Peržiūrėti šaltinį Rumunija

{{ŠaliesLentelė|
 pavadinimas = Rumunija|
 ilgas_pavadinimas = Rumunija|
 vietinis_pavadinimas = {{ro|România}}|
 kilm=Rumunijos|
 žemėlapis=EU-Romania.svg|
 vėliava=Flag_of_Romania.svg|
 herbas=Coat_of_arms_of_Romania.svg|
 herbo_plotis = 70 |
 himnas = „[[Rumunijos himnas|Pabusk, rumune!]]“|
 kalbos=[[rumunų kalba|rumunų]]<ref>{{cite web|url=http://www.cdep.ro/pls/dic/site.page?den=act2_2&par1=1#t1c0s0a13|title=Constitution of Romania|publisher=Cdep.ro|access-date=2 October 2013|url-status=live|archive-url=https://web.archive.org/web/20170907214119/http://www.cdep.ro/pls/dic/site.page?den=act2_2&par1=1#t1c0s0a13|archive-date=7 September 2017}}</ref>|
 sostinė=[[Bukareštas]]|
 didžiausiasMiestas=[[Bukareštas]]|
 valdovų=2|
 titulas1=Prezidentas|
 pavardė1=[[Klaus Iohannis]]|
 titulas2=Ministras pirmininkas|
 pavardė2=[[Nicolae Ciucă]]|
 plotoVieta=81|
 plotas=238&nbsp;397|
 vandens=3 %|
 gyvMetai=[[2021]]|
 gyventojuVieta=61|
 gyventoju= 19 186 201<ref>{{cite web|url=https://insse.ro/cms/sites/default/files/com_presa/com_pdf/poprez_ian2021r.pdf|title=Populația rezidentă la 1 Ianuarie 2021|language=ro|trans-title=The usually resident population on 1 January 2021|publisher=Institutul Național de Statistică|website=Insse.ro|access-date=2021-08-30}}</ref><ref>{{cite web|url=https://insse.ro/cms/sites/default/files/com_presa/anexa_date/poprez_ian2021r.xls|title=Populaţia rezidentă pe sexe şi vârste, la 1 Ianuarie 2021|language=ro|publisher=Institutul Național de Statistică|website=Insse.ro|access-date=2021-08-30}}</ref>|
 gyventojuTankis=80,4|
 tankumoVieta=136|
 BVPMetai=[[2022]]|
 BVPVieta=47|
 BVP={{Increase}} 314,876<ref name="IMFWEORO">{{cite web |url=https://www.imf.org/en/Publications/WEO/weo-database/2021/October/weo-report?c=968,&s=NGDPD,PPPGDP,NGDPDPC,PPPPC,&sy=2019&ey=2026&ssm=0&scsm=1&scc=0&ssd=1&ssc=0&sic=0&sort=country&ds=.&br=1 |title=World Economic Outlook Database, October 2021 Edition |publisher=[[Tarptautinis valiutos fondas]] |website=IMF.org |date=2021 m. spalio mėn.}}</ref>|
 BVPValiuta=[[Tarptautinis doleris|$]]|
 BVPGyventojui= {{Increase}} 17 500<ref name="IMFWEORO"/>|
 BVPGyventojuiVieta=46|
 valiuta=[[Naujoji Rumunijos lėja]] ([[ISO 4217|RON]])|
 laikoJuosta=[[UTC+2]] ([[Rytų Europos laikas|EET]])|
 vasarosLaikas=[[UTC+3]] ([[Rytų Europos vasaros laikas|EEST]])|
 nepriklausomybėsĮvykis=nuo [[Osmanų imperija|Osmanų imperijos]]|
 nepriklausomybėsDatos=[[1877]] m. [[gegužės 9]] d.|
 nepriklausomybėsPavadinimas=Paskelbta|
 TLD=[[ro]]|
 telKodas=+40
}}
'''Rumunija''' ({{ro|România}}) – valstybė [[Pietryčių Europa|Pietryčių Europoje]]. Šiaurės vakaruose ribojasi su [[Vengrija]], šiaurėje ir rytuose – su [[Ukraina]], rytuose ir šiaurės rytuose – su [[Moldova]], pietuose – su [[Bulgarija]], pietvakariuose – su [[Serbija]]. Pietryčiuose Rumunija prieina prie [[Juodoji jūra|Juodosios jūros]]. Šalies sostinė ir didžiausias miestas – [[Bukareštas]].

== Istorija ==
{{main|Rumunijos istorija}}
[[Vaizdas:Bran Castle.jpg|left|thumb|240px|Brano pilis, kurioje yra [[Vladas Drakula|Vlado Drakulos]] muziejus]]

[[Viduramžiai]]s rumunai gyveno trijose kunigaikštystėse: [[Valakija|Valakijoje]], [[Moldavijos kunigaikštystė|Moldavijoje]] ir [[Transilvanija|Transilvanijoje]]. Pirmosios dvi vėliau pateko į Osmanų imperijos sudėtį, nors ir išlaikė tam tikrą autonomiją. Transilvanija priklausė [[Vengrijos karalystė|Vengrijos karalystei]], o vėliau [[Austrija-Vengrija|Austrijos-Vengrijos]] imperijai.

Moderni Rumunija atsirado [[1859]] m. susijungus Moldavijos ir Valakijos kunigaikštystėms. [[1877]] m. valstybė tapo nepriklausoma. [[1881]] m. parlamento nutarimu Rumunija paskelbta karalyste. Po [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] valstybės teritorija prasiplėtė prijungus Transilvaniją, [[Bukovina|Bukoviną]] ir [[Besarabija|Besarabiją]]. Rumunija tapo parlamentine demokratija. [[1938]] m. parlamentas buvo paleistas, įvesta karaliaus diktatūra.

Antrajame pasauliniame kare Rumunija buvo [[Vokietija|Vokietijos]] sąjungininkė. [[1940]] m. dalį Rumunijos okupavo [[Tarybų Sąjunga]], dalis šių teritorijų buvo prijungta prie [[Ukraina|Ukrainos]], o iš Besarabijos sukurta [[Moldavijos TSR]] (dab. [[Moldovos Respublika]]). Rumunijos kariuomenė dalyvavo kariniuose veiksmuose prieš [[TSRS]] kartu su Vokietija ir kitais jos sąjungininkais. Okupuota Odesos sritis buvo perduota Rumunijos valdymui kaip Transnistrija (Uždniestrė).

Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] Rumunija tapo Tarybų Sąjungos įtakos zonoje esančia komunistine valstybe. Komunistinis režimas žlugo [[1989]] m. nuvertus prezidentą [[Nikolajė Čaušesku]].

== Politinė sistema ==
{{main|Rumunijos politinė sistema}}

Rumunija yra [[demokratija|demokratinė]] parlamentinė [[respublika]]. Šalies vadovas bei vyriausias ginkluotų pajėgų vadas – visuotiniuose rinkimuose penkeriems metams renkamas prezidentas.

Įstatymų leidybos institucija yra dviejų rūmų [[parlamentas]], susidedantis iš 143 narius turinčio Senato ir 343 narius turinčių Deputatų rūmų. Parlamentarų skaičius abiejose rūmuose kinta, atsižvelgiant į demografinius pokyčius Rumunijoje. Abiejų rūmų nariai renkami visuotiniuose rinkimuose ketveriems metams. Šalis turi daugiapartinę sistemą. Parlamente daugiausiai vietų turi [[Rumunijos demokratinė partija|Demokratinė liberalų partija]] (anksčiau žinoma kaip Demokratinė partija) ir [[Rumunijos socialdemokratų partija|Socialdemokratų partija]].

