Peržiūrėti šaltinį Minija

{{Infolentelė upė
| Pavadinimas = Minija
| Paveiksliukas = Minija.2007-08-20.jpg
| Paveikslėlio apibūdinimas = Minija prie [[Kintai|Kintų]]
| Ilgis = 201,8
| Nuolydis = 
| Vidutinis debitas = 38,7
| Baseino plotas = 2942,1
| Ištakos = [[Sydeklis]]
| Žiotys = [[Nemunas]] ([[Atmata]])
| Šalys = [[Lietuva]]
| Vikiteka = Category:Minija
| kirč-l = {{vietovardis|Mi̇̀nija|Mi̇̀nijos|Mi̇̀nijai|Mi̇̀niją|Mi̇̀nija|Mi̇̀nijoje|kirčiuotė=1|šaltinis={{Šaltinis|[http://vietovardziai.lki.lt/ Vietovardžių žodynas]}}}}
}}
: ''Minija taip pat vadinamas [[Minija (Mingė)|Mingės kaimas Šilutės rajone]]''.
[[Vaizdas:Minija (Lithuania).png|thumb|250px|Minija Lietuvos žemėlapyje]]
[[Vaizdas:Minija Kintai.jpg|thumb|250px|Minija prie [[Kintai|Kintų]], [[Rūgalių–Povilų tiltas]]]]
[[Vaizdas:Minija200906164.JPG|thumb|250px|Minija ties [[Raguviškiai]]s]]
[[File:Minija prie Mardosų.jpg|thumb|250px|Minija prie [[Mardosai|Mardosų]]]]

'''Mi̇̀nija''' ({{vok|Minge}}) – vakarų [[Lietuvos upės|Lietuvos upė]], dešinysis [[Nemunas|Nemuno]] intakas.

== Tėkmė ==
Oficialios [[versmė]]s yra nedideliame [[Didovas|Didovo ežere]], o hidrografinės – [[Sydeklis|Sydeklio ežere]] ([[Telšių rajonas]]), 14 km į pietus nuo [[Telšiai|Telšių]]. Jeigu Minijos ilgis būtų skaičiuojamas nuo šio taško, jis siektų apie 213 km. Tačiau kadangi iš Sydeklio ištekantis upelis vadinasi '''Mava''', tolesnė jo atkarpa tarp [[Ilgis (Telšių r., Žarėnų sen.)|Ilgio]] ir [[Pluotinalis|Pluotinalio]] ežerų – '''Kliurke''', ir tik žemiau Didovo ežero – Minija, tai oficialus Minijos ilgis yra tik 202 km. Teka per Ilgio, Pluotinalio, Didovo ežerus į vakarus žemiau Alkupio žiočių. Įtekėjus Salantui, pasuka į pietus, vingiuoja per [[Gargždai|Gargždus]], [[Priekulė|Priekulę]], įteka į [[Atmata|Atmatą]] (dešiniąją Nemuno deltos atšaką) 3 km nuo jos žiočių.

== Baseinas ==
{{main|Sąrašas:Minijos intakai}}

Minijos baseino plotas – 2942,1 km². Didžioji baseino dalis nesimetriška, nes dėl jūros artumo dauguma [[intakas|intakų]] žemiau Salanto žiočių yra kairieji. Čia iškrenta daugiausia kritulių, palyginus su kitų Lietuvos upių baseinais. Dėl prasto dirvos laidumo ir didelio nuolydžio apie pusė iškritusio vandens nuplukdoma.

Intakai:
* kairieji – [[Pala]], [[Alantas]], [[Kūlupis (Minija)|Kūlupis]], [[Prūdupis (Minija)|Prūdupis]], [[Kartenalė II]], [[Kalnupis (Minija)|Kalnupis]], [[Žvelsa]], [[Skinija]], [[Kisupė]], [[Agluona (Klaipėda)|Agluona]], [[Veiviržas]], [[Tenenys]];
* dešinieji – [[Sausdravas]], [[Babrungas (upė)|Babrungas]], [[Mišupė]], [[Salantas]], [[Gargždupis (Minija)|Gargždupis]].

