Peržiūrėti šaltinį Ogūrų kalbos

{{Kalbų grupė|
 pavadinimas=Ogūrų|
 spalva=yellowgreen|
 šalys=[[Astrachanės sritis]], [[Čiuvašija]], [[Dagestanas]]|
 skaičius=|
 kilmė=[[Altajaus kalbos|Altajaus]]<br /> > [[tiurkų kalbos|tiurkų]]<br /> >> [[ogūrų kalbos|ogūrų]]
:* [[Čiuvašų kalba|čiuvašų]]
:* [[Bulgarų tiurkų kalba|bulgarų tiurkų]]
:* [[Chazarų kalba|chazarų]] 
:* [[Hunų kalba|hunų]] 
:* [[Avarų tiurkų kalba|avarų tiurkų]] <ref>{{cite book |last=Pritsak |first=Omeljan |author-link=Omeljan Pritsak |date=1982 |title=The Hunnic Language of the Attila Clan |url=http://projects.iq.harvard.edu/files/huri/files/vvi_n4_dec1982.pdf |publisher= |place=Cambridge, Massachusetts |volume=IV |issue=4 |issn= |ref= |access-date=2019-11-06 |archive-date=2016-12-13 |archive-url=https://web.archive.org/web/20161213172602/http://projects.iq.harvard.edu/files/huri/files/vvi_n4_dec1982.pdf |url-status=dead }}</ref>|
 žemėlapis=|
 ISO639-2= |
 klasifikacija=|
}}

'''Ogūrų kalbos''' dar vadinamos '''onogūrų kalbomis''' <ref>{{cite book |last=Golden |first=Peter B. |author-link=Peter Benjamin Golden |date=2011 |title=Studies on the Peoples and Cultures of the Eurasian Steppes |url=https://www.academia.edu/9609971/Studies_on_the_Peoples_and_Cultures_of_the_Eurasian_Steppes |publisher= |isbn= |ref=}}</ref> (taip pat žinomos kaip '''bolgarų, protobulgarų''',{{sfn|Golden|2011|p=39}} arba '''''Lir''-tiurkų''' ir '''''r''-tiurkų''') – [[tiurkų kalbos|tiurkų kalbų]] šeimos šaka. Vienintelė joje gyva yra [[čiuvašų kalba]]. Ogūrų kalbos buvo pirmosios, atsiskyrusios nuo tiurkų šeimos, labai besiskiriančios nuo kitų tiurkų kalbų, susietų bendrosios tiurkų kalbos (''Common Turkic, Shaz Turkic''). Šios šeimos kalbos buvo vartojamos kai kuriose klajoklių genčių konfederacijose, tokiose kaip [[onogūrai|onogūrų]] ar ogūrų, [[bolgarai|bolgarų]] ir [[chazarai|chazarų]].{{sfn|Golden|2011|p=239}} Kai kurie mokslininkai hunų kalbą laiko panašia kalba <ref>{{cite book |last=Pritsak |first=Omeljan |author-link=Omeljan Pritsak |date=1982 |title=The Hunnic Language of the Attila Clan |url=http://projects.iq.harvard.edu/files/huri/files/vvi_n4_dec1982.pdf |publisher=Harvard Ukrainian Research Institute |place=Cambridge, Massachusetts |volume=IV |issue=4 |pages=470 |issn=0363-5570 |access-date=2019-11-06 |archive-date=2016-12-13 |archive-url=https://web.archive.org/web/20161213172602/http://projects.iq.harvard.edu/files/huri/files/vvi_n4_dec1982.pdf |url-status=dead }}</ref> ir šią išplėstinę grupę vadina hunų-protobulgarų kalba.<ref>{{cite book|author-first=Omeljan|last=Pritsak|chapter=The Proto-Bulgarian Military Inventory Inscriptions|title=Turkic-Bulgarian-Hungarian relations|year=1981|location=Budapest}}</ref>

Kalbininkai nesutaria dėl ogūrų ir bendrosios tiurkų kalbos santykio, todėl lieka neišspręsti keli klausimai:{{sfn|Golden|2011|p=30}}
* Ar jos yra lygiagrečios prototiurkų kalbos ([[3000 m. pr. m. e.|3000]]-[[500 m. pr. m. e.]]) atšakos ir, jei taip, kuri šaka yra archajiškesnė?
* Ar ogūrų kalbos reprezentuoja archajišką tiurkų kalbų šeimą prieš fonetinius pokyčius, įvykusius [[100]]–[[400]] m. ir ar tai buvo atskiros kalbos?

