Peržiūrėti šaltinį Neapolis

{{kiti}}
{{city/ITA
 |pavadinimas = {{PAGENAME}}
 |origpavadin = Napoli
 |paveikslėlis = Spaccanapoli_da_s_Elmo_1050131.JPG
 |paveikslėlio tekstas = Miesto centras
 |herbas = Napoli-Stemma.svg
 |vėliava = Flag of Naples.svg
 |PL=40|PM=50|PS=00|IL=14|IM=15|IS=00
 |regionas = 
 |provincija = 
 |komuna = 
 |įkurtas = 600 m. pr. m. e.
 |vadovotitulas = Meras |vadovas = [[Luigi de Magistris]]
 |gyventojumetai = 2021.08.31. |gyventoju = 937242
 |plotas = 117.27
 |altitudė = 17
 |pastokodas = 80100, 80121-80147
 |telkodas = 081
 |tinklalapis = http://www.comune.napoli.it
 |vikiteka = Category:Naples
 |globėjas = Januarijus
 |kirč = Neãpolis
 |UNESCO id = 726
}}

'''Neapolis''' ({{it|Napoli}}, [[neapoliečių kalba|neapol.]] ''Napule'') – miestas ir uostas pietinėje [[Italija|Italijoje]], šalia [[Vezuvijus|Vezuvijaus]] ugnikalnio, prie [[Neapolio įlanka|Neapolio įlankos]] [[Tirėnų jūra|Tirėnų jūroje]]. [[Kampanija|Kampanijos]] regiono sostinė. Trečias pagal gyventojų skaičių Italijos miestas.

Mieste yra tarptautinis oro uostas, jūrų uostas, kurio krovinių metinė apyvarta – 10 mln. tonų. Neapolio jūrų uostas pagal aptarnaujamų keleivių skaičių yra vienas didžiausių pagal dydį pasaulyje – [[2007]] m. uostas aptarnavo 8 988 056 keleivius.<ref>[https://web.archive.org/web/20110722043546/http://www.porto.napoli.it/it/statistiche/PDF/Modello_ESPO/ESPO_2007.pdf PORTO DI NAPOLI]</ref> Tai pagrindinis pietų Italijos ekonominis ir kultūrinis centras. Išvystyta naftos pramonė, metalurgija, mašinų gamyba, elektrotechnikos, lengvoji ir maisto pramonė. Yra [[Neapolio metropolitenas|metropolitenas]], universitetas, nacionaliniai muziejai ir galerija. Vienas svarbiausių pasaulyje archeologijos muziejų – [[Neapolio nacionalinis archeologijos muziejus]]. Daug bažnyčių. [[1830]] m. mieste buvo atidaryta pirmoji pasaulyje [[picerija]].

== Istorija ==
===Antika===
[[Vaizdas:Napoli6.png|thumb|left|250px|Neapolio panorama palei [[Neapolio įlanka|Neapolio įlanką]]]]
Neapolio istorija prasideda [[VII a. pr. m. e.]], kai [[Kumai|Kumų]], [[Euboja|Eubojos]] [[graikai|graikų]] kolonijos, gyventojai įkūrė [[Partenopė|Partenopę]]. Po to dėl nežinomos priežasties šalia Partenopės kumiečiai pastatė naują miestą ir pavadino Neapoliu (Nauju Miestu). Maždaug tuo metu jie atrėmė [[etruskai|etruskų]] invaziją. Miestas augo dėl galingo graikų miesto-valstybės [[Sirakūzai|Sirakūzų]] įtakos ir senasis bei naujasis miestas prie [[Neapolio įlanka|Neapolio įlankos]] susijungė į vieną.

Miestas buvo [[Romos respublika|Romos respublikos]] sąjungininkas kovoje su [[Kartagina]], o stiprios miesto sienos neleido [[Hanibalas|Hanibalui]] įsiveržti. Per [[Samnitų karai|Samnitų karus]] samnitai užėmė Neapolį, tuomet judrų prekybos centrą, bet romėnai jį išlaisvino ir pavertė savo kolonija. Romėnai gerbė miestą kaip helenizmo centrą: gyventojai išlaikė [[graikų kalba|graikų kalbą]] ir papročius, buvo pastatyti akvedukai, viešos pirtys, odeonas, teatras, Dioskūrų šventykla, o daugybė galingų imperatorių atostogaudavo Neapolyje, tarp jų [[Klaudijus]] ir [[Tiberijus]]. Tuo metu Neapolyje pradėjo plisti [[krikščionybė]], teigiama, jog [[apaštalas|apaštalai]] [[Apaštalas Petras|Petras]] ir [[Apaštalas Paulius|Paulius]] pamokslavo mieste. Taip pat mieste buvo nukankintas šventasis [[Januarijus]], vėliau tapęs miesto globėjumi.

