Peržiūrėti šaltinį Paprastasis kukurūzas

{{Taxobox_pradžia | color = lightgreen | name = Zea mays}}
{{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Maispflanze.jpg|240px|Paprastasis kukurūzas (''Zea mays'')]] | caption = Paprastasis kukurūzas (''Zea mays'')}}
{{Taxobox_begin_placement | color = lightgreen}}
{{Taxobox_karalyste | taxon = Augalai | taxon1 = Plantae}}
{{Taxobox_skyrius | taxon = Magnolijūnai | taxon1 = Magnoliophyta}}
{{Taxobox_klase | taxon = Lelijainiai | taxon1 = Liliopsida}}
{{Taxobox_poklasis | taxon = Lelijažiedžiai | taxon1 = Liliidae}}
{{Taxobox_seima | taxon = Migliniai | taxon1 = Poaceae}}
{{Taxobox_gentis | taxon = Kukurūzas | taxon1 = Zea}}
{{Taxobox_rusis | taxon = Paprastasis kukurūzas | taxon1 = Zea mays}}
{{Taxobox_end_placement}}
{{Taxobox_pabaiga}}

[[Paprastasis kukurūzas]] (''Zea mays'') – [[Migliniai|miglinių]] (''Poaceae'') šeimos [[kukurūzas|kukurūzų]] (''Zea'') genties [[augalas]].

Augalas vienmetis, užauga iki 1-3, o kartais net iki 5 m aukščio<ref>[https://netikgeles.lt/paprastasis-kukuruzas-vienametis-kulturinis-augalas/ Paprastasis kukurūzas – vienametis kultūrinis augalas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230209113924/https://netikgeles.lt/paprastasis-kukuruzas-vienametis-kulturinis-augalas/ |date=2023-02-09 }}</ref>. [[Lapas|Lapai]] platūs. Vyriški [[kuokelis|kuokeliniai]] [[žiedas|žiedai]] sukrauti viršūninėje šluotelėje, moteriški [[piestelė|piesteliniai]] – [[lapas|lapų]] pažastyse [[burbuolė]]s pavidalo [[žiedynas|žiedynuose]]. Burbuolės apsuptos dengiamųjų lapų, pro kuriuos viršūnėje nukąra kuokštas siūliškų purkų. [[Vaisius]] gali būti baltas, geltonas, rausvas, žalsvas, o grūdas – stambus, plikas, apvalus ar suplotas.
[[Vaizdas:Illustration Zea mays0.jpg|thumb|left|180px|Požymiai]]
Žydi [[liepa|liepos]] − [[spalis|spalio]] mėnesiais.

== Kilmė ir paplitimas ==
Kukurūzas atvežtas iš [[Centrinė Amerika|Centrinės]] ir [[Pietų Amerika|Pietų Amerikos]]. Ten buvo auginamas jau prieš daugelį tūkstantmečių. Tai seniausia Bolivijos ir Meksikos indėnų auginama kultūra duonai. XV a. [[Kristupas Kolumbas|Kolumbas]] atvežė grūdus į [[Ispanija|Ispaniją]], čia juos pradėta auginti soduose<ref>[https://www.sodininkyste.lt/paprastasis-kukuruzas/ Paprastasis kukurūzas (sodininkyste.lt)]</ref>. [[Portugalai]] atvežė grūdus į [[Indija|Indiją]], vėliau jie pateko į [[Java (sala)|Javos salą]] ir [[Kinija (regionas)|Kiniją]].

[[Vaizdas:Colourful corn cobs (6235585777).jpg|thumb|left|150px|Įvairiaspalvės burbuolės]]

Kukurūzai greitai paplito Azijoje, [[Iranas|Irane]] ir [[Mažoji Azija|Mažojoje Azijoje]]. Į Rusiją kukurūzai buvo atvežti iš [[Krymas|Krymo]].

[[Vaizdas:Corn field at Kuchlibari, near Tin Bigha Corridor, Bangladesh. (01.03.2019) .jpg|thumb|240px|Kukurūzų laukai Bangladeše]]
[[Vaizdas:Кукурузный комбайн.jpg|thumb|240px|Kukurūzų derliaus nuėmimas Ukrainoje]]
[[Vaizdas:Sweet Corns.jpg|thumb|240px|Konservuoti kukurūzų grūdai]]

Dabar kukurūzai auginami visuose žemynuose, [[tropikai|tropikuose]] bei [[subtropikai|subtropinėse]] ir vidutinio klimato šiltesnėse juostose.

=== Lietuvoje ===
Lietuvoje kukurūzai pradėti auginti [[XVIII a.]] daržuose, darželiuose (kaip dekoratyvinis augalas), [[XIX a.]] pabaigoje – pašarui. XX a. 7–8 dešimtmečiais [[TSRS]] prasidėjus kukurūzų kampanijai kasmet buvo sėjama 80 000–100 000 hektarų<ref>[https://www.vle.lt/straipsnis/kukuruzai/ Paprastasis kukurūzas (VLE)]</ref>. Nuo XX a. pab. jų buvo sėjama daug mažiau (apie 4000 ha). Lietuvoje tinkamiausios auginti ankstyvosios ir vidutinio ankstyvumo kukurūzų veislės.