== Hidrologija ==
Vidurupio [[slėnis|slėnio]] plotis 0,6 – 1 km, o žemiau Priekulės jis tampa negilus ir visai išnyksta. Krantų aukštis vidurupyje ir žemupyje yra 1 – 3,5 m, [[atodanga|atodangose]] 10 – 15 m. Žemupyje krantai labai žemi (iki 0,5 m), todėl nuo užtvindymo saugo pylimai. [[Upės vaga]] aukštupyje ir vidurupyje smarkiai vingiuoja, palieka daug senvagių. Aukštupio vagos plotis 20 – 25 m, vidurupio 30 – 35 m, žemupio – iki 50 m. Vagoje pasitaiko daug [[rėva|rėvų]], riedulių, ypač tarp Stalgėnų ir [[Nausodis|Nausodžio]], bei ties [[Dyburiai]]s. Gylis seklumose 0,3 – 1 m, kitur 1,5 – 3 m. Žemupio vagos gylis 6 – 7 m. Tėkmė lėta (0,1 – 0,2 m/s), ypač žemiau Gargždų.

{|{{Graži lentelė}}
|-align="center" bgcolor="#6495ED"
! Debitas, m³/s
! ties [[Vainaičiai]]s
! ties [[Kartena]]
! ties žiotimis
|-
| Vidutinis || 4,66 || 15,1 || 38,7
|-
| Didžiausias || 93,1 || 265,0 || ?
|-
| Minimalus || 0,033 || 0,22 || ?
|-
|}

Upės debitas labai priklauso nuo kritulių kiekio – [[sausra|sausrų]] metu upė labai nusenka, tačiau po liūčių gali kilti smarkūs [[poplūdis|poplūdžiai]]. Stiprūs poplūdžiai būna ir rudenį. Vandens lygių svyravimo amplitudė aukštupyje siekia 4 m, žemupyje 1,5 m. Kadangi Vakarų Lietuvoje sniego danga labai nepastovi, todėl pavasario potvyniai dažnai būna silpni. Metinis nuotėkis pasiskirsto taip: pavasarį nuplukdoma 32 % vandens, vasarą – 10 %, rudenį – 29 %, žiemą – 29 % <ref>{{TLE|3|97||Minija}}</ref>

== Tiltai ==

Žymesni tiltai, pasroviui:
{{div col|2}}
* [[Liepgirių tiltas]]
* [[Kartenos tiltas]]
* [[Raguviškių tiltas]]
* Magistralės A1 tiltas
* [[Gargždų tiltas]]
* [[Dovilų tiltas]]
* [[Šernų tiltas]]
* [[Priekulės aplinkkelio tiltas]]
* [[Priekulės tiltas]]
* [[Priekulės geležinkelio tiltas]]
* [[Lankupių tiltas]]
* [[Sakūčių tiltas]]
* [[Rūgalių–Povilų tiltas]]
{{div col end}}

== Gyvūnija ir augalija ==
Žuvys: [[lydeka]], [[sterkas]], [[salatis]], [[margasis upėtakis]], [[šapalas]], [[vėgėlė]], [[lašiša]], [[šlakis]], [[žiobris]], [[karšis]], [[plakis]], [[ešerys]], [[meknė]], [[kiršlys]], [[kuoja]], [[aukšlė]], [[nėgė]], [[rainė]], [[pūgžlys]], [[paprastasis kūjagalvis]], [[šlyžys]], [[kirtiklis]] (vijūninių šeimos žuvys), [[kartuolė]] – tai smulkios žuvys, o Minijoje aptinkamos gana gausiai.

Paukščiai: [[baltasis gandras]], [[tulžys]], [[griežlė]]. Abu pastarieji įtraukti į [[Lietuvos raudonoji knyga]]. [[Dančiasnapiai]], [[klykuolė]].

Augalai: [[lūgnė]], [[strėlialapė papliauška]].

Vabzdžiai: [[juodasis apolonas]] – gana reta rūšis, įrašyta į [[Lietuvos raudonoji knyga]]. [[Laumžirgiai]], [[Pleištinė skėtė]] (''Ophiogomphus cecilia''), [[gražutės]], [[strėliukės]] (lot. ''Coenagrionidae''), [[apsiuvos]], [[lašalai]].

