Peržiūrėti šaltinį Paflagonija

{{Šaltiniai}}

{| class="toccolours" border="1" cellpadding="2" cellspacing="2" style="float: right; margin: 0 0 1em 1em; width: 250px; border-collapse: collapse; font-size: 95%;"
|-
| colspan="2" style="margin-left: inherit; background:#DEB887; text-align:center; font-size: medium;" |Senovės Mažosios Azijos regionas<br />'''Paflagonija (Παφλαγονία)'''
|- align="center"
| colspan="2" | <div style="position:relative; margin: 0 0 0 0; border-collapse: collapse; border="1" cellpadding="0">
[[Vaizdas:Amasra.jpg|250px|Amasra]]</div>
|- style="vertical-align: top;"
| '''Vieta'''
| Šiaurės [[Anatolija]]
|- style="vertical-align: top;"
| '''Valstybingumo laikotarpis:'''
| V a. – 183 m. pr. m. e.
|- style="vertical-align: top;"
| '''Tautos'''
| [[Paflagonai]]
|- style="vertical-align: top;"
| '''Didžiausi miestai'''
| [[Sinopė (miestas)|Sinopė]], [[Gangra]]
|- style="vertical-align: top;"
| '''[[Romos provincijos|Romos provincija]]'''
| [[Pontas]]
|- style="vertical-align: top;"
|- align="center"
| colspan="2" | <div style="position:relative; margin: 0 0 0 0; border-collapse: collapse; border="1" cellpadding="0">
[[Vaizdas:Anatolian regions.png|250px|Paflagonija – vienas Mažosios Azijos regionų]]</div>
|- style="vertical-align: top;"
<!--| colspan=2 | <small>{{{footnotes}}}</small> -->
|}
'''Paflagonija''' (gr. Παφλαγονία) – istorinis regionas [[Mažoji Azija|Mažojoje Azijoje]], pietinėje [[Juodoji jūra|Juodosios jūros]] pakrantėje. Į vakarus nuo Paflagonijos buvo [[Bitinija]], į rytus – [[Pontas (regionas)|Pontas]]. Nuo [[Frygija|Frygijos]] (vėliau – [[Galatija|Galatijos]]) skyrė Bitinijos Olimpo kalnų atšaka. Pagal Straboną regiono vakarinė riba buvo Partenijaus upė (''Parthenius''), o rytinė – [[Kizilirmakas|Halyso upė]].

== Geografija ==
Didžioji Paflagonijos dalis yra labai kalnuota, bet joje yra derlingų [[slėnis|slėnių]], kuriuose labai deri [[lazdynas|lazdynų]] riešutai ir vaisiai (ypač [[slyva|slyvos]], [[vyšnia|vyšnios]] ir [[kriaušė]]s). Kalnai labai miškingi, kuriuose gausiai auga [[buksmedis|buksmedžiai]].

Paflagonijos pakrantę nuo senovės buvo kolonizavę [[senovės Graikija|graikai]]. Pakrantės miestai:
* Vienas žymiausių graikų miestų Paflagonijoje buvo [[Sinopas]], įkurtas kolonistų iš [[Miletas|Mileto]] apie 630 m. pr. m. e.
* Amastris (''Amastris''), įsikūręs už kelių mylių į rytus nuo Partenijaus, iškilo valdant Makedonijos monarchams.
* Amisas (''Amisus'') buvo Sinopo miesto kolonija. Jis buvo ryčiau Halyso upės (t. y., buvo jau už Paflagonijos ribų pagal Straboną) ir buvo tapęs savo tėvinio miesto varžovu.
Toliau nuo jūros buvę miestai:
* Žinomiausias krašto gilumos miestas buvo [[Gangra]]. Senovėje jis buvo Paflagonijos karalių sostinė, vėliau vadinosi Germanikopolis (''Germanicopolis''). Miestas buvo netoli sienos su Galatija.
* Pompėjopolis (''Pompeiopolis'') buvo Amnijo upės slėnyje. Netoli šio miesto buvo arseno sulfido mineralo [[Realgaras|realgaro]] kasyklos. Šį mineralą, kurį Strabonas vadino ''sandaraku'' (''sandarake''), eksportuodavo per Sinopo uostą.