== Panaudojimas ==
Grūdai naudojami kaip [[pašariniai augalai|pašaras]] [[kiaulė]]ms, [[paukščiai|paukščiams]]. Šiaudai – galvijams šerti. Iš burbuolių šerdžių gaminamos kino juostos, fibra, lakas, rašalas, klijai, linoleumas, neperšlampamas popierius. Stiebai naudojami [[celiuliozė|celiuliozei]], popieriui, dirbtinei [[mediena]]i, izoliacinėms medžiagoms gaminti. [[Kukurūzų aliejus|Kukurūzų gemalų aliejus]] vartojamas muilo gamybai.

== Sudėtis ==
Grūdai turi 77-83 % [[Krakmolas|krakmolo]], 1,6-2,8 % [[ląsteliena|ląstelienos]], 8-10 % [[riebalai|riebalų]], nikotino ir pantoteninės [[rūgštis|rūgščių]], [[vitaminas|vitaminų]] A, B1, B2, B6, D, C, E.

== Mityba ==
Kukurūzų [[baltymai]] yra nevisaverčiai ir prastai įsisavinami.

Iš grūdų gaminamas krakmolas, [[cukrus]], [[spiritas]], [[acto rūgštis]]. [[Gliutamininė rūgštis]] dedama į konservuojamus ir ilgesniam laikui skirtus vaisius, kad padėtų išlaikyti produktų [[skonis|skonį]] ir [[kvapas|kvapą]].
 
Kukurūzų [[miltai]], sumaišyti su [[kvietys|kvietiniais]], vartojami [[duona|duonos]] kepimo ir [[konditerija|konditerijos]] pramonėje.

[[Rumunija|Rumunijoje]] populiarus daugumos gyventojų maistas – kukurūzų [[kruopos|kruopų]] [[košė (patiekalų tipas)|košė]] [[mamalyga]], [[Italija|Italijoje]] – [[polenta]], [[Afrika|Afrikoje]] - [[ugalis]] ir kt.

Maistui vartojamos virtos ir sūdytos pieninės brandos burbuolės, kukurūzų [[spragėsiai]], [[dribsniai]].

Kukurūzų [[Augalinis aliejus|aliejus]] yra gero skonio, įsisavinamas panašiai kaip [[sviestas]].

== Vaistinės augalo savybės ==
Kukurūzai vartojami kaip [[vaistiniai augalai]]. Iš jų atliekų gaunama [[gliutamininė rūgštis]], kuri labai svarbi medžiagų apykaitai, ypač galvos [[smegenys|smegenų]] ir [[širdis|širdies]]. Be to, ji yra [[kraujas|kraują]] gaminančio vitamino – [[folio rūgštis|folinės rūgšties]] – komponentas.

Kukurūzų aliejus gerokai mažina [[cholesterinas|cholesterino]] kiekį kraujyje, todėl vartojamas [[aterosklerozė]]s profilaktikai ir gydymui (iki 75 g per parą).

Pakepintomis [[sėkla|sėklomis]] su [[medus|medumi]] gydomas [[viduriavimas]].

Kukurūzų siūlai surenkami burbuolėms bręstant ir iš karto džiovinami. Juose yra sitosterino, stigmasterino, riebiųjų ir eterinių aliejų, karčiųjų glikozidinių medžiagų, [[saponinas|saponinų]], vitaminų C, K, [[sakai|sakų]] ir [[derva|dervinių]] medžiagų. Vartojami kaip priemonė, skatinanti [[šlapimas|šlapimo]] išsiskirimą, [[nutukimas|nutukimui]] gydyti, [[kepenys|kepenų]], [[tulžis|tulžies]] latakų ir tulžies pūslės, šlapimo pūslės uždegimų gydymui.

== Produkcija ==

{| class="wikitable" style="float;
|-
! colspan=2|Milijonai tonų
|-
| {{USAv}} || style="text-align:right;"| 333
|-
| {{CHNv}} || style="text-align:right;"| 163,1
|-
| {{BRAv}} || style="text-align:right;"| 51,2
|-
| {{MEXv}} || style="text-align:right;"| 20,2
|-
| {{INAv}} || style="text-align:right;"| 17,6
|-
| {{INDv}}|| style="text-align:right;"| 17,3
|-
| {{FRAv}} || style="text-align:right;"| 15,2
|-
| {{ARGv}} || style="text-align:right;"| 13,1
|-
| {{RSAv}} || style="text-align:right;"| 12
|-
| {{UKRv}} || style="text-align:right;"| 10,4
|-
|'''Viso pasaulyje''' || style="text-align:right;"| '''817,1'''
|-
| {{LTUv}} || style="text-align:right;"| 0,032
|}

== Šaltiniai ==
{{reflist}}

== Nuorodos ==
{{Commons|Zea mays}}

[[Kategorija:Migliniai]]
[[Kategorija:Grūdiniai augalai]]
[[Kategorija:Vaistiniai augalai]]
[[Kategorija:Pašariniai augalai]]