Peržiūrėti šaltinį Majai

{{Šaltiniai}}

{{reikšmė|ikikolumbinę indėnų civilizaciją|jų palikuonis dabartinius majus|[[Majai (tauta)]]}}
{{Regionasd
 | Spalva = #CD853F;
 | Tipas = Mezoamerikos regionas
 | Pavadinimas = Maja (Maya)
 | Foto = Temple-1-tikal-feb-2006.jpg
 | Šalis = [[Meksika]] ([[Jukatano pusiasalis|Jukatanas]]), [[Belizas]], [[Gvatemala]]
 | Vėliava = 
 | Tauta = [[majai (tauta)|majai]]
 | Kalba = 
 | Valstybės = '''Majų miestai valstybės''' (II tūkst pr. m. e. - XVII a.)
 | Miestai =
 | Vikiteka = Maya
 | Žemėlapis = Mayamap.png
 | Sąrašas = [[Centroamerika]], [[Majai|Maja]], [[Įlankos Mezoamerika|Įlanka]], [[Oašaka (Mezoamerika)|Oašaka]], [[Gereras (Mezoamerika)|Gereras]], [[Centrinė Meksika|Centras]], [[Vakarų Mezoamerika|Vakarai]], [[Šiaurės Mezoamerika|Šiaurė]]
}}
'''Majai''' – [[Centrinė Amerika|Centrinės Amerikos]] [[indėnai|indėnų]] tauta, sukūrusi '''Majų civilizaciją'''. Jie gyveno vadinamajame istoriniame kultūriniame '''Majos regione''' ([[Meksika|Meksikos]] pietuose ([[Čiapas]], Jukatano šiaurė), [[Gvatemala|Gvatemaloje]], vakarų [[Hondūras|Hondūre]] ir šiauriniame [[Belizas|Belize]]). Jų civilizacija gyvavo maždaug nuo 1000 m. pr. m. e. iki ispanų užkariavimo.

Prieš ispanų [[kolonizacija|kolonizaciją]] (iki XVI a.) majai turėjo vieną iš pačių pažangiausių civilizacijų Vakarų pusrutulyje. Jie vertėsi žemdirbyste, statė didelius akmeninius pastatus ir [[teokalis|piramides]], šventyklas, gamino [[auksas|aukso]] ir [[varis|vario]] dirbinius, turėjo hieroglifų raštą, kuris yra gerai ištyrinėtas ir iššifruotas. Majų kalendoriumi naudojosi ir kitos [[Mezoamerika|Mezoamerikos]] civilizacijos.

== Geografija ==
{{main|Jukatano pusiasalis}}
Senovinis regionas, kuriame gyveno majai ir kur klestėjo Majų civilizacija, yra vadinamas '''Maya'''. Jis apėmė dalį dabartinės [[Meksika|Meksikos]], [[Belizas|Belizą]], [[Gvatemala|Gvatemalą]], vakarų [[Hondūras|Hondūrą]].

Šis regionas pietuose ribojosi su [[Centroamerika]], vakaruose – su [[Įlankos Mezoamerika|Įlanka]], [[Oašaka]].

Tai – didžiausias Mezoamerikos istorinis regionas. Dėl to jis pasižymi gamtine įvairove. Jį galima skirstyti į tris pagrindinius subregionus:
* Pietuose yra Majų aukštumos, kurių didžiumą užima [[Čiapaso Siera Madrė]].
* Į šiaurę nuo jų driekiasi pietinės žemumos, drėkinamos gausių upių.
* Šiauriausiai yra šiaurinės žemumos, pasižyminčios gana permainingu klimatu. Čia yra Puuc kalvų regionas.

== Istorija ==
Ankstyviausi majų gyvenamame regione rasti architektūriniai artefaktai datuojami nuo 1500 m. pr. m. e. Archeologiniai radiniai demonstruoja, kad nuo tada majai gyveno kaimuose ir vertėsi žemdirbyste – daugiausia augino [[kukurūzai|kukurūzus]], [[Pupos|pupas]] ir [[Moliūgas|moliūgus]].

