Maršrutizatorius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pagrindinis maršrutizatorius
Avaya ERS-8600
Cisco 1800 maršrutizatorius

Maršrutizatorius arba maršruto parinktuvas (angl. router) – kompiuterių tinklus jungiantis įrenginys, atliekantis duomenų maršrutizavimo (angl. routing) funkciją, t. y. sudaro tinklo maršrutų žemėlapius ir lenteles. Be to, maršrutizatoriai jungia skirtingus standartus naudojančių tinklų segmentus; nukreipia ir persiunčia informacijos srautus; filtruoja duomenų paketus, apribodami jų judėjimą; apsaugo tinklą, sudarydami ugniasienę; perkoduoja informaciją.

Toks tinklas yra suvokiamas kaip daugelio mažų tinklų visuma dar vadinama intertinklu, jį sudarantys tinklai vadinami potinkliais (subnet). Maršrutizatoriai priklauso nuo protokolo, tad jie būtinai turi palaikyti tinklinio lygio protokolą ir, perduodant duomenų paketus tarp skirtingus standartus palaikančių potinklių, keičia jų antraštes.

Router operacinės sistemos yra padalytas į dvi dalis[1]

  • Control Plane
  • Forwarding Plane


Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Requirements for Separation of IP Control and Forwarding,RFC 3654, H. Khosravi & T. Anderson, November 2003


Commons-logo.svg Vikiteka: Maršrutizatorius – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka