Peržiūrėti šaltinį Rohinjai

{{etninės grupės|
|grupė=ﺭُﺍَࣺﻳﻨڠَ  Ruáingga
|paveikslėlis=Displaced_Rohingya_people_in_Rakhine_State_(8280610831)_(cropped).jpg
|gyvskaičius= ~2 000 000 
|popvieta=<br>
{{flag|Bangladesh}}:<br> ~947 000<br>
{{flag|Saudi Arabia}}:<br> ~500 000<br>
{{flag|Myanmar}}:<br> ~400 000<br>
{{flag|Pakistan}}:<br> ~350 000<br> 
{{flag|Malaysia}}:<br> ~150 000<br> 
{{flag|UAE}}:<br> ~50 000<br> 
{{flag|India}}:<br> ~40 000<br> 
{{flag|United States}}:<br> ~12 000<br>
{{flag|Thailand}}:<br> ~5 000<br> 
{{flag|Indonesia}}:<br> ~1 000<br> 
{{flag|Nepal}}:<br> ~200<br> 
{{flag|Canada}}:<br> ~200<br> 
{{flag|Ireland}}:<br> ~104<br> 
|vėliava=
|religija= [[islamas]]
|kalba= [[rohinjų kalba|rohinjų]]
|gim= [[bengalai]], ir pan.
}}

'''Rohinjai''' ([[rohinjų kalba|rohin.]] ﺭُﺍَࣺﻳﻨڠَ = ''Ruáingga'', {{my|ရိုဟင်ဂျာ|rui.hang.ja}}, {{bn|রোহিঙ্গা|rohingga}}) – etninė grupė, kurios tradicinė teritorija yra [[Mianmaras|Mianmare]], istoriniame [[Arakanas|Arakano]] regione, daugiausia [[Rachinų valstija|Rachinų valstijos]] šiaurėje<ref>[https://rlp.hds.harvard.edu/faq/rohingya "The Rohingya"] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180118032149/https://rlp.hds.harvard.edu/faq/rohingya |date=2018-01-18 }} Harvard Divinity School 2017</ref>. Dėl besitęsiančio persekiojimo egzistuoja didžiulė rohinjų [[diaspora]]. Jie laikomi didžiausia pasaulyje etnine grupe, neturinčia savo valstybės. Iki 2017 m. rudens prasidėjusių susidūrimų Mianmare gyveno apie vieną milijoną rohinjų.

Rohinjai neturi būti painiojami su [[rachinai]]s, kurie irgi gyvena tame pačiame regione, tačiau skiriasi savo kalba ir religija. Rohinjai kalba indoeuropietiška [[rohinjų kalba]], kuri yra labai artima [[bengalų kalba]]i. Beveik visi rohinjai yra musulmonai sunitai. Rachinai, tuo tarpu, yra budistai ir kalba [[birmiečių kalba|birmiečių kalbos]] dialektu.

Iki 2017 m. rudens, kai didelė dalis rohinjų dėl persekiojimo buvo priversti palikti Mianmarą, čia gyveno apie milijoną rohinjų. Pagal 1982 m. Pilietybės įstatymą rohinjai nepriskiriami prie 135 vietinių gyventojų grupių ir dėl to negali pretenduoti į Mianmaro pilietybę.<ref>Jonathan Head: ''[http://news.bbc.co.uk/2/hi/asia-pacific/7872635.stm BBC News: What drives the Rohingya to sea?]'' In: ''[[BBC News]].'' 5. Februar 2009</ref> Dėl priespaudos ir persekiojimų mažiausiai milijonas rohinjų gyvena kaip pabėgėliai Bangladeše ir kitose Azijos šalyse.<ref>[http://www.tagesschau.de/ausland/fischer-sklaven-101.html tagesschau.de].'' 29. März 2015.</ref>

== Etimologija, sąvokos naudojimas ==

Pavadinimas ''rohinjai'' pasak istoriko Jacques P. Leider istoriniuose šaltiniuose minimas tik kartą XVIII a. pabaigoje. Pavadinimas panašu, kad yra rohinjų naudojamos indoeuropiečių kalbų šeimai priklausančios kalbos tarimui pritaikytas birmietiško Rachinų provincijos pavadinimo variantas.<ref>Leider, Jacques (2013). Rohingya: the name, the movement and the quest for identity. Myanmar Egress and the Myanmar Peace Center, http://www.networkmyanmar.org/images/stories/PDF17/Leider-2014.pdf, P.4; P.8.</ref>