=== Ikiklasikinis laikotarpis ===
[[Vaizdas:Larger Southern Maya area v3.svg|miniatiūra|250px|kairėje|Pietinė Majų teritorija]]
Ankstyvojoje majų kultūroje galima įžvelgti [[olmekai|olmekų]] civilizacijos įtaką, kuri aprėpė visą Mezoameriką. Spėjama, kad iš olmekų majai perėmė [[Mezoamerikos kalendorius|kalendoriaus]] sistemą, kai kuriuos religinius įsitikinimus, 20-ainę sistemą, daug kalbos ypatumų, [[Mezoamerikos raštas|rašto]] ir meno pagrindus.

Nuo maždaug IX a. pr. m. e. kultūra, stipriai veikiama olmekų, suklestėjo Majų aukštumų teritorijose. Ta kultūra vadinama Pietų Majos zona. Čia susikūrė daug klestinčių gyvenviečių, klestėjo raštas ir menas. Tačiau manoma, kad šios kultūros kūrėjai buvo ne majai, o tautos, giminingų olmekams, kurios tuo metu dar buvo apgyvendinusios šias teritorijas. Šios kultūros tiesioginė įtaka majų kultūrai yra ginčytina.

Apie III a. pr. m. e. ėmė formuotis savarankiška majų kultūra. Majai pradėjo statyti ceremoninius pastatus ir jų kompleksus, o apie 200 metus šie kompleksai ėmė plėstis ir tapo miestais, kuriuose buvo šventyklų, piramidžių, aikščių, rūmų, dvarų, žaidimo aikštelių. Tada majai išvystė savo [[Rašto sistema|raštą]] (hieroglifus), sudėtingą [[Majų kalendorius|kalendorių]] ir astronominę sistemą. Jie skaldė labai daug [[riedulys|akmenų]], naudodami kietesnius akmenis. Išvystė [[irigacija|irigacijos]] ir terasų sistemas. Majai gamino [[Popierius|popierių]] (daugiausia iš [[figmedis|figmedžių]]), rašė [[knyga]]s. Taip pat buvo ištobulinę [[skulptūra|skulptūros]] ir raižymo meną. Architektūros paminklai ir įrašai akmenyse yra pagrindiniai majų kultūros likučiai, pasiekę mūsų laikus.

=== Klasikinis laikotarpis ===
[[Vaizdas:Tikalas.jpg|miniatiūra|400px|Vienas didžiausių klasikinės Majų civilizacijos miestų – [[Tikalis]]. Dešinėje pusėje – Jaguaro šventykla]]
Majų iškilimas prasidėjo apie 250 metus; majų kultūros klasikinis laikotarpis truko iki 900 m. Civilizacijos klestėjimo laikotarpiu buvo apie 40 miestų, kuriuose gyveno po 5-50 tūkst. gyventojų. Pagrindiniai to meto miestai telkėsi pietinėse Majos žemumose (dabartinės Gvatemalos žemumose). Svarbiausi miestai: [[Tikalis]] (''Tikal''), [[Uašaktunas]] (''Uaxactún''), [[Kopanas]] (''Copán''), [[Bonampakas]] (''Bonampak''), [[Palenkė (miestas)|Palenkė]] (''Palenque''), [[Rio Bekas]] (''Río Bec''). Klestėjimo metu majų buvo apie 2 mln.

Iš visų dabar egzistuojančių majų grupių tuo metu pagrindinė grupė buvo [[čolanai]], kurie vieninteliai išvystė [[majų raštas|rašto sistemą]] ir aukštą kultūrą. Jie tuo metu buvo apgyvendinę visas pietines Majos žemumas, o jų [[hieroglifinė majų kalba|kalba]] buvo naudojama kaip ''[[lingua franca]]'' visame Majos regione. Dabartiniai jų palikuonys yra [[čontalai]] ir [[čorti]].