== Istorija ==
Paflagonijos gyventojai ([[paflagonai]]) istorijos knygose praktiškai neminimi, tačiau jie buvo viena senoviškiausių Anatolijos tautų. Hetitų laikais Paflagonijoje gyveno tauta [[kaškėjai]], kurių etniniai ryšiai su paflagoniečiais neaiškūs. Spėjama, kad jie buvo giminingi gretimos [[Kapadokija|Kapadokijos]] gyventojams, kalbėjusiems viena iš indoeuropiečių kalbų (Anatolijos grupė).

Paflagonija nuo seniausių laikų buvo artimai politiškai susijusi su stipresne [[Frygija]]. Ją nuo XIII a. pr. m. e. valdė Frygijos Tantalidų dinastijos atšaka, kildinama iš Tantalo sūnaus Pelopso. Nuo X a. pr. m. e. Paflagonija priklausė Frygijai. [[Herodotas]] minėjo paflagoniečius kaip VII a. pr. m. e. [[Lydija|Lydijos]] karaliaus [[Krezas|Krezo]] (''Croesus'') užkariautą tautą.

Didelis paflagonų dalinys dalyvavo 480 m. pr. m. e. Kserkso kariuomenėje. Ksenofontas rašė, kad paflagonus valdo savas kunigaikštis. Gali būti, kad tuo metu jie buvo laisvi, nes jų šalį nuo gretimų kraštų skyrė aukšti kalnagūbriai ir sunkios perėjos. Tuometinės Paflagonijos valdovai, atrodo, priklausė Pylaimenų (''Pylaimenes'') dinastijos. Tai rodytų, kad ši giminė kilusi iš [[Iliada|Iliadoje]] minimo paflagoniečių vado su tokiu pačiu vardu.

=== Ponto valdžioje ===
IV a. pr. m. e. Paflagoniją užvaldė Makedonijos karaliai. Mirus [[Aleksandras|Aleksandrui Didžiajam]], Paflagonija kartu su Kapadokija ir [[Mysija]] tapo Eumeno (''Eumenes'') valda. Tačiau tiesiogiai šalį ir toliau valdė vietiniai kunigaikščiai, kol šalį pajungė [[Ponto karalystė]]. Ponto karalystės dinastija tapo didžiosios Paflagonijos dalies šeimininkais dar Mitridato Ktisto (''Mithridates Ctistes''; 302–266 m. pr. m. e.) laikais. Paflagoniją jie užvaldė visiškai 183 m. pr. m. e., kai Farnacas (''Pharnaces'') užvaldė Sinopą.

Paflagonija liko Ponto valdžioje iki Mitridato žlugimo 65 m. pr. m. e.

=== Romos valdžioje ===
Pompėjus prijungė pakrantinius Paflagonijos rajonus kartu su didžiąja Ponto dalimi prie Romos provincijos [[Bitinija ir Pontas|Bitinijos ir Ponto]]. Vidinė Paflagonijos dalis liko valdoma vietinių vadų, kol šių dinastija išnyko ir visa Paflagonija tapo Romos imperijos dalimi.

Po to geografai Paflagonijos pavadinimą išlaikė, nors jos ribų geografas [[Klaudijus Ptolemėjus]] jau griežtai nenurodė. Paflagonija kaip atskira '''Paflagonijos provincija''' vėl pasirodė III a. pabaigoje, Diokletiano reformų metu, Bitiniją ir Pontą padalinus į 3 dalis. VII a. provinciją panaikinus, Pflagonijos vietovardis nunyko.

== Nuorodos ==
* [http://www.karalahana.com/english/archive/westtrabzon10.html PART 10: Paphlagonia] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20061101010429/http://www.karalahana.com/english/archive/westtrabzon10.html |date=2006-11-01 }}
{{Mažosios Azijos istoriniai regionai}}
{{Romos provincijos po IV a.}}
[[Kategorija:Mažosios Azijos istoriniai regionai]]