===Viduramžiai===
Nuo V a. žlungant [[Romos imperija]]i Neapolis tapo svarbia kovų vieta tarp iš šiaurės besiveržiančių barbarų genčių ir [[Bizantija|Bizantijos]] valdomų Italijos pietų. VI a. čia vyko [[Gotų karai]], kol galiausiai Neapolį užvaldė Bizantija. Net kai didžiąją dalį Italijos užkariavo [[Langobardų karalystė]], Neapolis liko ištikimas Bizantijai. VII a. viduryje ši čia suformavo sau pavaldžią [[Neapolio hercogystė|Neapolio hercogystę]], kuri kontroliavo beveik visą dabartinę [[Neapolio provincija|Neapolio provinciją]].

763 m. hercogas Steponas II atsimetė nuo Konstantinopolio patriarcho valdžios ir prisiekė ištikimybę Popiežiui. Dar po šimtmečio, 840 m. [[Sergijus I]] pavertė hercogystę paveldima ir taip tapo visiškai nepriklausomu. Neapolis tapo galinga regionine jėga, konkuruojančia su savo pagrindinėmis priešininkėmis - [[benevento hercogystė|Beneventu]] ir [[Kapujos kunigaikštystė|Kapuja]].

[[1027]] m. hercogas Sergijus IV dovanojo sau priklausiusią Aversos grafystę [[normanai|normanams]], tuo metu valdomiems [[Rainulfas Drengotas|Rainulfo Drengoto]]. Ši pirmoji normanų valda Italijoje gana greitai plėtėsi aplinkinių valstybėlių sąskaita, tapdama pagrindine Neapolio priešininke. Suvieniję visą pietinę Italiją ir įkūrę [[Sicilijos karalystė|Sicilijos karalystę]], [[1137]] m. normanai prisijungė Neapolio hercogystę. Joje Neapolis tapo antruoju svarbiausiu miestu (po [[Palermas|Palermo]]) su naujai statyta [[Castel dell'Ovo]] pilimi - laikinąja karalių rezidencija.
  
XII a. pabaigoje Sicilijos karalystėje normanų dinastiją pakeitė [[Hohenštaufenai]], kurie rūpinosi antruoju karalystės miestu ir pavertė jį svarbiu meno ir mokslo centru. Tuo metu įkurtas [[Neapolio universitetas]].

[[1266]] m. Sicilijos karalystė perėjo į rankas [[Anžu dinastija]]i. Šios atstovai Neapolį oficialiai pavertė karalystės sostine, čia pastatyta [[Naujoji pilis]], kuri tapo pagrindine karalių rezidencija, pastatydinta daug gotikinių bažnyčių. Po 1284 m. [[Sicilijos mišparai|Sicilijos mišparų]] Sicilijos sala, buvusi pagrindinė karalystės dalis, perėjo Ispanijos [[Aragonas|Aragono]] karūnai. Nepaisant to, Anžu valdomos Italijoje teritorijos ir toliau buvo formaliai vadinamos Sicilijos karalyste. Tačiau kadangi jos sostinė buvo Neapolis, neformalus karalystės pavadinimas buvo [[Neapolio karalystė]], egzistavusi iki [[1816]] m.  

===Naujieji laikai===
[[1442]] m. Aragono karalius [[Alfonsas I]] nukariavo Neapolį ir prisijungė visą Neapolio karalystę prie Aragono karūnos. Sicilija, Aragonui atitekusi anksčiau, buvo valdoma kaip atskira valda. Po Aragono ir Kastilijos suvienijimo, Neapolio karalystė perėjo Ispanijos valdžiai, tačiau ją praktiškai nekliudomi administravo Neapolio vicekaraliai (''viceré'').
 
Aragono valdymo laikais Neapolis klestėjo. Buvo grindžiamos gatvės, statomi nauji pastatai, ir miestas tapo didžiausiu Ispanijos imperijos miestu. Susidarė puikios sąlygos formuotis puikiai Renesanso ir Baroko kultūrai, kurios pagrindiniai kūrėjai buvo [[Antonello da Messina]], [[Jacopo Sannazzaro]], [[Angelo Poliziano]], [[Caravaggio]], [[Salvator Rosa]], [[Bernini]], [[Bernardino Telesio]], [[Giordano Bruno]], [[Tommaso Campanella]] ir [[Giambattista Vico]]. Miestas sparčiai plėtėsi savo gyventojų skaičiumi.

XVII a. vid. Neapolį nusiaubė kilusi revoliucija prieš Ispanijos valdžią, o vėliau apie pusės gyventojų gyvybes nusinešė [[maras]]. Iki XVIII a. vidurio tęsėsi krizė.

Ispanijos karalystėje Neapolį valdė Habsburgai, kuriuos 1734 m. pakeitė [[Burbonai]]. Karolis III buvo žinomas kaip apšviestasis valdovas, kuris iniciavo daug reformų, rėmė menus ir kultūrą. Nepaisant to, Prancūzijos revoliucijos idėjoms plintant po Europą, Neapolyje įvyko revoliucija, kurios metu 1799 m. paskelbta [[Neapolio Respublika]]. Revoliuciją numalšino jungtinės britų ir rusų pajėgos, o 1806 m. atkurtą Neapolio karalystę užėmė [[Napoleonas]]. 1815 m. Burbonai susigrąžino Neapolio karalystę. o 1817 m. jis tapo naujai sukurtos [[Dviejų Sicilijų karalystė]]s sostine. 1860 m. ji, o kartu ir miestas, įjungta į naujai susikūrusią Italijos Karalystę.

===Naujausi laikai===
Per XIX-XX a. Neapolis buvo viena pažangiausių Italijos vietų, kur vyko technologinė revoliucija. Miestas greitai augo, pildydamas gausų proletariato (''lanzzarones'') sluoksnį. 1839 m. čia nutiestas pirmasis Italijoje geležinkelis, vėliau - vienas pirmųjų pasaulio [[funikulierius]]. Čia formavosi turtinga muzikinė kultūra, iš Neapolio kilo žinomos italų dainos, tokios kaip "O Sole Mio", "Santa Lucia" ir kt. Kartu miesto augimas sustiprino ir kriminalinio pasaulio veiklą: Neapolyje suklestėjo vietinė mafija, vadinamoji [[Camorra]].

Per II Pasaulinį karą Neapolis buvo pirmasis Italijos miestas 1943 m. sukilęs prieš Nacių valdžią. 1944 m. jį nusiaubė Vezuvijaus išsiveržimas. Po karo miestas toliau augo, išlaikydamas svarbiausio pietų Italijos urbanistinio centro statusą. Jis turi gerą susisiekimą su aplinkiniais miestais, tapo svarbiu turizmo traukos centru. XX a. pabaigoje miestas sutvarkytas, pastatai restauruoti, o [[1995]] m. Neapolis buvo įtrauktas į [[UNESCO]] [[Pasaulio paveldo sąrašas|Pasaulio paveldo sąrašą]].

== Geografija ==

Neapolio srityje yra [[Pročida|Pročidos]], [[Kapri]] ir [[Iskija|Iskijos]] salos. Senovės miestų [[Pompėja|Pompėjos]], [[Herkulaniumas]] ir [[Stabijos|Stabė]], sunaikinti [[79]] m. taip pat netoli Neapolio, [[Vezuvijus|Vezuvijaus]] teritorijoje.

[[Vaizdas:Naples panorama.jpg|thumb|center|700px|Neapolio panorama]]

== Administracinis suskirstymas ==
[[Vaizdas:Municipalities of Naples locator map.svg|thumb|260px|Neapolio rajonai]]
Miestas administraciškai yra padalintas į 10 rajonų:
<div style="-moz-column-count:2; column-count:2;">
# ''Chiaia, Posillipo, San Ferdinando''
# ''Avvocata, Montecalvario, Pendino, Porto, Mercato, San Giuseppe''
# ''Stella, San Carlo all’Arena''
# ''San Lorenzo, Vicaria, Poggioreale, Zona Industriale''
# ''Vomero, Arenella''
# ''Ponticelli, Barra, San Giovanni a Teduccio''
# ''Miano, Secondigliano, San Pietro a Patierno''
# ''Piscinola, Scampìa, Chiaiano''
# ''Soccavo, Pianura''
# ''Bagnoli, Fuorigrotta''
</div>

== Kultūra ==
Neapolio senamiestis su 17 km² teritorija yra didžiausias Europoje, dalis jo nuo 1995 m. paskelbta [[UNESCO]] [[Pasaulio paveldo sąrašas|pasaulio paveldu]]. Vienas garsesnių pastatų – barokinė Neapolio katedra. Mieste yra daug muziejų.

