Peržiūrėti šaltinį Maninkiai

{{etninės grupės|
|grupė=Maninkiai
|paveikslėlis=MalinkeHautSénégal.jpg
|gyvskaičius= apie 4 mln. 
|popvieta=[[Malis]], [[Gvinėja]], [[Senegalas]], [[Dramblio Kaulo Krantas]]
|religija= [[islamas]]  
|kalba= [[maninkių kalbos|maninkių]]
|gim= [[mandinkai]], [[bambarai]]
}}
'''Maninkiai''' (arba '''malinkiai''') – etninė grupė [[Vakarų Afrika|Vakarų Afrikoje]] (istoriniuose [[Vakarų Sudanas|Vakarų Sudano]] ir [[Senegambija|Senegambijos]] regionuose), šiuo metu gyvenanti šiaurės rytų [[Gvinėja|Gvinėjoje]], pietvakariniame [[Malis|Malyje]], rytų [[Senegalas|Senegale]] ir šiauriniame [[Dramblio Kaulo Krantas|Dramblio Kaulo Krante]]. Jie priskiriami didesnei [[mandingai|mandingų]] tautų grupei ir yra pati gausiausia mandingų tauta.

Maninkių gyvenamas regionas istoriškai vadinamas '''Mandenu''' (pietvakariniame Malyje ir šiaurės rytų Gvinėjoje) ir yra visų mandingų protėvynė.

Maninkiai kalba giminingomis [[maninkių kalbos|maninkių kalbomis]], kurios sudaro dalį [[mande kalbos|mande kalbų]] ir priklauso [[mandingų kalbos|mandingų kalboms]].

Terminas mandingai neretai painiojamas su panašiu terminu [[mandingai]] (didesnė kalbinė grupė, kuriai priklauso maninkiai), kas neretai sukelia problemų statistikoje.

== Istorija ==
{{Regionasmk
 | Spalva = #ff8c00
 | Tipas = Vakarų Sahelio regionas
 | Pavadinimas = Manden
 | Foto = Manding.jpg
 | Šalis = šiaurės vakarų [[Gvinėja]], pietvakarių [[Malis]]
 | Vėliava = 
 | Tauta = '''maninkiai'''
 | Kalba = 
 | Valstybės = [[Malio imperija]]<br>[[Vasulu imperija]] (1725-1896)
 | Laikotarpis =
 | Miestai = 
 | Titulas = 
 | Žemėlapis = Vakaru sahelio regionai.png
 | Sąrašas =
 }}

=== Malio imperija ===
Maninkiai yra senieji Manden regiono gyventojai, kurie nuo VIII a. patyrė kultūrinę įtaką iš [[Vagadu]] imperijos šiaurėje. Iki XIII a. jie konsolidavo valdžią, sukurdami savo valstybes.. Visų mandingų atsiradimas siejamas su [[Malio imperija]]. Jų etninė grupė konsolidavosi iki XIII a., ir maninkiai sukūrė daug vietinių valstybėlių, susijungusių į bendrą konfederaciją.

XIII a. maninkių protėviai sukūrė [[Malio imperija|Malio imperiją]], kuri valdė milžiniškas teritorijas [[Vakarų Sahelis|Vakarų Sahelyje]] ir [[Senegambija|Senegambijoje]]. Per Malio imperijos klestėjimą XIII–XVI a. atskiros maninkių grupės išplito didžiuliame areale, asimiliuodami senąsias tautas ir duodami pradžią kitoms mandingų etninėms grupėms.

=== Maninkių susiformavimas ===
[[Vaizdas:WestAfrica1625.png|thumb|200px|Malio imperijos likučiai 1625 m.]]
Tikroji maninkių, kaip atskiros mandingų grupės, konsolidacija vyko jau poimperiniame Malyje, kuomet Malio imperija susitraukė iki dabartinių maninkių gyvenamų teritorijų. Tai politiškai izoliavo vietos mandingus nuo kitų giminingų grupių. Nors jų valstybė buvo kontroliuojama [[Songajaus imperija|Songajaus]], Manden regionas niekada iki galo nebuvo okupuotas: maninkiai išlaikė savo valdžią, nors sostinė buvo perkelta iš Niani į [[Kangaba|Kangabą]]. Jų valstybė suskilo į tris dalis: šiaurinę (kontroliuojamą Kangabos), centrinę (Džoma, kontroliuojamą iš [[Sigiri]]) ir pietvakarinę (Hamana, kontroliuojamą iš [[Kurusa]]). Šių valstybių valdovai titulavosi mansa ir kariavo tarpusavyje.

1645 m. šiaurėje užaugusi [[Bamana imperija]] nukariavo šiaurinę dalį, o 1670 m. sudegino Niani. Tai sužlugdė maninkių valstybingumą ir pradėjo „tamsųjį laikotarpį“, kuris tęsėsi iki XIX a. 1870–1898 m. didelę dalį maninkių gyvenamo regiono užvaldė [[Vasulu imperija]].

XIX a. pabaigoje maninkių gyvenamas žemes ėmė kontroliuoti [[Prancūzija]], kuri čia suformavo [[Prancūzijos Vakarų Afrika|Prancūzijos Vakarų Afriką]]. Joje buvo suformuoti administraciniai vienetai ([[Prancūzijos Gvinėja]], [[Prancūzijos Sudanas]], [[Senegalas]], [[Dramblio Kaulo Krantas]]), kurie, iškovojus nepriklausomybę, padalino etnines maninkių sritis tarp keturių valstybių.

== Lingvistinė ir kultūrinė įvairovė ==
{{main|Maninka kalbos}}
Nepaisant bendros tapatybės ir įvardijimo, maninkiai kalba keliomis artimomis [[maninkių kalbos|maninkių kalbomis]] (ar dialektais), pagal ką išskiriamos jų etninės sub-grupės. Tačiau tiksli klasifikacija nėra nusistovėjusi dėl nepakankamų lingvistinių tyrimų ir dėl to, kad nėra aiškių ribų tarp gausių dialektų. ''Ethnologue'' išskiriamos maninkių kalbos yra šios:

* rytų maninka (2,031,800) – gyvena šiaurės rytų Gvinėjoje;
* kita (centrinė) maninka (600,000) – gyvena pietvakariniame Malyje;
* vakarų maninka (525,300) – gyvena vakarų Malyje ir rytų Senegale (istoriniame [[Bambukas (regionas)|Bambuko]] regione);
* sankaran maninka (77,000) – gyvena šiaurės rytų Gvinėjoje, [[Nigeris (upė)|Nigerio]] aukštupyje prie [[Siera Leonė]]s sienos,
* konyanka maninka (167,200) – gyvena pietinėje Gvinėjoje;
* maninka-mori (450,000) – kalbų (dialektų) grupė, kuria kalbama šiauriniame Dramblio Kaulo Krante.<ref>[http://www.ethnologue.com/show_family.asp?subid=501-16 Ethnologue Mandingų kalbų klasifikacija]</ref>

Maninkams labai artimi yra toliausiai į pietus nutolę [[manya]] (pietinėje Gvinėjoje) ir toliausiai į vakarus nutolę [[džahankiai]] (vakarų Gvinėjoje).

== Išnašos ==
{{commonscat|Malinke}}
{{Išnašos}}
{{Vakarų Sahelis}}
[[Kategorija:Mandingai]]
[[Kategorija:Malio tautos]]
[[Kategorija:Gvinėjos tautos]]
[[Kategorija:Senegalo tautos]]
[[Kategorija:Dramblio Kaulo Kranto tautos]]

[[en:Malinké]]