=== Poklasikinis laikotarpis ===
Po 900 metų, klasikinė Majų civilizacija patyrė nuosmukį, didieji miestai ir kulto centrai Pietuose ištuštėjo ir apžėlė [[džiunglės|džiunglių]] augmenija. Tokio spartaus nykimo priežastys nėra aiškios; kai kurie mokslininkai mano, kad tai įvyko dėl ginkluotų konfliktų ir žemės išeikvojimo (suprastėjusios sąlygos žemdirbystei). Taip pat buvo ir ekologinės priežastys. Pavyzdžiui, manoma, kad Tikalio miestas ištuštėjo dėl padidėjusių sausrų ir dėl geriamo vandens užsiteršimo [[melsvabakterės|melsvabakterėm]] bei [[gyvsidabris|gyvsidabriu]] (majai raudoniems dažams naudojo [[cinoberis|cinoberį]]).<ref name="Tikalis">
{{cite web |url=https://plus.lrytas.lt/print/?id=15485489 |title=Mokslininkai išsiaiškino tūkstantmetę paslaptį: nustatė, kodėl buvo apleistas įspūdingas miestas |last= |first= |date=2020-07-02 |website=lrytas.lt |publisher=Lietuvos Rytas |access-date=2021-11-03 |quote= 
|archiveurl=https://web.archive.org/web/20211103171349/https://plus.lrytas.lt/print/?id=15485489 |archivedate=2021-11-03 
}}</ref>

Tačiau šiaurės žemumose [[Jukatano pusiasalis|Jukatano]] pusiasalyje ir vandenyno pakrantėse įsikūrę miestai, nors taip pat išgyvenę didelius politinius pokyčius, išlaikė majų kultūros tęstinumą ir klestėjo dar bent kelis šimtmečius. Čia gyveno kita majų grupė, [[jukatekai]], kurie dabar sudaro didžiumą visų majų. Šioje šiaurinėje kultūroje nuo X a. reiškėsi labai stipri išorinė įtaka iš [[Centrinė Meksika|Centrinės Meksikos]], iš kur kėlėsi nauatliška tauta [[toltekai]]. Šie atsinešė plunksnuotojo dievo [[Kecalkoatlis|Kecalkoatlio]], majų vadinamo [[Kukulkanas|Kukulkanu]], kultą, daug meno naujovių. Toltekai savo sostinę įkūrė [[Čičen Ica|Čičen Icoje]] (''Chichén Itzá''), kuri iki XIII a. pradžios buvo svarbiausias majų miestas.

Nuo XIII a. majai jukatekai atkūrė savo nepriklausomybę, ir regione įsigalėjo [[Majapanas|Majapano]] (''Mayapán'') miestas, tapęs jukatekų majų sostine. Kiti svarbūs miestai buvo [[Ušmalis]] (''Uxmal''), [[Tulumas]] ir kt.

Nuo XIII a. susiformavo dar vienas poklasikinių majų kultūros židinys regiono pietuose, aukštikalnėse, kur gyveno smulkios majų tautelės, ir kurias neabejotinai veikė nauatliška toltekų kultūra iš šiaurės. Jos sukūrė daug smulkių valstybėlių, tarp kurių svarbiausios buvo [[Kumarkachas]] ([[kičiai]]), [[Išimče]] ir [[Čahoma]] ([[kakčikeliai]]), [[Zakuleu]] ([[mamiai]]) ir pan. Šios valstybės pačioje XV a. pabaigoje pateko į augančios [[Actekai|Actekų]] imperijos įtaką.

=== Kolumbinis laikotarpis ===
{{main|Jukatano užkariavimas}}
Kai XVI a. į Ameriką įsiveržė ispanų [[konkistadorai]], dauguma majų tebuvo žemdirbiai, gyvenę kaimuose ir garbinę savo protėvius. Nepaisant to, kad Jukatanas buvo viena pirmųjų vietų, kur ispanai išsilaipino Amerikos žemyne, majų užkariavimas vyko gerokai vėliau.

[[Kortesas|Kortesui]] užkariavus Actekų imperiją, [[Pedro de Alvarado]] 1524 m. surengė ekspediciją į Majų aukštumas, kur nukariavo aukštikalnių majų valstybėles, įkurdamas Gvatemalos guberniją. Paradoksalu, bet dauguma vietos majų vietovardžių buvo „perkrikštyti“ į nauatlių kalbą, kadangi būtent [[actekai|nauatliai]] lydėjo Alvaradą jo žygių metu.

