 1266 m. į Siciliją ir [[Konradinas|Konradino]], paskutinio Štaufeno mirties 1268 m.

== Anžu ir Aragono valdoma karalystė ==
{{Italijos istorija}}
Kilus nesantaikai tarp Štaufenų ir popiežiaus 1266 m. Siciliją užėmė kunigaikštis [[Karolis I Anžu]]. Nepasitenkinimas prancūzų valdymu ir mokesčiais sukėlė [[Sicilijos mišparai|Sicilijos mišparų]] neramumus ir sėkmingą [[Petras III Aragonietis|Petro III Aragoniečio]] invaziją. Sicilijos mišparų karas tęsėsi iki Kaltabelotos taikos 1302 m.

Taikos sutartis padalino Sicilijos karalystę į dvi dalis. Sicilijos sala, vadinama „Sicilijos Karalyste už Švyturio“ arba Trinakrijos Karalyste, atiteko [[Frydrichas III Sicilietis|Frydrichui III Siciliečiui]], o žemyninė dalis, tuo metu vadinta Sicilijos Karalyste, šiandien žinoma kaip Neapolio karalystė, atiteko [[Karolis II Neapolietis|Karoliui II Neapoliečiui]]. Taigi taikos sutartis buvo formalus netvirto ''status quo'' pripažinimas.

Sicilija buvo valdoma kaip nepriklausoma karalystė Aragono karaliaus giminaičių, bet nuo 1409 m. Sicilija priklausė Aragono Karūnai. Anžu dinastija valdė Neapolio karalystę, kol Alfonsas V Aragonietis sujungė abi Sicilijas po sėkmingos [[Neapolis|Neapolio]] apgulties, pasibaigusios 1443 m. vasario 26 d. Tačiau po Alfonso mirties karalystė vėl buvo padalinta. Neapolio karalystė atiteko sūnui [[Ferdinandas I Neapolietis|Ferdinandui I Neapoliečiui]], kuris ją valdė 1458–1494 m., o Aragonas ir Sicilija – broliui [[Jonas II Aragonietis|Jonui II Aragoniečiui]]. 

1494–1503 m. Prancūzijos karaliai [[Karolis VIII Maloningasis]] ir [[Liudvikas XII]], Anžu dinastijos įpėdiniai, bandė atgauti Neapolį, bet jiems nepavyko, tad Aragonas sujungė abi Sicilijos karalystes.

Sicilijos karaliaus titulas priklausė Aragono karaliams iki 1516 m., o po to atiteko Ispanijos karaliams, kurie ją valdė iki 1707 m. Šventosios Romos imperatoriai Siciliją valdė 1707–1735 m.,vėliau ją užėmė Parmos kunigaikštis, vėliau tapęs Ispanijos karaliumi [[Karolis III (Ispanija)|Karoliu III]].

== Literatūra ==
* European Commission presentation of [https://web.archive.org/web/20151128221234/http://www.mondes-normands.caen.fr/angleterre/index.htm The Normans] Norman Heritage, 10th–12th century
* Houben, Hubert. ''Roger II of Sicily: A Ruler between East and West''. Trans. G. A. Loud and Diane Milbourne. Cambridge University Press: 2002
* Norwich, John Julius. ''The Kingdom in the Sun 1130–1194''. Longman: London, 1970
* Matthew, Donald. ''The Norman Kingdom of Sicily''. Cambridge University Press: 1992
* Chaytoe, H. J. ''A History of Aragon and Catalonia''. Žr. [http://libro.uca.edu/chaytor/hac7.htm 7 skyrių]
{{Ispanijos imperijos teritorijos}}
{{Habsburgų teritorijos}}
[[Kategorija:Sicilijos karalystė| ]]