Vykdomosios valdžios vadovas yra ministras pirmininkas, skiriamas prezidento.

Rumunija priklauso [[ES]], [[JTO]], [[Europos Taryba]]i, [[TVF]], [[NATO]], [[ESBO]], [[UNESCO]], [[PSO]], [[PPO]] ir kitoms tarptautinėms organizacijoms.

== Administracinis suskirstymas ==
{{main|Rumunijos administracinis suskirstymas}}

[[Vaizdas:Regiuni de dezvoltare.png|thumb|400px|Rumunijos administracinis žemėlapis]]

Rumunija skirstoma į 42 apskritis, tarp jų sostinė [[Bukareštas]] turi atskiros miesto-apskrities statusą.

Apskritys ir jų administraciniai centrai:

{{col3}}
* [[Albos apskritis]] ([[Alba Julija]])
* [[Arado apskritis]] ([[Aradas]])
* [[Ardžešo apskritis]] ([[Piteštis]])
* [[Bakeu apskritis]] ([[Bakeu]])
* [[Bihoro apskritis]] ([[Oradia]])
* [[Bistricos-Neseudo apskritis]] ([[Bistrica]])
* [[Botošanio apskritis]] ([[Botošanis]])
* [[Brašovo apskritis]] ([[Brašovas]])
* [[Breilos apskritis]] ([[Breila]])
* [[Bukareštas]]
* [[Buzeu apskritis]] ([[Buzeu]])
* [[Dimbovicos apskritis]] ([[Tirgovištė]])
* [[Dolžo apskritis]] ([[Krajova]])
* [[Džurdžu apskritis]] ([[Džurdžu]])
* [[Galacio apskritis]] ([[Galacis]])
* [[Goržo apskritis]] ([[Tirgu Žiu]])
* [[Hargitos apskritis]] ([[Mierkuria-Čukas]])
* [[Hunedoaros apskritis]] ([[Deva (Rumunija)|Deva]])
* [[Ilfovo apskritis]] ([[Buftia]])
* [[Jalomicos apskritis]] ([[Slobozija]])
* [[Jasų apskritis]] ([[Jasai (Rumunija)|Jasai]])
* [[Karašo-Severino apskritis]] ([[Rešica]])
* [[Kelerašio apskritis]] ([[Kelerašis]])
* [[Klužo apskritis]] ([[Klužas-Napoka]])
* [[Konstancos apskritis]] ([[Konstanca]])
* [[Kovasnos apskritis]] ([[Sfintu Georgė]])
* [[Maramurešo apskritis]] ([[Baja Marė]])
* [[Mehedincio apskritis]] ([[Drobeta-Turnu Severinas]])
* [[Murešo apskritis]] ([[Tirgu Murešas]])
* [[Niamco apskritis]] ([[Piatra Niamcas]])
* [[Olto apskritis]] ([[Slatina]])
* [[Prahovos apskritis]] ([[Ploještis]])
* [[Satu Marės apskritis]] ([[Satu Marė]])
* [[Selažo apskritis]] ([[Zaleu]])
* [[Sibiu apskritis]] ([[Sibiu]])
* [[Sučavos apskritis]] ([[Sučava]])
* [[Teleormano apskritis]] ([[Aleksandrija (Rumunija)|Aleksandrija]])
* [[Timišo apskritis]] ([[Timišoara]])
* [[Tulčos apskritis]] ([[Tulča]])
* [[Vaslujaus apskritis]] ([[Vaslujus]])
* [[Vilčos apskritis]] ([[Rimniku Vilča]])
* [[Vrančos apskritis]] ([[Fokšanis]])
</div>

== Geografija ==
{{main|Rumunijos geografija}}

[[Vaizdas:Bucegi Mountains.jpg|thumb|300px|Pietų Karpatai pavasarį]]

Rumunijos teritorija: 238 391 km². Iš jų 7160 km² vanduo. 78-a pagal dydį valstybė pasaulyje.

Apie 2/3 šalies ploto užima kalnai. Tai įvairūs [[Karpatai|Karpatų]] masyvai, kurie sudaro 3 pagrindines grupes: Pietų Karpatus, Rytų Karpatus ir Vakarų Rumunijos ([[Apusenų kalnai|Apusenų]]) kalnus. Aukščiausi yra Pietų Karpatai – juose esančiame [[Fegerašo kalnai|Fegerašo masyve]] stūkso aukščiausias šalies kalnas – [[Moldovianu]] (2544 m). Karpatų apsuptoje teritorijoje plyti upių slėnių giliai išraižyta [[Transilvanijos plynaukštė]]. Pietuose paviršius leidžiasi į [[Valakijos žemuma|Valakijos žemumą]] (Dunojaus žemupio žemumos dalis), vakaruose – į [[Panonijos lyguma|Panonijos lygumą]]. Šiaurės rytuose plyti [[Moldavijos plynaukštė]]. Pajūryje plyti [[Dobrudža|Dobrudžos]] lyguma su senovinių kalnų masyvų liekanomis.

Ilgiausia [[upė]] – [[Dunojus]]. Ji teka šalies pietuose ir sudaro didžiąją dalį Rumunijos sienos su [[Serbija]] ir [[Bulgarija]]. Dobrudžoje upė skaidosi į protakas ir sudaro didelę pelkėtą [[Dunojaus delta|Dunojaus deltą]]. Ji pasižymi savo unikalia gamta ir yra įtraukta į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo]] sąrašą. Visos kitos šalies upės taip pat priklauso Dunojaus baseinui: [[Oltas]], [[Prutas]], [[Siretas]], [[Tisa]], [[Murešas]], [[Žiu]] ir kt. Juodosios jūros pakrantėje yra dideli lagūniniai [[Razelmas|Razelmo]] ir [[Sinoė]]s ežerai, kalnuose yra nedidelių ledyninių ežerų, taip pat tvenkinių ([[Vidraru ežeras|Vidraru]], Bikazo ir kt.).

Lygumų teritorijos daugiausia išdirbtos – plyti javų ir daržovių pasėliai, sodai, vynuogynai, vietomis yra išlikę [[stepė|stepių]] ir [[miškastepė|miškastepių]] ruožų. Dunojaus slėnyje ir deltoje būdingi pakrančių sąžalynai. Kalnuose auga plačialapių ([[bukas|bukų]], [[ąžuolas|ąžuolų]]) ir spygliuočių miškai<ref>{{GEC|363}}</ref>.

=== Klimatas ===

Rumunijoje vyrauja [[vidutinių platumų klimatas]], pereinantis į [[žemyninis klimatas|žemyninį]]. Vidutinė metinė temperatūra šalies pietuose siekia 11 °C, šiaurėje – 8 °C. Aukščiausia užfiksuota temperatūra – 44,5 °C (1951 metais Rumunijos pietryčiuose), žemiausia -38,5 °C (1942 metais šalies centrinėje dalyje).<ref>[http://www.romaniatourism.com/climate.html Romania Climate], Romanian Tourist Office; tikrinta: 2012-07-01</ref>

Šalyje ryškūs keturi metų laikai. Žiemą, ypač kalnuose, gausiai sninga.

{{Infobox Weather
|metric_first= Yes
|single_line= Yes
|location = Rumunijos ([[Bukareštas]])
|Jan_Av_°C = -2.4
|Feb_Av_°C = -0.1
|Mar_Av_°C = 4.8   
|Apr_Av_°C = 11.3
|May_Av_°C = 16.7
|Jun_Av_°C = 20.2
|Jul_Av_°C = 22
|Aug_Av_°C = 21.2
|Sep_Av_°C = 16.9
|Oct_Av_°C = 10.8  
|Nov_Av_°C = 5.2
|Dec_Av_°C = 0.2
|Year_Av_°C = 10.5

<!--**** use mm or cm but not both! ****-->
|Jan_Precip_cm =       |Jan_Precip_mm = 40
|Feb_Precip_cm =       |Feb_Precip_mm = 36
|Mar_Precip_cm =       |Mar_Precip_mm = 38
|Apr_Precip_cm =       |Apr_Precip_mm = 46
|May_Precip_cm =       |May_Precip_mm = 70
|Jun_Precip_cm =       |Jun_Precip_mm = 77
|Jul_Precip_cm =       |Jul_Precip_mm = 64
|Aug_Precip_cm =       |Aug_Precip_mm = 58
|Sep_Precip_cm =       |Sep_Precip_mm = 42
|Oct_Precip_cm =       |Oct_Precip_mm = 32
|Nov_Precip_cm =       |Nov_Precip_mm = 49
|Dec_Precip_cm =       |Dec_Precip_mm = 43
|Year_Precip_cm =      |Year_Precip_mm = 595
|source = Rumunijos klimatas, Bukareštas<ref name="climate-charts.com">{{cite web|url=http://www.climate-charts.com/Locations/r/RO15420.php|title=Rumunijos klimatas, Bukareštas|accessdate=2012-07-01|work=|language=en}}{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref>
|accessdate = 2012 07 01
}}

== Ekonomika ==
{{main|Rumunijos ekonomika}}

[[2011]] m. [[BVP|bendrasis vidaus produktas]] Rumunijoje siekė apie 267 mlrd. dolerių, o vienam žmogui teko 12 476 dolerių. Pagal šiuos rodiklius šalis patenka į kiek aukštesnes nei vidutines pajamas gaunančių valstybių gretas.<ref>[http://data.worldbank.org/about/country-classifications/country-and-lending-groups#Upper_middle_income „Country Classification Groups“] World Bank 2005; nuoroda tikrinta 2012-07-15</ref> Rumunija, kartu su kaimynine [[Bulgarija]], [[2007]] m. [[sausio 1]] d. įstojo į [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungą]].

Po komunistų valdžios nuvertimo Rumunijoje [[1989]] m., šalies ekonomika iš esmės žlugo. Dėl pasenusios bei poreikių neatitinkančios pramonės technikos, sunkumų pereinant iš [[Planinė ekonomika|planinės]] į [[Rinkos ekonomika|rinkos ekonomiką]], šalis patyrė ekonominį nuosmukį, kuris tęsėsi dešimtį metų. Nuo [[2002]] m. valstybė iš esmės atsigavo, buvo galutinai pereita prie laisvos rinkos ekonomikos, [[Nedarbas|nedarbo lygis]] pradėjo smukti, o [[infliacija]] mažėti. [[2006]] m. Rumunijos BVP augo 7,7 % ir tai buvo vienas aukščiausių rodiklių [[Europa|Europoje]].<ref>[http://www.insse.ro/cms/files/statistici/comunicate/pib/pibr06.pdf „GDP in 2006“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080216015144/http://www.insse.ro/cms/files/statistici/comunicate/pib/pibr06.pdf |date=2008-02-16 }} (rumuniškai). Romanian National Institute of Statistics; nuoroda tikrinta 2012-07-15</ref> Kitais metais šis rodiklis smuko iki 6,1 %.<ref>[http://wayback.archive.org/web/jsp/Interstitial.jsp?seconds=5&date=1205379846000&url=http%3A%2F%2Fwww.romanialibera.ro%2Fa115093%2Fbanca-mondiala-in-2008-romania-va-avea-o-crestere-economica-de-5-9.html&target=http%3A%2F%2Fweb.archive.org%2Fweb%2F20080313034406%2Fhttp%3A%2F%2Fwww.romanialibera.ro%2Fa115093%2Fbanca-mondiala-in-2008-romania-va-avea-o-crestere-economica-de-5-9.html „World Bank: In 2008 Romania will have an economic growth of 5.9%“] (rumuniškai) Nuoroda tikrinta 2012-07-15</ref> [[2008]] m. buvo tikėtasi bent 8 % BVP augimo dėl išaugusios produkcijos žemės ūkio srityje (prognozuota apie 30–50 % daugiau nei [[2007]] m.). Per pirmus devynis mėnesius BVP išaugo 8,9 %, tačiau vėliau nukrito iki 2,9 % ir bendras [[2008]] m. BVP prieaugis buvo 7,1 %, ką daugiausiai lėmė prasidėjusi [[2008–2009 m. pasaulio ekonominė krizė|pasaulio ekonominė krizė]].<ref>[http://www.curierulnational.ro/Economie/2009-03-05/Cresterea+economica+din+2008+a+franat+brusc+in+T+4 „Creșterea economică din 2008 a frânat brusc în T 4“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20091030004320/http://www.curierulnational.ro/Economie/2009-03-05/Cresterea%20economica%20din%202008%20a%20franat%20brusc%20in%20T%204 |date=2009-10-30 }} (rumuniškai). Curierul National; Nuoroda tikrinta 2012-07-15</ref> [[2009]] m. Rumunija įžengė į [[Recesija|recesiją]], [[BVP]] [[2009]] m. krito 7,1 %, o [[2010]] m. – 1,3 %. [[Tarptautinis valiutos fondas|TVF]] prognozuoja, kad po kelerių metų BVP prieaugis šalyje vėl bus teigiamas – [[2011]] m. augs 1,5 %, o [[2012]] m. – 4,4 %.<ref name="imf.org">[http://www.imf.org/external/pubs/ft/weo/2011/01/weodata/weorept.aspx?sy=2007&ey=2016&scsm=1&ssd=1&sort=country&ds=.&br=1&pr1.x=77&pr1.y=1&c=968&s=NGDP_RPCH%2CNGDPD%2CPPPGDP%2CPPPPC%2CPCPIPCH%2CLUR&grp=0&a= „IMF World Economic Outlook Database, April 2011 – Central and Eastern Europe“] IMF. April 2011; nuoroda tikrinta 2012-07-15</ref>

