Navonos aikštė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Keturių upių fontanas su egiptietišku obelisku.

Navonos aikštė (it. Piazza Navona) – Romos aikštė, pastatyta I a. antikinio Domiciano stadiono vietoje.[1]

Ši aikštė vadinama gražiausia Romos barokine aikšte. Aikštė atitinka imperatoriaus Domiciano statyto stadiono formą. Aikštė pradėjo įgyti dabartinį pavidalą XVII a., kai popiežius Inocentas X, kurio giminės rūmai stovėjo aikštėje, užsakė pastatyti naują bažnyčią, rūmus ir fontaną. Gražiausią aikštės fontaną – Keturių upių fontaną (Fontana dei Quattro Fiumi) – sukūrė Džanas Lorencas Berninis. Jį puošia keturių žemynų pagrindinių upių (Nilo, La Platos, Dunojaus ir Gango) alegorinės figūros, sėdinčios ant uolų po obelisku. Dž. L. Berninis sukūrė ir raumeningą maurą Maurų fontanui (Fontana del Moro).[2]

Iki XIX a. rugpjūčio mėnesiais aikštė patvindavo, užsikimšus fontanų nutekėjimo angoms. Iki šių dienų aikštė išliko svarbiu visuomeniniu miesto centru.

Aikštės apylinkės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rajonas aplink Navonos aikštę, vadinamas centro torico (istoriniu centru), buvo apgyvendintas maždaug prieš 2000 m. Rajonas suklestėjo XV a., kai popiežius grįžo į Romą. Renesanso ir baroko laikais čia gyveno kunigaikščiai, popiežiai ir kardinolai, taip pat dailininkai bei amatininkai, kurie gaudavo užsakymus pastatyti ir išpuošti prabangius rūmus, bažnyčias ir fontanus.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Roth, Leland M. (1993). Understanding Architecture: Its Elements, History and Meaning (First leid.). Boulder, CO: Westview Press. pp. 233. ISBN 0-06-430158-3.
  2. Edward Chaney, "Roma Britannica and the Cultural Memory of Egypt: Lord Arundel and the Obelisk of Domitian", in Roma Britannica: Art Patronage and Cultural Exchange in Eighteenth-Century Rome, eds. D. Marshall, K. Wolfe and S. Russell, British School at Rome, 2011, pp. 147–70

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]