Žinduoliai: [[ūdra]], [[bebras]], [[vilkas]].

Moliuskai: [[ovalioji geldutė]]. Įrašytas į [[Lietuvos raudonoji knyga|Lietuvos raudonąją knygą]].

== Gamtosauga ir aplinkosauga ==
Minijos teritorija yra įtraukta į [[Natura 2000]] Europos Sąjungos saugomų teritorijų tinklą. Minijos upė yra paskelbta nacionalinės reikšmės [[Ichtiologija|ichtiologiniu]] draustiniu ([[Minijos ichtiologinis draustinis]]), kuriame saugomos rečiausios ir vertingiausios Lietuvos žuvys – lašišos, šlakiai, upėtakiai, žiobriai. Minijos upėje ES mastu saugomos ūdros, tulžiai, griežlės, lašišos, žiobriai, kartuolės, rainės, kūjagalviai, šlyžiai, kirtikliai. Šios rūšys privalo būti saugomos ir pagal tarptautinę Berno konvenciją.

== Ūkinė reikšmė ==
[[1873]] m. [[Vilhelmo kanalas|Vilhelmo kanalu]] Minija tiesiogiai sujungta su [[Klaipėda|Klaipėdos]] uostu. Pats žemupys tinkamas laivybai. Vandens matavimo stotys veikia Kartenoje ir Lankupiuose.<ref>http://www.meteo.lt/steb_hidro_tinklas.php {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20091212003412/http://www.meteo.lt/steb_hidro_tinklas.php |date=2009-12-12 }}</ref> Upė prateka keletą saugomų teritorijų: [[Varnių regioninis parkas|Varnių regioninį parką]], Minijos pralaužos kraštovaizdžio draustinį, [[Salantų regioninis parkas|Salantų regioninį parką]], Minijos senslėnio kraštovaizdžio draustinį, [[Nemuno deltos regioninis parkas|Nemuno deltos regioninį parką]].
[[Vaizdas:Minijastonaičiai.jpg|miniatiūra|Minija prie Stonaičių]]
Didesnės gyvenvietės prie Minijos: [[Kegai]], [[Žarėnai]] (Telšių raj.), [[Medingėnai]] (Rietavo sav.), [[Stalgėnai]], [[Aleksandravas]] (Plungės raj.), [[Kūlupėnai]], [[Kartena]], [[Raguviškiai]] (Kretingos raj.), [[Gargždai]], [[Dovilai]], [[Dituva]], [[Priekulė]], [[Lankupiai]] (Klaipėdos raj.), [[Sakūčiai]], [[Kintai]] (Šilutės raj.).

== Pavadinimo kilmė ==

Upėvardžio kilmė neaiški, panašių atitikmenų kitose baltų kalbose nerasta. Bandoma sieti su žodžiais ''mynė'' („klampynė, liūnas“), ''myniava'' („kas suminta, ištrypta“), ''miniava'' („veronika, brantas, pūkūnė“). Sąsają su kemsynėmis, pelkėmis rodytų ir tai, kad šaknis ''*min-'' gali būti kito balsiokaitos laipsnio nuo ''*main-'', kas indoeuropiečių kalbose reiškia pelkynę.<ref>{{LHEŽ}}</ref>

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

== Literatūra ==
<small>
* Minijos vingiais / Benjaminas Kondratas. – Vilnius: Mintis, 1976. – 80 p.: iliustr.
* Minijos žemė: esė apie tėviškę / [[Petras Dirgėla]]. – Vilnius: Vaga, 1988. – 285 p.: iliustr. – ISBN 5-415-00418-1
* Vandens maršrutas Minijos upe: vadovas / Tomas Vasiliauskas, Audronis Skurvydas. – Klaipėda: Informacijos parkas, 2005. – 22 p.: iliustr. – ISBN 9955-684-00-3
* Minijos, [[Salantas|Salanto]], [[Erla|Erlos]] senslėniai: fotoalbumas / fotogr. K. Vasys, J. Runzaitė, A. Bagočienė. – Kaunas: Lututė, 2007. – 47 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-692-75-1
</small>

[[Kategorija:Lietuvos upės]]
[[Kategorija:Nemuno intakai]]