Pasak Eurostato pateiktus duomenis, Rumunijos BVP vienam gyventojui pagal  [[Perkamosios galios paritetas|perkamosios galios paritetą]] [[2010]] m. buvo 46 % (apie [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungos]] vidurkį).<ref>[http://epp.eurostat.ec.europa.eu/cache/ITY_PUBLIC/2-13122011-BP/EN/2-13122011-BP-EN.PDF „GDP per capita in PPS“] Nuoroda tikrinta 2012-07-15</ref> [[2012]] m. kovo mėn. grynasis vidutinis mėnesinis darbo užmokestis šalyje buvo 467 JAV dolerių – vienas žemiausių rodiklių Europos Sąjungoje. [[2010]] m. [[infliacija]] siekė 6,1 %.<ref name="imf.org"/> O nedarbo lygis šalyje tais pačiais metais buvo 7,6 %,<ref name="imf.org"/> kuris yra labai žemas, palyginus su kitomis didžiausiomis Europos valstybėmis, tokiomis, kaip [[Lenkija]], [[Prancūzija]] ar [[Ispanija]]. Bendra Rumunijos valstybės vyriausybės skola siekia 34,8 % šalies BVP, o tai taip pat palyginus yra labai mažai.<ref name="CIA">[https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/ro.html „Romania“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200515163205/https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/ro.html |date=2020-05-15 }} CIA World Factbook 2010; nuoroda tikrinta 2012-07-15</ref> [[Eksportas]] per pastaruosius metus išaugo, per [[2010]] m. jis padidėjo 13%.
Pagrindinės Rumunijos eksporto prekės yra [[Automobilis|automobiliai]], [[Apranga|drabužiai]], [[tekstilė]]s gaminiai, [[pramonė]]s technika, elektrinė bei elektroninė įranga, [[Metalurgija|metalurgijos]] gaminiai, įvairios [[Žaliava|žaliavos]], [[Karinė pramonė|karinė amunicija]], medikamentai, grynieji [[metalai]], [[Maisto pramonė|maisto produktai]] (vaisiai, daržovės), gėlės. Pagrindinės eksporto-importo šalys yra [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungos]] narės, didžiausios Rumunijos partnerės – [[Vokietija]] ir [[Italija]]. [[2010]] m. [[einamosios sąskaitos balansas]] sudarė 6842 mlrd. JAV dolerių deficitą.<ref name="imf.org"/>

Po įvairių reformų ir privatizacijų, vykusių Rumunijoje pastaraisiais dešimtmečiais, valdžios intervencija į Rumunijos ekonomiką yra šiek tiek mažesnė nė kitose Europos valstybėse.<ref>[http://www.heritage.org/research?id=Romania „Index of Economic Freedom: Romania“] heritage.org; nuoroda tikrinta 2012-07-15</ref>
[[2005]] m. Rumunijos vyriausybė [[Progresinis mokestis|progresinių mokesčių]] sistemą pakeitė [[Proporcinis mokestis|proporcine]], pakeisdama asmens pajamų ir įmonių pelno mokestį į 16 %, kas po to lėmė, kad šalyje finansinė našta tapo viena mažiausių Europos Sąjungoje,<ref>[http://epp.eurostat.ec.europa.eu/pls/portal/docs/PAGE/PGP_PRD_CAT_PREREL/PGE_CAT_PREREL_YEAR_2007/PGE_CAT_PREREL_YEAR_2007_MONTH_06/2-26062007-EN-AP.PDF Taxation trends in the EU] (report). Eurostat 2007-06-26; nuoroda tikrinta 2012-07-15</ref> o tai yra vienas iš pagrindinių veiksnių, skatinančių privataus sektoriaus augimą. Ekonomika daugiausia remiasi paslaugų sektoriumi, iš kurio pajamos sudaro 51,2 % viso BVP; didelę BVP dalį taip pat sudaro ir pramonė (36 %) bei žemės ūkis (12,8 %). Be to, [[2006]] m. beveik trečdalis visų Rumunijos gyventojų (29,6 %) dirbo [[Pirminis ūkio sektorius|pirminio ūkio sektoriuje]], o tai yra vienas aukščiausių rodiklių [[Europa|Europoje]].<ref name="CIA"/>

Nuo [[2000]] m. Rumunija yra sutraukusių didžiausią kiekį užsienio investitorių [[Pietryčių Europa|pietryčių]] ir [[Centrinė Europa|centrinėje Europoje]]. Tiesioginės užsienio [[investicijos]] [[2006]] m. buvo vertos 8,3 mlrd. eurų.<ref>[http://wayback.archive.org/web/jsp/Interstitial.jsp?seconds=5&date=1190983842000&url=http%3A%2F%2Fwww.portalino.it%2Fnuke%2Fmodules.php%3Fname%3DNews%26file%3Darticle%26sid%3D20346&target=http%3A%2F%2Fweb.archive.org%2Fweb%2F20070928125042%2Fhttp%3A%2F%2Fwww.portalino.it%2Fnuke%2Fmodules.php%3Fname%3DNews%26file%3Darticle%26sid%3D20346 „Romania: FDI reached over EUR 8.3 bn“] Nuoroda tikrinta 2012-07-15</ref> [[2011]] m. paskelbto [[Pasaulio Bankas|Pasaulio Banko]] pranešimo duomenimis, Rumunijos ekonomika yra 72 vietoje (iš 175) pagal geriausias sąlygas plėtoti verslą. Šalis atsidūrė žemiau nė kitos regiono valstybės, pavyzdžiui, [[Čekija]].<ref>[http://www.doingbusiness.org/rankings „Economy Ranking“] Doing Business (World Bank) 2007; nuoroda tikrinta 2012-07-15</ref> Vienas tyrimas, vykdytas [[2006]] m., parodė, kad Rumunija yra antroji šalis pasaulyje pagal greičiausiai vykdomus ekonominių reformų projektus (šalį pralenkė tik [[Gruzija]]).<ref>[http://web.worldbank.org/WBSITE/EXTERNAL/NEWS/0,,contentMDK:21041782~pagePK:64257043~piPK:437376~theSitePK:4607,00.html Doing Business 2007 Report] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070308173737/http://web.worldbank.org/WBSITE/EXTERNAL/NEWS/0%2C%2CcontentMDK%3A21041782~pagePK%3A64257043~piPK%3A437376~theSitePK%3A4607%2C00.html |date=2007-03-08 }} World Bank; nuoroda tikrinta 2012-07-15</ref>

Per pirmą [[2011]] m. ketvirtį, vidutinės vieno [[Namų ūkis|namų ūkio]] pajamos siekė 2318 [[Naujoji Rumunijos lėja|lėjų]]. Skaičiuojant pagal tarptautinius valiutų kursus, tai sudaro maždaug 867 JAV dolerių, o pagal [[Perkamosios galios paritetas|perkamosios galios paritetą]] – 1170 dolerių.<ref>[http://www.imf.org/external/pubs/ft/weo/2008/01/weodata/weorept.aspx?pr.x=30&pr.y=8&sy=2006&ey=2013&scsm=1&ssd=1&sort=country&ds=.&br=1&c=968&s=PPPEX&grp=0&a= „Implied PPP conversion rate for Romania“] IMF April 2008; nuoroda tikrinta 2012-07-15</ref> [[2009]] m. Rumunijos ekonomika sumažėjo dėl pasaulinio ekonomikos nuosmukio-krizės. Pirmąjį ketvirtį [[BVP]] sudarė 7,2 %, o tuo pačiu metu kitais metais biudžeto [[deficitas]] pasiekė 7,2 % viso šalies [[BVP]], tačiau pramonės produkcijos augimas išaugo 6,9 % (aukščiausias rodiklis [[EU|Europos Sąjungoje]]).<ref>[http://www.financiarul.ro/2010/02/15/romania-reports-highest-december-2009-industrial-output-growth-in-eu27-2/ Romania reports highest December 2009 industrial output growth in EU27|Financiarul] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140705111312/http://www.financiarul.ro/2010/02/15/romania-reports-highest-december-2009-industrial-output-growth-in-eu27-2/ |date=2014-07-05 }} Financiarul.ro (15 February 2010); nuoroda tikrinta 2012-07-15</ref>

=== Turizmas ===
[[Vaizdas:Sirnea.jpg|thumb|300px|right|Kaimas [[Brašovo apskritis|Brašove]]]]
[[Turizmas]] užima labai svarbią vietą Rumunijos ekonomikoje. Pagrindinės lankytinos vietos šalyje yra įvairios kultūros bei gamtos paveldo vietovės ir objektai. [[2006]] m. pajamos iš turizmo sektoriaus sudarė 4,8 % [[BVP]], o 5,8 % darbingo amžiaus žmonių dirbo su turizmu susijusiose srityse (beveik pusė milijono darbo vietų).<ref>[https://members.weforum.org/pdf/tourism/Romania.pdf „Country/Economy Profiles: Romania, Travel&Tourism“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120603131345/https://members.weforum.org/pdf/tourism/Romania.pdf |date=2012-06-03 }} (PDF). World Economic Forum. Nuoroda tikrinta 2012-07-16</ref> Turizmas, po prekybos srities, užima antrą pagal dydį vietą šalies [[Trečiasis ūkio sektorius|paslaugų sektoriuje]]. Turizmas yra vienas iš dinamiškiausių ir sparčiausiai besivystančių sektorių Rumunijos ekonomikoje ir yra labai svarbus veiksnys šalies besivystyme bei plėtroje.