Jacques P. Leider nustatė, kad sąvoka retkarčiais naudota nuo XX a. septintojo dešimtmečio musulmonų gyventojų grupėms apibūdinti ir dar XX a. dešimtajame dešimtmetyje žiniasklaidoje nenaudota kaip etninės grupės vardas, o greičiau kaip bendras įvairių sukilėlių grupių, kovojusių už nepriklausomos musulmonų valstybės sukūrimą Arakane, pavadinimas. Tik 1995 m. sąvoka pradėta plačiai naudoti tarptautiniame lygmenyje kaip tautos pavadinimas, ypač anglų kalba rengtuose pranešimuose apie žmogaus teisių padėtį. Nuo 2012 m. rohinjų aktyvistai ėmė spausti musulmonus vadintis rohinjais.<ref name="Egre156">Jacques P. Leider: ''Competing Identitities and the Hybridized History of the Rohingyas.'' In: Renaud Egreteau, François Robinne: ''Metamorphosis. Studies in Social and Political Change in Myanmar.'' NUS Press, Singapur 2016, ISBN 978-9971698669, P. 151–178, nuo P.156</ref>

Tyrinėtojai sutaria, kad ši sąvoka nuo XX a. šeštojo dešimtmečio naudojama Mianmaro musulmonų, kurie siekė savo grupei tautinės grupės identiteto. Tautinės grupės statuso turėjimas Mianmare reiškia politinės įtakos garantijas, kurias turi 135 pripažįstamos tautinės grupės. Skirtingai nei kitose valstybėse priklausymas tam tikrai religijai nėra pakankamas pripažinimui atskira tautine grupe. Musulmonai tuo tarpu siekė atskiros jiems pripažįstamos teritorijos istoriniame Arakano regione ir nenorėjo būti valdomi budistinės vyriausybės. Budistai tuo tarpu nenorėjo prarasti savo šalies teritorijos.<ref>Jacques P. Leider: ''Competing Identitities and the Hybridized History of the Rohingyas.'' In: Renaud Egreteau, François Robinne: ''Metamorphosis. Studies in Social and Political Change in Myanmar.'' NUS Press, Singapur 2016, ISBN 978-9971698669, P. 151–178, nuo 155 p.</ref>

Mianmaro valstybinės institucijos atmeta ''rohinjų'' sąvoką ir vietoje to kalba apie ''bengalus'', tuo pabrėždami savo poziciją, kad kalba eina apie (nelegalius) imigrantus iš [[Bengalija|Bengalijos]] (Bangladešo).<ref name="Leider">Leider, Jacques (2013). Rohingya: the name, the movement and the quest for identity. Myanmar Egress and the Myanmar Peace Center, http://www.networkmyanmar.org/images/stories/PDF17/Leider-2014.pdf, S. 4.</ref>  Iš regiono ištremti musulmonai, kurie XX a. aštuntajame dešimtmetyje apsigyveno Saudo Arabijoje arba Pakistane, ten vadinami "Birmos musulmonais".<ref name="Egre156"/>

Pasak J.Leider bandymus istoriniame kontekste keisti "musulmonų" sąvoką "rohinjais", ką dažnai daro rohinjų judėjimo aktyvistai, nėra istoriška, nes iki šiol nėra visiškai aiškus kas yra "rohinjai" ir kas jas norėtų būti. Tai esąs identitetas, kuris 2016 m. tebebuvo formavimosi stadijoje.<ref>Jacques P. Leider: ''Competing Identitities and the Hybridized History of the Rohingyas.'' In: Renaud Egreteau, François Robinne: ''Metamorphosis. Studies in Social and Political Change in Myanmar.'' NUS Press, Singapur 2016, ISBN 978-9971698669, p. 151–178</ref>

== Kultūra, kalba ir demografija ==

[[Indoarijų kalbos|Indoarijų kalbų]] šeimai priklausanti rohinjų kalba yra labai artima [[bengalų kalba]]i. Indoeuropiečių kalbų grupei priklausanti kalba labai skiriasi nuo [[Mjanmų kalba|mjanmų kalbos]], kuri priklauso [[Kinų-tibetiečių kalbos|kinų-tibetiečių kalbų]] grupei. Rohinjų kalba yra vienintelė indoeuropiečių kalba Mianmare.

