Pereiti prie turinio

Raminta Gamziukaitė-Mažiulienė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Raminta Gamziukaitė-Mažiulienė
Gimė 1939 m. kovo 12 d. (85 metai)
Kaune
Veikla Lietuvos literatūros tyrinėtoja, habilituota humanitarinių mokslų daktarė.

Raminta Gamziukaitė-Mažiulienė (g. 1939 m. kovo 12 d. Kaune) – Lietuvos literatūros tyrinėtoja, habilituota humanitarinių mokslų daktarė.

1955 m. baigė Kauno 2-ąją vidurinę mokyklą (dab. Kauno Maironio universitetinė gimnazija). 1960 m. baigė germanistiką Vilniaus universitete. 1962-1965 m. studijavo Leningrado Valstybinio universiteto Filologijos fakulteto Germanų filologijos katedros aspirantūroje. 1982 m. Tbilisio universitete apgynė disertaciją „Tomo Mano novelių dėstymo struktūra“, filologijos kandidatė. 1999 m. habilituota humanitarinių mokslų daktarė.

Nuo 1960 m. Vilniaus universiteto Užsienio kalbų katedros, nuo 1962 m. Vokiečių kalbos katedros dėstytoja, nuo 1968 m. Užsienio literatūros katedros vyr. dėstytoja, nuo 1985 m. Visuotinės literatūros katedros docentė, 2001-2003 m. Literatūros istorijos ir teorijos katedros docentė, nuo 2002 m. profesorė. Nuo 2006 m. Vytauto Didžiojo universiteto Vokiečių ir prancūzų filologijos katedros profesorė. 1990 m. Nidoje įkurtos Lietuvos Tomo Mano draugijos pirmininkė. Vokietijos Tomo Mano ir Frydricho Šilerio draugijų narė.

Tyrinėja vokiečių, austrų ir norvegų literatūrą. Paskelbė straipsnių apie T. Maną, H. Hesse, H. Ibseną, K. Hamsuną, J. V. Getę, F. Šilerį, Žaną Polį, vokiečių romantizmo rašytojus. Stažavo Leipcigo universitete, Liubeko H. ir T. Manų ir Oslo Ibseno studijų centruose.[1]

  • Tomo Mano intelektualusis herojus, 1993 m.
  • Visuotinės literatūros istorija: XVII–XVIII a., vadovėlis aukštosioms mokykloms, 1992 m.
  • XX a. Vakarų literatūra, vadovėlis aukštosioms mokykloms, 1994 m.
  • Romantizmas Vakarų literatūroje 2000 m., viena autorių.

Vertimai

  • K. Hamsunas. Paskutinis skyrius, romanas, 2002 m.
  • H. Hesė. Esė apie rašytojus.
  1. Raminta Gamziukaitė-Mažiulienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 395 psl.