Pasak Pasaulio kelionių ir turizmo tarybos, Rumunija yra ketvirta sparčiausiai besivystanti šalis pasaulyje pagal kelionių ir turizmo paklausą su 8 % metinio augimo potencialu ([[2007]]–[[2016]] m.).<ref>[http://www.wttc.org/eng/News_and_Events/Press/Press_Releases_2006/WTTC_spells_out_recommendations_for_Romania/index.php/ „WTTC spells out policy recommendations for Romania to tap travel and tourism potential“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120503011610/http://www.wttc.org/eng/News_and_Events/Press/Press_Releases_2006/WTTC_spells_out_recommendations_for_Romania/index.php/ |date=2012-05-03 }} WTTC. Nuoroda tikrinta 2012-07-16</ref> Turistų skaičius nuo 4,8 mln. [[2002]] m. išaugo iki 6,6 mln. [[2004]] m.; panašiai kito ir pajamos iš turizmo – nuo 400 mln. [[2002]] m. iki 607 mln. [[2006]] m.<ref>Romania. 2 (48 ed.). London and New York: Routledge. 2007. pp. 3734–3759. ISBN 978-1-85743-412-5</ref> Rumunijoje [[2006]] m. buvo užregistruota 20 mln. užsienio turistų nakvynių, daugiau nė kada nors anksčiau.<ref>[http://aktirom.com/index.php?option=com_content&task=view&id=2&Itemid=2 „20 million overnight stays by international tourists“]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} Nuoroda tikrinta 2008-01-11 (nebeveikia)</ref> Turizmo sritis [[2005]] m. pritraukė apie 400 mln. eurų investicijų.<ref>[http://www.gandul.info/social/turismul-atras-2005-investitii-400-milioane-euro.html?3932;255059 „Tourism attracted in 2005 investments worth €400 million“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180809114100/http://www.gandul.info/social/turismul-atras-2005-investitii-400-milioane-euro.html?3932;255059 |date=2018-08-09 }} (rumuniškai) Gandul Newspaper. Nuoroda tikrinta 2008-01-11 (nebeveikia)</ref>

Per paskutinius metus, Rumunija tapo populiaria europiečių turistų traukos vieta (daugiau nei 60 % visų užsienio turistų [[2007]] m. buvo iš [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungos šalių]]),<ref>[http://www.insse.ro/cms/files/statistici/comunicate/turism/a07/turism09e07.pdf Report from Romanian National Institute of Statistics] Nuoroda tikrinta 2012-07-16</ref> taip konkuruodama su [[Bulgarija]], [[Graikija]], [[Italija]] ar [[Ispanija]]. [[Rumunijos Juodosios jūros kurortai]] ([[Konstanca]], [[Mangalija]], [[Saturnas (miestas)|Saturnas]], [[Venera (miestas)|Venera]], [[Neptūnas (miestas)|Neptūnas]], [[Mamaja]], [[Olimpas (miestas)|Olimpas]]) yra populiariausios lankytinos vietos šalyje vasaros laiku. Žiemos metu tarp turistų iš užsienio populiarūs [[Prahovos slėnis]] bei slidinėjimo kurortas [[Pojana Brašovas]].<ref>[http://wayback.archive.org/web/jsp/Interstitial.jsp?seconds=5&date=1192076375000&url=http%3A%2F%2Funseenromania.com%2Fplaces-to-go-romania%2Ftan-and-fun-at-the-black-sea.html&target=http%3A%2F%2Fweb.archive.org%2Fweb%2F20071011041935%2Fhttp%3A%2F%2Funseenromania.com%2Fplaces-to-go-romania%2Ftan-and-fun-at-the-black-sea.html  „Tan and fun at the Black Sea“] UnseenRomania. Nuoroda tikrinta 2012-07-16</ref>

Dėl viduramžių atmosferos bei įvairių lankytinų objektų, ypatingai pilių, [[Transilvanija|Transilvanijos]] miestai [[Sibiu]], [[Brašovas]], [[Sigišoara]], [[Klužas-Napoka]], [[Tirgu Murešas]] ir [[Mierkuria-Čukas]] yra tapę užsienio turistų traukos centrais. Kaimo turizmas, daugiausiai dėmesio sutelkiant ties folkloru bei tradicijomis, tapo puikia alternatyva Rumunijai siekiant prisivilioti turistų. Pagrindiniais lankytinais objektais yra tapę Brano pilis ([[Brašovo apskritis|Brašovo apskrityje]]), [[Šiaurinės Moldavijos dekoruotos bažnyčios]], [[Maramurešo medinės bažnyčios]] bei [[Linksmosios kapinės]] ([[Maramurešo apskritis|Maramurešo apskrityje]]).<ref>[http://www.ruraltourism.ro/ „Bine ati venit pe site-ul de promovare a pensiunilor agroturistice din Romania !!!“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080914053130/http://www.ruraltourism.ro/ |date=2008-09-14 }} (rumuniškai) RuralTourism.ro; nuoroda tikrinta 2012-07-16</ref> Pagrindinės gamtinio paveldo vietos yra [[Dunojaus delta]] (didžiausia ir geriausiai išsilaikiusi delta visoje Europoje), [[Skarišoaros urvas]] bei keletas kitų urvų [[Apusenų kalnai|Apusenų kalnuose]], taip pat [[Dunojus|Dunojaus]] [[Geležiniai Vartai|Geležinių Vartų]] tarpeklis, tačiau šie objektai nesulaukia tokio didelio turistų dėmesio.

[[Vaizdas:Sibiu.jpg|thumb|left|[[Sibiu]] – [[2007]] m. Europos kultūros sostinė]]
Kalbant apie turistinį potencialą, Rumunija daugiausiai pelnosi iš turistams patrauklių miestų, išsimėčiusių šalies lygumose ir kalnuose. Vienas iš jų yra [[Sibiu]], miestas, pastatytas [[Saksai|saksų]] ir pasižymintis akmeniu grįstomis gatvelėmis bei spalvingais mieste išsidėsčiusiais namais. Gausiai turistų lankomos yra pilys: pavyzdžiui, [[Brano pilis]], dažnai vadinama Drakulos pilimi, taip pat ir [[Huniadų pilis]], esanti [[Hunedoara|Hunedoaros]] mieste vakarinėje šalies dalyje, kuri yra vienas svarbiausių gotikinės architektūros statinių [[Transilvanija|Transilvanijoje]]. Taip pat šalies turizmui svarbūs yra tokie kurortai, kaip [[Beile Herkulanė]], [[Beile Tušnadas]] ir [[Beile Feliksas]], kuriuos kiekvienais metais aplanko daug vietinių bei užsienio turistų.<ref>[http://www.turism.ro/statiuni.php „Turism in Romania“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110902060849/http://turism.ro/statiuni.php |date=2011-09-02 }} Turism.ro; nuoroda tikrinta 2012-07-16</ref>

Labiausiai išvystytos turistinės zonos Rumunijoje yra pajūrio kurortinės vietovės. [[2009]] m. [[Rumunijos Juodosios jūros kurortai|Rumunijos Juodosios jūros kurortus]] aplankė 1,3 mln turistų, iš kurių 40 000 buvo užsieniečiai.<ref>[http://www.jurnalul.ro/economia/criza-ne-strica-vacanta-548967.htm Criza ne strică vacanța] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120403010715/http://www.jurnalul.ro/economia/criza-ne-strica-vacanta-548967.htm |date=2012-04-03 }} 9/07/2010, jurnalul.ro, nuoroda tikrinta 2012-07-16</ref> Krantas labai įvairus, suformuotas jūros bangų su ryškiais iškyšuliais bei giliomis įlankomis, kiek toliau prasiplečiančius į [[Dobrudža|Dobrudžos]] slėnius su skardžiais ir paplūdimiais. [[Tirgu Žiu]] mieste yra eksponuojamos [[Konstantinas Brankušis|Konstantino Brankušio]], žymiausio XX a. Rumunijos skulptoriaus, skulptūros.<ref>[http://brancusi.1dez.com/ „Constantin Brancusi“] Brancusi.1dez.com; nuoroda tikrinta 2012-07-15</ref>

== Demografija ==
{{main|Rumunijos demografija}}
[[Vaizdas:RoCensus2002Inhab.png|thumb|right|300px|Tautinių mažumų pasiskirstymas šalies apskrityse [[2002]] m.]]

[[2011]] m. rengto visuotinio [[gyventojų surašymas|gyventojų surašymo]] duomenimis, Rumunijoje gyveno 19 042 936 žmonių.<ref>[http://www.indexmundi.com/romania/demographics_profile.html Romanian 2011 census] Nuoroda tikrinta 2012-02-16]</ref>
Kaip ir kitose kaimyninėse šalyse, ateinančiais metais yra tikimasi tolygaus gyventojų mažėjimo dėl žemo šalies [[gimstamumas|gimstamumo]].
[[2011]] m. spalio mėn. [[rumunai]] sudarė 88,6 % viso gyventojų skaičiaus.
Didžiausios tautinės mažumos šalyje yra [[vengrai]], sudarydami 6,5 %, o [[čigonai]] – 3,2 % visos šalies populiacijos.<ref>[http://www.usatoday.com/news/world/2005-02-01-roma-europe_x.htm usatoday 2005-02-10] Nuoroda tikrinta 2008-08-31</ref>

Vengrai daugumą sudaro [[Hargitos apskritis|Hargitos]] ir [[Kovasnos apskritis|Kovasnos]] apskrityse.
[[Ukrainiečiai]], [[vokiečiai]], [[lipovanai]], [[turkai]], [[totoriai]], [[serbai]], [[slovakai]], [[bulgarai]], [[kroatai]], [[graikai]], [[rusai]], [[žydai]], [[čekai]], [[lenkai]], [[italai]] bei [[armėnai]] sudaro likusią šalies dalį (1,4 %).<ref>[http://www.recensamant.ro/pagini/rezultate.html Official site of the results of the 2002 Census] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080325223653/http://www.recensamant.ro/pagini/rezultate.html%23 |date=2008-03-25 }} (rumuniškai) Nuoroda tikrinta 2008-08-31</ref> [[1930]] m. Rumunijoje gyveno 745 421 vokiečių,<ref>[https://web.archive.org/web/20070817040031/http://www.hungarian-history.hu/lib/minor/min02.htm „German Population of Romania, 1930–1948“] hungarian-history.hu; nuoroda tikrinta 2009-09-07</ref> tačiau dabar jų išlikę tik 36 884, remiantis [[2011]] m. [[gyventojų surašymas|gyventojų surašymo]] duomenimis.<ref>[http://www.insse.ro/cms/files/statistici/comunicate/alte/2012/Comunicat%20DATE%20PROVIZORII%20RPL%202011.pdf 2011 gyventojų surašymo duomenys] (rumuniškai)</ref> [[1924]] m. Rumunijos karalystėje gyveno 796 056 žydų.<ref>[http://www.jewishvirtuallibrary.org/jsource/vjw/romania.html „The Virtual Jewish History Tour – Romania“] jewishvirtuallibrary.org; nuoroda tikrinta 2009-09-07</ref> Rumunijoje, pagal [[2009]] m. duomenis, gyveno 133 000 [[Migracija|imigrantų]] iš įvairių šalių, daugiausia iš [[Moldova|Moldovos]], [[Turkija|Turkijos]] ir [[Kinija|Kinijos]].

[[Gimstamumas|Gimstamumo]] rodikliai šalyje palaipsniui mažėja, [[2009]] m. viena moteris Rumunijoje susilaukė vidutiniškai 1,4 vaiko. [[2008]] m. gimstamumas (10,61 ‰) buvo šiek tiek mažesnis mirtingumą (11,84 ‰), to pasekmė yra gyventojų mažėjimas bei jų senėjimas – 14,8 % šalies gyventojų yra 65 m. arba vyresni.<ref>[http://www.populationdata.net/index2.php?option=pays&pid=180&nom=roumanie Graeme Villeret. „Roumanie“] populationdata.net; nuoroda tikrinta 2011-08-29]</ref><ref>[http://www.indexmundi.com/romania/demographics_profile.html „Romania demographics profile (2011)“] indexmundi.com 2011-07-12; nuoroda tikrinta 2011-08-29</ref>

Yra apskaičiuota, kad maždaug 2 mln. [[rumunai|rumunų]] gyvena užsienio šalyse.<ref>[http://www.focus-migration.de/index.php?id=2515&L=1 „Romania“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090207131655/http://focus-migration.de/index.php?id=2515&L=1 |date=2009-02-07 }} focus-migration.de; nuoroda tikrinta 2008-08-28</ref> Po revoliucijos Rumunijoje [[1989]] m., ženklus gyventojų skaičius emigravo į kitas [[Europa|Europos]] valstybes, taip pat ir į [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Ameriką]] bei [[Azija|Aziją]], dėl geresnių darbo sąlygų ir didesnių karjeros galimybių.