Rohinjų kalba kalbantys gali lengvai susikalbėti su kalbančiais pietryčių Bangladeše paplitusia bengalų Čitagongo tarme. Kalba turi daug skolinių iš urdu, hindų, bengalų ir arabų kalbų, taip pat ir skolinių iš mjanmų ir anglų kalbų. Kalba iš pradžių buvo užrašoma arabišku raštu, tačiau paskutiniu metu yra pastangų kalbai naudoti lotynišką abėcėlę.

Rohinjų religija islamas turi jiems didelę reikšmę. Kiekviename miesto kvartale ir kaime yra mečetė ir religinė mokykla.

Rohinjai vidutiniškai turi 46 % daugiau vaikų nei vidutiniškai Mianmaro gyventojai.<ref>{{cite web|url=https://ash.harvard.edu/files/a_fatal_distraction_from_federalism_religious_conflict_in_rakhine_10-20-2014_rev_6-26-15.pdf|title=Fatal Distraction from Federalism: Religious Conflict in Rakhine|date=2015 m. birželio mėn.|publisher=Harvard Ash Center|last=Dapice|first=David}}</ref>

== Kilmė ir istorija ==

Dėl rohinjų istorijos egzistuoja ilgai besitęsianti diskusija, kurioje skirtingos pusės užima labai skirtingas pozicijas.

=== Arakano musulmonai iki XIX a. ===
Senoji Arakano etninė istorija nėra aiški, o abi etninės grupės, kurios Arakaną laiko savo tėvyne, savo kilmę sieja su įvykiais IX a. Maždaug tuo metu per Arakano kalnus iš Iravadžio slėnio atsikėlė birmiečiams gimininga etninė grupė, kuri tapo žinoma kaip rachinai. Rohinjai, tuo tarpu, save laiko senųjų krašto gyventojų indoeuropiečių palikuonimis, kurie dėl aktyvios arabų pirklių veiklos IX a. atsivertė į islamą<ref>"Malaysia/Burma: Living In Limbo – Background". www.hrw.org.</ref><ref>Leider, Jacques (2013). Rohingya: the name, the movement and the quest for identity. Myanmar Egress and the Myanmar Peace Center, http://www.networkmyanmar.org/images/stories/PDF17/Leider-2014.pdf, p. 6 f.</ref>.

Nuo to laiko Arakane visada egzistavo daugiaetninė visuomenė, kuomet skirtingomis religijomis tikintys ir skirtingomis kalbomis kalbantys gyventojai gyveno susimaišę. Paskutinioji galinga Arakano valstybė, [[Mrauku karalystė]] (1429–1785), pasižymėjo etnine ir religine tolerancija. Joje buvo statomos budizmo bei hinduizmo šventyklos, islamiškos mečetės. Kaldinant pinigus ant vienos monetų pusės buvo rašoma [[arabų raštas|arabų raštu]], o ant kitos – [[birmiečių raštas|birmiečių]]. Tyrinėtojai neranda įrodymų, kad Arakane gyvenantys musulmonai sudarė vieningą etninę grupę kaip teigia šiuolaikiniai rohinjų aktyvistai.
11
Dėl stiprios kultūrinės įtakos iš [[Bengalija|Bengalijos]] ir [[Mogolų imperija|Mogolų imperijos]], valdovai save tituluodavo islamiškais titulais. Dėl nuolatinių kontaktų su Bengalija, rohinjų populiacija yra tankesnė šiaurinėje Arakano dalyje, o rachinų – pietinėje. Vakarų istorinėje tradicijoje Rachinų valstijos musulmonų gyventojų atsiradimą sieja su deportuotais ir pabėgusiais bengalais, kuriuos čia apgyvendino karaliai XVI- XVIII a. Kokią dalį iš jų sudarė musulmonai nustayti tiksliai yra neįmanoma.<ref>Jacques P. Leider: ''Competing Identitities and the Hybridized History of the Rohingyas.'' In: Renaud Egreteau, François Robinne: ''Metamorphosis. Studies in Social and Political Change in Myanmar.'' NUS Press, Singapur 2016, ISBN 978-9971698669, P. 151–178, žr. p. 169.</ref>

[[1785]] m. mjanmų [[Konbaunai|Konbaungų dinastijos]] armija užpuolė Arakano sostinę Mrauku ir prisijungė karalystę. Kadangi krašte prasidėjo musulmonų persekiojimai, labai didelė dalis jų migravo į šiaurę, t. y. į teritorijas, kurios buvo valdomos britų. Nepaisant to, [[1799]] m. britų keliautojas [[Francis Buchanan-Hamilton]] Arakane mini rohinjus, kuriuos apibūdina kaip vietinius Arakano gyventojus musulmonus.