Ogūrų kalbos taip pat žinomos kaip „-r tiurkų“, nes galutinis priebalsis tam tikruose žodžiuose yra ''r'', o ne ''z'', kaip bendrojoje tiurkų kalboje.{{sfn|Golden|1992|p=95–96}} Pavyzdžiui, [[Čiuvašų kalba|čiuvašų]]: ''вăкăр'', [[turkų kalba|turkų]]: ''öküz'', [[totorių kalba|totorių]]: ''үгез'' ({{lt|jautis}}). Taigi, vardas ''Oghur'' atitinka ''Oghuz'' bendrojoje tiurkų kalboje.{{sfn|Golden|2011|p=30}}

Denisas Sinoras mano, jog panašūs skirtumai reiškia, kad tos gentys negalėjo būti kilusios iš tokių kraštų kaip [[Mongolija]], kur kalbai būdinga ''-z''.{{sfn|Golden|2011|p=29}} Tačiau į [[mongolų kalbos|mongolų kalbas]] yra patekę daug skolinių iš ogūrų kalbų, pavyzdžiui, mong. ''ikere'', ogūrų ''*ikir'', vengrų ''iker'', bendr. tiurkų ''ikiz'' ({{lt|dvyniai}}).{{sfn|Golden|2011|p=30}} Manoma, kad jie gyveno Mongolijos pasienyje iki [[V a.]] {{sfn|Golden|2011|p=31}}

Ogūrų gentys dar dažnai siejamos su [[vengrai]]s, kurių [[etnonimas]] paprastai kildinamas iš ''Onogur (> (H)ungar)''.{{sfn|Golden|1992|p=102–103}} Vengrai kilo [[Finougrai|finougrams]] maišantis su tiurkais, kartu stiprų poveikį darė ogūrai-bolgarai ir chazarai.{{sfn|Golden|1992|p=262}}{{sfn|Golden|2011|p=333}} Vengrų kalboje yra daug skolinių iš ogūrų ir kitų tiurkų kalbų.

== Šaltiniai ==
{{Išnašos|2}}

== Literatūra ==
*{{cite book |last=Golden |first=Peter Benjamin |date=1992 |title=An introduction to the History of the Turkic peoples: ethnogenesis and state formation in medieval and early modern Eurasia and the Middle East |url=https://www.academia.edu/12545004 |publisher=[[Harrassowitz Verlag|Otto Harrassowitz]] |place=[[Wiesbaden]] |isbn=9783447032742 }}
*{{Cite book| chapter = The Khazar Sacral Kingship
 | last = Golden | first = Peter Benjamin | year = 2006
 | title = Pre-modern Russia and its world: Essays in Honour of Thomas S. Noonan
 | editor1-last = Reyerson | editor1-first = Kathryn Von
 | editor2-last = Stavrou | editor2-first = Theofanis George
 | editor3-last = Tracy | editor3-first = James Donald
 | publisher = [[Otto Harrassowitz|Otto Harrassowitz Verlag]]
 | chapter-url = https://books.google.com/books?id=LMwmcqwZUGcC&pg=PA79
 | via = [[Google Books]]
 | pages = 79–102
 | isbn = 978-3-447-05425-6
}}

== Nuorodos ==
* {{VLE|23|||[https://www.vle.lt/Straipsnis/tiurku-kalbos-95948 Tiurkų kalbos]}}

{{Tiurkų kalbos}}

[[Kategorija:Ogūrų kalbos]]