[[Vaizdas:SibiuHermannstadtSchild.jpg|thumb|right|[[Sibiu]] miesto ženklas, parašytas dviem kalbom – rumunų ir vokiečių]]

=== Kalbos ===
Oficiali šalies kalba yra [[Rumunų kalba|rumunų]], kuri kartu su [[Italų kalba|italų]], [[Prancūzų kalba|prancūzų]], [[Katalonų kalba|katalonų]], [[Portugalų kalba|portugalų]], [[Ispanų kalba|ispanų]] kalbomis priklauso [[Romanų kalbos|romanų kalbų]] grupei. Maždaug 92 % šalies gyventojų kalba rumunų kalba. Kitos labiausiai vartojamos kalbos yra [[Vengrų kalba|vengrų]] (6,7 %) ir [[Čigonų kalba|čigonų]] (1,1 %).
Iki [[1990]] m. Rumunijoje buvo didelis skaičius vokiškai kalbančių [[Transilvanija|Transilvanijoje]] gyvenančių [[Saksai|saksų]], tačiau dauguma jų emigravo į [[Vokietija|Vokietiją]], o dabar šalyje jų telikę apie 45 000. Šalyje taip pat yra 32 000 [[Turkų kalba|turkiškai]] kalbančių žmonių.<ref>[http://www.insse.ro/cms/files%5Cstatistici%5CStatistica%20teritoriala%202008%5Ceng%5C8.htm Population by ethnic Groups at Population and Housing Census, On March 18, 2002„] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20101114003007/http://www.insse.ro/cms/files/statistici/Statistica%20teritoriala%202008/eng/8.htm |date=2010-11-14 }} insse.ro 2002-03-18; Nuoroda tikrinta 2011-08-29.</ref>

Pagal Rumunijos Konstituciją, [[rumunų kalba]] yra oficiali šalies kalba, tačiau vietinės institucijos yra įpareigotos užtikrinti visų tautinių mažumų, kurios sudaro 11 % visų šalies gyventojų, kalbines teises. Užsienio piliečiai bei asmenys be pilietybės, kurie gyvena Rumunijoje, turi teisę kreiptis į teismą ar teisę mokytis jų gimtąja kalba.<ref>[http://www.cdep.ro/pls/dic/site.page?den=act2_1&par1=1 “Constitutia României„] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110907004110/http://www.cdep.ro/pls/dic/site.page?den=act2_1&par1=1 |date=2011-09-07 }} Cdep.ro. Nuoroda tikrinta 2011-08-29</ref>

=== Religijos ===
[[Vaizdas:Galati cathedral.jpg|thumb|right|Stačiatikių bažnyčia [[Galacis|Galacyje]]]]
Rumunijoje nėra valstybinės religijos ir yra paskelbta visiška tikėjimo laisvė. Tačiau vis dėlto dauguma rumunų save laiko [[Krikščionybė|krikščionimis]]. Pagal [[2002]] m. vykdyto gyventojų surašymo duomenis, 86,7 % Rumunijoje gyvenančių žmonių priklausė [[Stačiatikybė|stačiatikių bažnyčiai]]. Valstybėje taip pat yra ir keletas didesnių kitų krikščionybės atšakų atstovų bendruomenių – [[Protestantizmas|protestantų]] (5,2 %), [[Katalikybė|katalikų]] (4,7 %) bei katalikų-stačiatikių (0,9 %).<ref>[http://www.recensamant.ro/pagini/rezultate.html Official site of the results of the 2002 Census (report)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080325223653/http://www.recensamant.ro/pagini/rezultate.html%23 |date=2008-03-25 }} (rumuniškai) Nuoroda tikrinta 2008-08-31</ref>

Rumunijoje taip pat yra susitelkusi ir nedidelė [[Islamas|musulmonų]] bendruomenė, dauguma yra [[turkai]] ir [[totoriai]], jų skaičiuojama apie 67 500.<ref>[http://www.recensamant.ro/datepr/tbl6.html Romanian Census Website with population by religion] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080605161514/http://www.recensamant.ro/datepr/tbl6.html |date=2008-06-05 }} Recensamant.ro. Nuoroda tikrinta 2008-01-01</ref>

[[2002]] m. gyventojų surašymo duomenimis, šalyje gyveno 66 846 rumunų [[Unitarizmas|unitaristų]] (apie 0,3 % visų šalies gyventojų). Žiūrint tik į vengriškai kalbančius valstybės piliečius, 47,10 % jų priklauso Rumunijos [[Evangelikai reformatai|evangelikų reformatų]], o 41,20 % – [[Romos Katalikų Bažnyčia|Romos katalikų]] bažnyčioms; 4,55 % iš jų yra unitaristai. Surašymo duomenys taip pat parodė, kad Rumunijoje yra 6179 žydų ir 23 105 [[Ateizmas|ateistų]] (11 734 apklaustųjų neatsakė į klausimą). [[2006]] m. [[gruodžio 27]] d. buvo priimtas naujas religinis įstatymas, pagal kurį religinės bendruomenės gali būti oficialiai įregistruotos tik tada, kai turi mažiausiai 20 000 narių (arba apie 0,1 % visų Rumunijos gyventojų skaičiaus).

[[Vaizdas:Bucharest university.jpg|thumb|left|220px|Bukarešto universitetas]]

=== Švietimas ===
Po [[1989]] m. vykusios revoliucijos, Rumunijos [[švietimo sistema]] buvo nuolat reformuojama, kas sulaukdavo tiek teigiamų nuomonių, tiek įvairios kritikos.<ref>[http://www.unesco.org/education/wef/countryreports/romania/rapport_1.html The Romanian Educational Policy in Transition] Nuoroda tikrinta 2008-08-31</ref> Pagal švietimo įstatymą, priimtą [[1995]] m., švietimo sistema yra reglamentuojama Rumunijos švietimo ir mokslo ministerijos. Kiekvienas lygmuo turi savo organizacijos formą, kuriai yra taikoma atitinkami teisės aktai. [[Vaikų darželis]] yra pasirenkamas vaikams nuo 3 iki 6 metų. Vaikai į [[Mokykla|mokyklą]] pradeda eiti sulaukę 7 metų amžiaus (kartais ir 6 metų) ir privalo baigti dešimt klasių, kurias paprastai baigiama esant 17 ar 16 metų.<ref>[http://www.unesco.org/education/wef/countryreports/romania/rapport_2.html The Romanian Educational Policy in Transition (report)] UNESCO. Nuoroda tikrinta 2008-08-31</ref> Pradinio ir vidurinio ugdymo programos yra suskirstytos į dvylika klasių. [[Aukštoji mokykla|Aukštųjų mokyklų]] švietimo sistema yra suderinta su Europos aukštojo mokslo erdvės nuostatomis.

[[2004]] m. apie 4,4 mln. Rumunijos gyventojų mokėsi kokioje nors švietimo įstaigoje. Iš jų 650 000 vaikų mokėsi darželyje, 3 110 000 (14 % visų šalies gyventojų) – mokykloje, o 650 000 (3 % gyventojų) – universitete ar kitoje aukštojoje mokykloje.<ref>[http://www.insse.ro/cms/files/pdf/ro/cap8.pdf “Romanian Institute of Statistics Yearbook – Chapter 8„] (rumuniškai) Nuoroda tikrinta 2008-08-31</ref> Tais pačiais metais suaugusiųjų [[raštingumas]] siekė 97,3 % (45 vieta visame pasaulyje). Aukštąjį ar aukštesnįjį išsimokslinimo lygį Rumunijoje yra pasiekę apie 75 % visų šalies gyventojų (52 vieta visame pasaulyje).<ref>[https://web.archive.org/web/20070202212856/http://hdr.undp.org/hdr2006/pdfs/report/HDR06-complete.pdf%E2%80%9CUN Human Development Report 2006„] Nuoroda tikrinta 2007-02-02</ref> Rumunijoje yra kelios dešimtys įvairių privačių ir valstybių universitetų bei aukštųjų mokyklų. Seniausi universitetai šalyje – Jasų universitetas, įkurtas [[1860]] m., Bukarešto universitetas ([[1864]] m.) ir Babeș-Bolyai universitetas ([[1919]] m.).