=== Britų valdymas ===
[[Vaizdas:Akyab_mosque_2.jpg|thumb|Mečetė Akjabo mieste]]
Etninė situacija regione dar kartą drastiškai keitėsi, kuomet Arakaną [[1826]] m. užvaldė [[Britų Indija]]. Britų kolonijinių laikų įrašai rodo, kad nuo 1891 m. iki 1971 m. skirtingais laikotarpiais vyko musulmonų gyventojų migracija iš Čitagongo į Arakaną. Britai skatino pakartotinį ištuštėjusio regiono apgyvendinimą, užpildydami jį musulmonais iš Bengalijos. Tuo metu šie migrantai buvo vadinami čitagongiečiais ({{en|Chittagongians}}) arba tiesiog bengalais. Naujieji atsikėlėliai sparčiai maišėsi su vietos musulmonais, įsiliedami į rohinjų etnosą ir taip sparčiai didindami jų skaičių. Pagal oficialią Mianmaro valstybės poziciją, būtent šie atsikėlėliai, o ne senieji krašto gyventojai, ir sudaro pagrindinį rohinjų etnosą.

Britų Indijos laikais įsibėgėjusi Arakano gyventojų segragacija buvo tęsiama ir per [[Antrasis Pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]], kuomet kraštą užėmė [[Japonijos imperija]]. Britai ginklavo jiems lojalesnius musulmonų rohinjų būrius, o rachinai buvo labiau projaponiški. Tai sukėlė abiejų etninių grupių susidūrimus, kurie prasiveržė kaip [[1942 m. Arakano žudynės]], kuriose nukentėjo abi pusės.

=== Rohinjai Mianmare ===
[[Vaizdas:Map_of_Rohingya_people_in_Rakhine_State.png|thumb|220px|left|Rohinjų teritorijos Arakane]]
[[1947]] m. Birmai iškovojus nepriklausomybę, rohinjai siekė teritorijas, kuriose jie sudarė daugumą, atskirti nuo Birmos ir prijungti prie Bangladešo. Vyriausybei pasipriešinus, prasidėjo ilgalaikis karinis konfliktas, kuris sutramdytas tik [[1961]] m.

Po [[1962]] m. karinio perversmo pradėta vykdyti politika nukreipta prieš musulmonus. Jie laikyti pavojingais valstybės saugumui, jų politinės laisvės buvo varžomos, prasidėjo persekiojimas. Rohinjai nuo [[1972]] m. vėl pradėjo ginkluotą kovą, kurią vykdo islamistinės ir teroristinės grupuotės, tokios kaip [[Rohinjų išlaisvinimo partija]] ar [[Arakano rohinjų islamo frontas]]. 1978 m. Mianmaro vyriausybė paskelbė, kad rohinjams atimama pilietybė ir pradėjo operaciją ''Naga Min'' (drakonų karalius), kurios metu 200 000 rohinjų buvo priversti ieškotis prieglobsčio Bangaldeše.<ref name=worldmark2>Timothy L. Gall and Jeneen M. Hobby (eds.) Worldmark Encyclopedia of the Nations, Twelfth Edition. Vol.4. Asia and Oceania. Detroit, 2007. P.552.</ref> [[1982]] m. išleistas etninių grupių įstatymas paskelbė juos užsieniečiais migrantais ir atėmė iš jų Mianmaro pilietybę. Tuo metu Arakane buvo priskaičiuojama apie 584 518 musulmonų, arba apie 29 % gyventojų.

[[Vaizdas:Rohingya displaced Muslims 05).jpg|thumb|220px|Rohinjų vaikai pabėgėlių stovykloje]]

1991-92 m. prievartinė rihinjų išvarymo istorija pasikartojo, kai iš Mianmaro į Bangladešą buvo išvaryti 150-300 tūkst. rohinjų.<ref>Ooi Keat Gin Southeast Asia.
A Historical Encyclopedia, from Angkor Wat to East Timor, 2001. ISBN 1-57607-770-5. P.172.</ref><ref name=worldmark>Timothy L. Gall and Jeneen M. Hobby (eds.) Worldmark Encyclopedia of the Nations, Twelfth Edition. Vol.4. Asia and Oceania. Detroit, 2007. P.70, P.551.</ref> Dauguma XXI a. pradžioje buvo priverstinai repatrijuoti atgal<ref>[https://reliefweb.int/report/myanmar/bangladesh-burmese-rohingya-refugees-virtual-hostages Thompson, Larry (2005), „Bangladesh: Burmese Rohingya refugees virtual hostages.]“</ref>. Bangladešo pabėgėlių stovyklose 1999 m. buvo likę 22 000<ref name=worldmark/>, o XXI a. pradžioje daugiau nei 21 000 nuo karinės chuntos pabėgusių rohinjų.<ref>James R. Lewis, Carl Skutsch. The Human Rights Encyclopedia. Vol.2. N.Y, 2001. P.386.</ref> Jungtinėms Tautoms raginant paspartinti pabėgėlių grįžimo ir integracijos Bangladeše procesą 2004 m. Bangladeše buvo likę apie 5500 rohinjų pabėgėlių.<ref name=worldmark/>

[[2012]] m. etninė įtampa tarp rohinjų ir rachinų prasiveržė kaip riaušės. Jų metu vyko prieš rohinjus nukreipti pogromai, kaip manoma palaikomi šalies vyriausybės, dešimtys žmonių žuvo arba buvo sužeisti abiejose pusėse, šimtai tūkstančių neteko namų. Labai didelė dalis rohinjų buvo suvaryti į specialias stovyklas. Rohinjų bandymai aiškinti savo kilmę iš senųjų krašto gyventojų musulmonų vyriausybės yra nepripažįstami ir traktuojami kaip naujai sukurti mitai. Kadangi jų skaičius sparčiai auga, rohinjai yra suvokiami kaip pavojinga etninė grupė, kuri siekia išstumti iš krašto senuosius vietos gyventojus rachinus. 2014 m. jų skaičius Arakane jau buvo 1,3 mln., arba 40 % vietos gyventojų<ref>Dapice, David (2015 m. birželis). „Fatal Distraction from Federalism: Religious Conflict in Rakhine“. Harvard Ash Center.</ref>.

[[2015]] m. augant įtampai apie 25 tūkst. rohinjų buvo priversti palikti Mianmarą jūra, laivais bandydami pasiekti saugesnes šalis, tokias kaip Malaizija, Indonezija ar Tailandas. Kadangi šios šalys atsisakė priimti pabėgėlius, tai sukėlė pabėgėlių krizę.

2016 m. spalį rohinjų musulmonai užpuolė ir užmušė kelis pasienio pareigūnus. Manoma, kad tai įvykdė [[Arakano rohinjų išlaisvinimo armija]], įkurta 2013 m. Tai sudarė valstybei pretekstą persekioti musulmonus ir pradėjo [[2016–2017 m. rohinjų krizė|2016–2017 m. rohinjų krizę]]. Jos metu užfiksuota daug žmogaus teisių pažeidimų ir prievartos apraiškų: žudymai, prievartavimai, padeginėjimai ir kt. [[2017]] m. vasarą veiksmai prieš rohinjus pasiekė pagreitį, ir yra skaičiuojami tūkstančiai žuvusių ar sužeistų, šimtai tūkstančių priverstinai perkeliamų žmonių, priartinant rohinjų persekiojimą prie genocido<ref>Rowlatt, Justin "Could Aung San Suu Kyi face Rohingya genocide charges? ", 2017-12-18, BBC Panorama, BBC, 2017-12-22.</ref>. Tikima, kad apie pusė milijono šios tautos vos per mėnesį pabėgo iš Mianmaro ir persikėlė į gretimą Bangladešą, sukeldami vieną didžiausių humanitarinių krizių per pasaulio istoriją. Iš viso dėl krizės pabėgusiųjų iš šalies skaičius gali siekti ir vieną milijoną.

== Nuorodos ==
{{commonscat|Rohingya people}}
{{reflist|2}}
{{Mianmaro tautos}}
{{SavStr}}
[[Kategorija:Mianmaro tautos]]
[[Kategorija:Bangladešo tautos]]
[[Kategorija:Indų grupės tautos]]