Rusijono grafystė
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Comtat de Rosselló Rusijono grafystė | ||||
| Ispanijos markos dalis (795-1137) | ||||
| ||||
|
Herbas | ||||
 | ||||
| Sostinė | Perpinjanas | |||
| Kalbos | katalonų | |||
| Valdymo forma | monarchija | |||
| Era | Viduramžiai | |||
Rusijono grafystė (pranc. Comté de Roussillon, kat. Comtat de Rosselló) – istorinė Katalonijos grafystė dabartinės Prancūzijos teritorijoje.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Teritorija, vėliau įėjusi į grafystės sudėtį, nuo V a. priklausė vestgotų karalystei. 721 m. ją užkariavo arabai (maurai) ir prijungė prie Omejadų kalifato. Nėra tiksliai žinoma, kada ją užkariavo Karolingai, bet manoma, kad tai galėjo įvykti apie 760 m. Kuomet 795 m. Karolis Didysis iš nukariautų saracėnų žemių suformavo Ispanijos marką, suformuota ir Rusijono grafystė, tapusi šiauriausia šios teritorijos dalimi. Jos sostine tapo Ruscino miestas. Pirmasis žinomas Karolingų skirtas Rusijono grafas buvo Gaucelmas, valdęs 812–832 m.
Kadangi kraštas buvo nusiaubtas ir ištuštėjęs, Frankų imperija vykdė politiką, kad jis būtų naujai apgyvendintas. Nuo 817 m. Rusijonas sudarė dinastinę uniją su Empurijos grafyste, ir šie ryšiai išsilaikė iki pat X a. pabaigos. Šiuo metu grafai sustiprėjo pakankamai, kad galėtų tapti nepriklausomi nuo Frankų imperijos, o Gausfredas I (valdė 931–991) net titulavosi kunigaikščiu.
Po savo mirties Gausfredas I atskyrė Rusijoną nuo Empurijos ir atidavė valdyti dviem sūnums. Tiesa, kurį laiką grafystės liko susietos, tačiau galutinis atsiskyrimas įvyko 1014 m. Maždaug tuo metu Rusijonas prarado nemažai teritorijų krašto gilumoje, kurios perėjo Serdanijos grafams. XI a. pr. grafas Giselbertas perkėlė sostinę į Perpinjano kaimelį, palikdamas senąją sostinę valdyti vyskupams. Vėlesnieji kunigaikščiai pamažėle artėjo su Tulūzos grafais, nei su Barselonos grafais.
XII a. viduryje grafystę silpnino karai su Empurija bei maurų piratų antpuoliai, o taip pat vidinės kovos dėl valdžios. 1172 m. mirus bevaikiam grafui, išankstiniu sutarimu grafystė atiteko Aragono karūnai. Jos grafo titulą savo titulatūroje išsaugojo Aragono karaliai Alfonsas II bei Petras II, tačiau vėliau grafystė kaip atskira valda nustojo egzistuoti ir prijungta prie Katalonijos kunigaikštystės.
Grafai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Skiriami grafai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Gauselmas (812–832), taip pat ir Empurijos grafas;
- Berengeris (832–835), taip pat ir Tulūzos grafas;
- Bernardas I (835–844);
- Sunifredas I (844–848), taip pat valdė daugumą aplinkinių grafysčių;
- Gijomas (848–850), Bernardo I sūnus, Tulūzos grafas;
- Aleranas (850–852), taip pat ir Gotijos markgrafas;
- Odalrikas (852–858), taip pat ir Gotijos markgrafas, Barselonos, Gironos, Empurijos grafas;
- Humfridas (858–864), taip pat ir Gotijos markgrafas, Barselonos, Gironos, Empurijos grafas;
- Bernardas II (865–878), taip pat ir Gotijos markgrafas, Barselonos, Gironos grafas;
- Miro Vyresnysis (878–895), taip pat ir Konflento grafas;
Empurijos dinastija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Sunifredas II (895–915), taip pat ir Empurijos grafas;
- Bensionas (915–916), taip pat ir Empurijos grafas;
- Gausbertas I (915–931), taip pat ir Empurijos grafas;
- Gausfredas I (931–991), taip pat ir Empurijos grafas;
- Giselbertas I (991–1014);
- Gausfredas II (1014–1074);
- Giselbertas II (1074–1102);
- Girardas I (1102–1113);
- Gausfredas III (1113–1164);
- Girardas II (1164–1172).