Peržiūrėti šaltinį Pamyriečiai

{{etninės grupės|
|grupė=Pamyriečiai
|paveikslėlis= Pamiri men.jpg
| užrašas =Pamyriečiai vyrai
|gyvskaičius= ~250 000
|popvieta=  {{flag|TJK}}: 135 000<br>{{flag|AFG}}: 45 000<br>{{flag|PAK}}: 44 000<br>{{flag|CHN}}: 41 028<br>{{flag|IRN}}
|vėliava =  
|religija= [[islamas]] ([[izmailizmas]], [[sunizmas]])
|kalba= [[pamyriečių kalbos]], [[tadžikų kalba|tadžikų]], [[dari]], [[uigūrų kalba|uigūrų]] ir kt.
|gim= [[tadžikai]], [[jagnobai]], [[puštūnai]], [[kalašai]], [[burušai]] 
|vikiteka = Category:Pamiri people
}}
'''Pamyriečiai''' – [[iranėnai|iranėnšikos]] kilmės tautų grupė, gyvenanti Vakarų [[Pamyras|Pamyro]] aukštikalnių slėniuose (istoriniame [[Badachšanas|Badachšane]]): [[Tadžikija|Tadžikistane]] ([[Kalnų Badachšanas|Kalnų Badachšane]]), šiaurės rytų [[Afganistanas|Afganistane]] ([[Badachšanas|Badachšane]]), šiaurės [[Pakistanas|Pakistane]], [[KLR|Kinijoje]] ([[Sindziangas|Sindziange]]); taip pat negausiai apsigyvenę [[Iranas|Irane]] ([[Chorasanas|Chorasane]]). Pamyriečiai vartoja [[pamyriečių kalbos|pamyriečių kalbas]], priklausančias rytų iranėnų kalboms. Dauguma kalbų neturi rašto. Dar vartoja [[tadžikų kalba|tadžikų]], [[persų kalba|persų]] ([[dari]]), [[rusų kalba|rusų]], [[urdu]], [[uigūrų kalba]]s. Tikintieji – musulmonai [[izmailitai]], jazgulemai – daugiausia [[sunitai]].

Tadžikistane gyvenantys pamyriečiai yra [[jazgulemai]], [[rušanai]] (su hufidais), [[bartangai]] (su rošorvais), [[šugnanai]] (su badžuvais), [[iškašimai]] ir [[vachanai]]. Šalyje gyvena ~135 tūkst. pamyriečių (po 1926 m. pradėti laikyti [[tadžikai|tadžikų]] tautos dalimi). Afganistane pamyriečius sudaro rušanai, šugnanai, iškašimai, [[zebakai]] ([[Piandžas|Piandžo]] kairiajame krante), vachanai ([[Vachano koridorius|Vachano slėnyje]]), [[mundžanai]] (Piandžo aukštupyje). Pakistane gyvena mundžanai, [[jidgai]] ([[Čitralis|Čitralyje]]), vachanai ([[Hunzos slėnis|Hunzos slėnyje]]). Kinijoje ([[Rytų Turkestanas|Turkstane]]) gyvena vachanai ir šugnanams artimi [[sarikoliai]].

 

Pamyriečiai persų ir tadžikų tautų paribyje ėmė formuotis ~[[X a.]] Prasidėjo atskirų pamyriečių tautų ir jų kalbų genezė. Patyrė įtakas iš [[tocharai|tocharų]], [[dardai|dardų]], [[sakai (tauta)|sakų]], [[baktrai|baktrų]]. Pamyriečiai kultūriškai artimi su vadinamaisiais „kalnų tadžikais“ – [[Darvazas|Darvazo]], [[Karoteginas|Karotegino]], [[Kuliabas|Kuliabo]] kraštų gyventojais. Pastarieji buvo stipriai veikiami tadžikų ir jų ilgainiui asimiliuoti, nors savo tarmėse išlaikė rytų iranėnų kalboms būdingų bruožų. Tadžikais pavirto ir buvusi pamyriečių tauta – vandžai. [[1895]] m. pamyriečių žemės buvo padalintos: kairiosios Rušano, Šugnano, Iškašimo ir Vachano pusės atiteko britų pajungtam Afganistanui, o dešiniosios – [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] vasalystei – [[Bucharos chanatas|Bucharos chanatui]]. [[1905]] m. pamyriečių žemės prijungtos prie Rusijos imperijos (Turkestano generalgubernijos). XX a. pr. dauguma jazgulemų atsiverė į sunizmą.

Verčiasi daugiausia aukštikalnių žemdirbyste (drėkinamuose sklypuose augina [[kviečiai|kviečius]], [[miežiai|miežius]], ankštinius; upių slėniuose – taip pat daržoves, vaismedžius, moliūgines kultūras) ir ganykline gyvulininkyste (gano [[avis]], [[ožka]]s, stambiuosius raguočius, tarp jų ir [[jakas|jakus]]). Dabar taip pat augina tabaką, daržoves, dirba maisto, siuvimo, kalnakasybos pramonėje. Išvystę [[tekstilė]]s amatus (dailiai išrašyti [[vilna|vilnos]], [[medvilnė]]s audiniai), keramiką.

[[Vaizdas:Badakhshan.svg|thumb|240px|Pamyriečių kraštas – [[Badachšanas]]]]
Tradicinis būstas – čor chona: medinio karkaso iš akmenų arba plytų pastatytas statinys su laiptuotu skliautu. Apranga tunikos pavidalo, žiemą iš vilnos, vasarą iš medvilnės. Vyrų [[marškiniai]] siekia kiek žemiau juosmens, [[kelnės]] plačios, iki kelių. Moterų suknios siekia kelius. Žiemą nešioti vilnoniai [[chalatas|chalatai]], avikailio [[kailiniai]]. [[Batai]] iš vilnos ir odos, papuošti ornamentais. Moterys galvas dengia dideliais gobtuvais. XX a. kultūriškai supanašėjo su tadžikais, buvo paveikti urbanizacijos, vesternizacijos. Tarpusavyje save skirsto į gentis/tauteles (pvz., vachanai, šugnanai), Tadžikijos kontekste save pristato kaip pamyriečius arba Pamyro tadžikus, o už šalies ribų – kaip tadžikus. Kita vertus, santykiai su tadžikais būna ir priešiški ([[Tadžikijos pilietinis karas]] XX a. pab.). Kitose šalyse gyvenantys pamyriečiai labiau išsaugoję savo kultūrą.

== Šaltiniai ==
* Энциклопедия «Народы и религии мира», М.-1998

[[Kategorija:Pamyriečiai| ]]