Neapolyje veikia vietinė [[mafija]] ''Camorra'' – seniausias organizuoto nusikalstamumo sindikatas šalyje.<ref>{{cite web| url = https://www.economist.com/the-economist-explains/2017/06/27/why-naples-is-experiencing-a-crime-wave | title = Why Naples is experiencing a crime wave | publisher = The Economist | access-date = 2018-06-10 }}</ref>

=== Maistas ===
[[Vaizdas:Eq it-na pizza-margherita sep2005 sml.jpg|thumb|left|175px|Neapolietiška pica]]
Laikoma, jog [[pica|picos]] ištakos yra Neapolis.<ref>{{cite web | url = https://www.lifeinitaly.com/food/pizza-history.asp | title = History of pizza | publisher = Life in Italy | access-date = 2018-06-10 | archive-date = 2018-10-11 | archive-url = https://web.archive.org/web/20181011101326/https://www.lifeinitaly.com/food/pizza-history.asp |url-status=dead }}</ref> Pica, kartu su [[pasta (makaronai)|pasta]], išlieka tarp svarbiausių valgių mieste. Neapolyje taip pat buvo išrastas pramoninis makaronų gaminimas naudojant [[makaronų mašinėlė|makaronų mašinėlę]]. Tarp labiausiai paplitusių picos rūšių yra ''pizza margherita'' ir ''pizza fritta''. Viena žinomesnių pastos rūšių yra ''spaghetti con sugo di pomodoro'', [[spagečiai]] su Kampanijos šlaituose rinktų San Marcano pomidorų padažu. Kartu su pasta šie valgiai sudaro ''cucina povera'', vadinamąją „virtuvėlę“. Neapolis taip pat garsėja patiekalais iš žuvies ir kitų jūrų gėrybių.

Iš vietos konditerijos gaminių žinomiausi ''sfogliatelle'', sluoksniuotos tešlos kepiniai su [[rikota|rikotos]] įdaru. Neapolis taip pat garsėja čia gaminama [[espreso]] kava ir ledais.

=== Sportas ===

==== Futbolas ====

Neapolyje [[1934]] m. vyko [[II pasaulio futbolo čempionatas]], [[1968]] m. – [[III Europos futbolo čempionatas]], [[1980]] m. – [[VI Europos futbolo čempionatas]], o [[1990]] m. – [[XIV pasaulio futbolo čempionatas]].

Mieste žaidžia [[SSC Napoli]] klubas.

== Miestai partneriai ==
Miestai, su kuriais Neapolis yra užmezgęs [[Miestų partnerystė|partnerystės]] ryšius:
{|
|valign=top|
* {{flagicon|Greece}} [[Atėnai]], [[Graikija]]
* {{flagicon|Hungary}} [[Budapeštas]], [[Vengrija]]
* {{flagicon|Romania}} [[Kelerašis]], [[Rumunija]]
|valign=top|
* {{flagicon|Tunisia}} [[Gafsa]], [[Tunisas]]
* {{flagicon|Turkey}} [[Izmiras]], [[Turkija]]
* {{flagicon|Serbia}} [[Kragujevacas]], [[Serbija]]
|valign=top|
* {{flagicon|Palestine}} [[Nablusas]], [[Palestinos valstybė|Palestina]]
* {{flagicon|Madagascar}} [[Bė sala]], [[Madagaskaras]]
* {{flagicon|Spain}} [[Maljorkos Palma]], [[Ispanija]]
|valign=top|
* {{flagicon|Cuba}} [[Santjago de Kuba]], [[Kuba]]
* {{flagicon|Romania}} [[Sigetu Marmaciėjus]], [[Rumunija]]
|}

== Taip pat skaityti ==
* [[Sąrašas:Europos didžiausi miestai|Europos didžiausių miestų sąrašas]]

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
{{UNESCOItalija}}
[[Kategorija:Neapolis| ]]
[[Kategorija:Kampanija]]
[[Kategorija:Didžioji Graikija]]