=== Urbanizacija ===
{{main|Sąrašas:Rumunijos miestai}}
[[Vaizdas:Bucharest-Skyline-01.jpg|thumb|300px|right|[[Bukareštas]] – didžiausias miestas Rumunijoje]]
Po revoliucijos Rumunijoje [[1989]] m. žmonių skaičius, persikeliančių gyventi iš kaimo vietovių į miesto, ženkliai išaugo, tačiau po [[1996]] m. tendencija pakito, o nuo [[2005]] m. dar labiau sustiprėjo. [[2005]]–[[2008]] m. žmonių skaičius, pakeitusių savo gyvenamąją vietą iš kaimo į miesto, buvo 294 000, o gyventojų skaičius, persikėlusių gyventi iš miesto į kaimą, siekė net 418 000 (skirtumas – 120 000). [[1996]]–[[2008]] m. skirtumas buvo 313 000 gyventojų.<ref>[http://businessday.ro/07/2011/urbanizarea-romaniei-cum-a-crescut-populatia-urbana-de-la-37-milioane-locuitori-in-1948-la-12-milioane-in-1989/ “Urbanization of Romania: how urban population increased from 3.7 million in 1948 to 12 million in 1989„] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140422110128/http://businessday.ro/07/2011/urbanizarea-romaniei-cum-a-crescut-populatia-urbana-de-la-37-milioane-locuitori-in-1948-la-12-milioane-in-1989/ |date=2014-04-22 }} Businessday.ro; nuoroda tikrinta 2012-04-24</ref> [[2004]] m. duomenimis Rumunijoje 11 895 600 gyventojų (54,88 %) gyveno [[Miestas|miestuose]], o [[Kaimas|kaimo]] vietovėse – 9 777 728 gyventojų, kas sudarė 45,12 % visos šalies populiacijos. Labiausiai urbanizuotos sritys šalyje yra [[Hunedoaros apskritis]] (76,87 %), [[Brašovo apskritis]] (74,91 %) ir [[Konstancos apskritis]] (71,12 %), o mažiausiai urbanizuotos vietovės – [[Ilfovo apskritis]] (26,09 %), [[Dimbovicos apskritis]] (30,06 %) bei [[Džurdžu apskritis]] (30,95 %).<ref>[http://www.adevarul.ro/actualitate/doua-urbanizare-Romaniei_0_32998606.html “''Adevărul'' – The second urbanization of Romania„] Adevarul.ro 29 February 2008; nuoroda tikrinta 2012-04-24</ref>

Didžiausias šalies miestas yra sostinė [[Bukareštas]]. Pagal [[2011]] m. duomenis, gyventojų skaičius Bukarešte siekė apie 1,6 milijono, su priemiesčiais – 2 192 372.<ref>[http://www.urbanaudit.org/index.aspx “Urban Audit„.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130531065821/http://www.urbanaudit.org/index.aspx |date=2013-05-31 }} Urban Audit. Nuoroda tikrinta 2011-08-29</ref>
Rumunijos valdžia turi planų sukurti metropolinį regioną, 20 kartų didesnį už dabartines miesto ribas.<ref>[http://www.zmb.ro/ “Proiect – Zona metropolitana Bucuresti„] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110902073229/http://www.zmb.ro/ |date=2011-09-02 }} Zmb.ro; nuoroda tikrinta 2011-08-29</ref>

Rumunijoje yra dar keturi kiti miestai (be sostinės), kurie įeina į šimtą labiausiai apgyvendintų Europoje, tai yra: [[Klužas-Napoka]], [[Timišoara]], [[Jasai (Rumunija)|Jasai]] bei [[Konstanca]]. Kiti miestai, kuriuose gyventojų yra daugiau nei 200 000, yra [[Krajova]], [[Galacis]] ir [[Brašovas]]. Taip pat yra skaičiuojama 11 miestų, kuriuose gyvena virš 100 000 žmonių.<ref>[http://www.insse.ro/cms/files/pdf/en/cp2.pdf “Romanian Statistical Yearbook„] Romanian National Institute of Statistics (2007_; nuoroda tikrinta 2008-01-20</ref> Šiuo metu Rumunijoje yra šeši miestai, turintys metropolines zonas. Tai yra [[Konstanca|Konstancos]] (446 595 gyventojų), [[Jasai (Rumunija)|Jasų]] (402 786 gyv.), [[Brašovas|Brašovo]] (402 041 gyv.), [[Klužas-Napoka|Klužo-Napokos]] (392 562 gyv.), [[Krajova|Krajovos]] (333 834 gyv.) ir [[Oradia|Oradios]] (249 746 gyv.) metropolinės zonas. Planuojamos ir [[Bukareštas|Bukarešto]], [[Timišoara|Timišoaros]], [[Galacis|Galacio]]-[[Breila|Breilos]], [[Bakeu]] bei [[Ploještis|Ploješčio]].<ref>[http://www.zmi.ro/de/zmi_context_romania.html “Map of Romanian municipalities that can have metropolitan areas in maroon„] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080901055547/http://www.zmi.ro/de/zmi_context_romania.html |date=2008-09-01 }} zmi.com; nuoroda tikrinta 2008-08-31</ref>

[[Kaimas|Kaimo vietovės]] sudaro apie 90 % visos šalies ploto ir jose gyvena apie 47,3 % visų Rumunijos gyventojų. Pagal šį rodiklį, Rumunija yra viena iš mažiausiai [[Urbanizacija|urbanizuotų]] šalių [[Europa|Europoje.]] [[2006]] m. šalyje buvo 2 854 bendruomenių, kurias sudarė 12 951 kaimų. Viename kaime Rumunijoje vidutiniškai gyvena 800 gyventojų.<ref>[http://enciclopediaromaniei.ro/wiki/Sat “Sat – Enciclopedia României – prima enciclopedie online despre România"] Enciclopediaromaniei.ro 2011-05-07; nuoroda tikrinta 2011-08-29</ref>

== Kultūra ==
{{main|Rumunijos kultūra}}

== Šaltiniai ==
{{Išnašos|2}}

== Kita informacija ==

* [[Rumunijos žiniasklaida]]
* [[Rumunijos transportas]]
* [[Rumunijos karinės pajėgos]]
* [[Rumunijos tarptautiniai santykiai]]
* [[Rumunijos šventės]]

== Nuorodos ==
{{Commons|România}}
{{vikižodynas}}
Žemėlapiai:
* [http://www.ezilon.com/maps/images/europe/physical-map-of-Romania.gif Rumunijos fizinis žemėlapis]
* [http://www.ezilon.com/maps/images/europe/Romanian-political-map.gif Rumunijos administracinis-politinis žemėlapis]
* [http://www.ezilon.com/maps/images/europe/road-map-of-Romania.gif Rumunijos pagrindinių kelių žemėlapis]
* [https://maps.google.co.uk/maps?q=romania&hl=lt&ll=45.95115,24.960938&spn=17.750784,43.286133&safe=off&hnear=Rumunija&gl=uk&t=p&z=5 Rumunija per google žemėlapį]

Laikas ir orai:
* [http://www.timeanddate.com/worldclock/fullscreen.html?n=49 Rumunijos laikas]
* [http://maps.google.co.uk/maps?ll=45.935871,24.960938&spn=4.438949,10.821533&t=p&z=7&lci=weather Rumunijos orai]


{{Europa}}
{{ES_šalys}}
{{NATO}}

[[Kategorija:Rumunija| ]]
[[Kategorija:Valstybės]]