Peržiūrėti šaltinį Patybė

'''Patybė''', arba '''savastis'''{{Efn|Kitomis kalbomis: {{en|Self}}, {{de|Selbst}}, {{fr|Soi}}, {{ru|Самость}}, {{sa|आत्मन्|[[atmanas|ātmán]]}}.}} – visų žmogaus psichinių fenomenų visuma; [[asmenybė]]s vienovė. Tai grynai empirinė [[sąvoka]], plačiausiai vartojama [[analitinė psichologija|analitinėje psichologijoje]], taip pat [[teologija|teologijoje]], [[religijotyra|religijotyroje]], [[filosofija|filosofijoje]].

Anot [[Karlas Gustavas Jungas|Karlo Gustavo Jungo]], patybė yra vientisumas, susidedantis tiek iš sąmoningų, tiek iš pasąmoninių turinių. Patybė netapati „aš“ (''[[ego]]''), nes šis apsibrėžia per sąsajas su [[sąmonė|sąmone]]. Tuo tarpu patybė apima ir [[pasąmonė|pasąmonę]], kuri yra neapibrėžta ir begalinė. Dėl šios priežasties patybė yra transcendentinė – ji apibūdina būtį, kurią tik iš dalies galima aprašyti, o kita dalis ''pro tempore'' lieka nepažini ir beribė. Anot psichoanalitiko, patybė empiriškai apsireiškia [[sapnas|sapnuose]], [[mitologija|mitologijoje]] (karaliaus, didvyrio, pranašo [[archetipas|archetipais]], priešybių vienybės simboliais, pvz., [[In ir Jang]], [[Faustas]] ir [[Mefistofelis]], [[apskritimas]]). Tai šviesos ir šešėlių žaismas, abstrakčiai suvokiamas kaip vientisumas. Loginiu požiūriu patybė yra beprasmė spekuliacija, tačiau ji suvokiama [[iracionalumas|iracionaliai]]. Patybė yra archetipinis vaizdinys, dėl savo turinio reikšmingumo ir numeniškumo užimantis centrinę vietą.<ref>[[Carl Gustav Jung]]. ''Psichologiniai tipai''. Vilnius: Margi raštai, 2013.</ref>

== Išnašos ==
{{notelist}}
{{išn}}

[[Kategorija:Analitinė psichologija]]
[[Kategorija:Teologija]]