1526 m. kitas [[konkistadoras]], [[Francisco de Montejo]] pradėjo ir jukatekų užkariavimą. Pirmosios ekspedicijos buvo labai nesėkmingos (1527–28 ir 1531–35), tuo tarpu trečiosios ekspedicijos metu (1540–46) Montechui Jaunesniajam pavyko paimti vieną miestą – T’ho, kurį pervardino [[Merida]] ir pavertė savo valdų sostine. Įgijęs sąjungininkus Tutal Xiu iš Mani miesto, Montechas užkariavo daugumą jukatekų.

Majų užkariavimas labai skyrėsi nuo Actekų imperijos užkariavimo, kadangi majai buvo susiskaldę, todėl čia reikėjo atskirus miestus imti vieną po kito. Nors Jukatano užkariavimas oficialiai baigėsi XVI a. viduryje (1546 m.), iki pat XVII a. pabaigos džiunglių gilumoje egzistavo nepriklausomos majų valstybės, puoselėjusios senąją kultūrą. Paskutinės jų buvo [[Kovojus]] ir icų tautos [[Tajasalis]].

Per šimtą metų skaičiuojant nuo konkistadorų įsiveržimo į Centrinę Ameriką išnyko 85-90 % majų populiacijos. Nemaža dalim tai buvo susiję su ilgais ir brutaliais karais, tačiau pagrindinė priežastis buvo ispanų atneštos europietiškos ligos, iki tol neegzistavusios Amerikose.

== Pasiekimai ==
{{Senovės Meksikos istorija}}
[[Vaizdas:CopanNSouthCatherwood.jpg|miniatiūra|200px|left|Kopano stela, šiaurinė pusė]]
{{main|Majų raštas}}
Iš majų kultūros daugiausia yra išlikę kulto centrai, kuriuose yra daug piramidžių, šventyklų, rūmų, pastatytų iš [[kalkakmenis|kalkakmenio]] blokų, gausiai išpuoštų ornamentika, su įrašais apie istoriją, religiją ir astronomiją. Dėl to majų civilizacija laikoma bene iškiliausia iš visų Amerikos civilizacijų, gyvavusių iki [[Kristupas Kolumbas|K. Kolumbo]]. Tačiau tikroji hieroglifų prasmė ir kronikos paaiškėjo tik praėjus keliems amžiams po to, kai ispanai aptiko įstabius majų statinius.

=== Religija ===
Sisteminiai majų civilizacijos tyrinėjimai prasidėjo apie [[1830]] m., o pirmieji iššifravimo atvejai pasitaikė tik [[XX amžius|XX a.]] pirmojoje pusėje. Jų dėka šiek tiek paaiškėjo majų [[religija]], kuri turėjo savo gamtos dievų panteoną (taip pat ir saulės, mėnulio, lietaus, grūdų dievus). Dvasininkų luomas buvo atsakingas už sudėtingus religinius ritualus ir ceremonijas.

=== Matematika ir astronomija ===
Greta religijos, labai gerai buvo išvystyta [[matematika]] ir [[astronomija]]. Vienas iš pačių pažangiausių matematikos pasiekimų buvo [[0 (skaičius)|nulio]] sąvoka. Astronomijoje buvo naudojamasi sudėtingu kalendoriumi, kuris rėmėsi saulės metais (18 mėnesių po 20 dienų ir papildomas 5 dienų laikotarpis), buvo šventieji metai (13 ciklų po 20 dienų) ir daug kitų ciklų, pradėtų skaičiuoti nuo 3114 m. pr. m. e. Majų astronomai turėjo tikslias [[Mėnulis|Mėnulio]] ir [[Venera (planeta)|Veneros]] pozicijų lenteles ir mokėjo numatyti [[Saulės užtemimas|Saulės užtemimus]].

== Visuomenė ==
Socialinė majų miestų-valstybių organizacija buvo griežtai hierarchizuota. Pačiame viršuje buvo karalius bei kiti dinastijos nariai. Žemiau gana platus kilmingųjų sluoksnis sudaręs 10-15% populiacijos. Socialinės hierarchijos apačią sudarė stiprus pirklių ir amatininkų sluoksnis bei žemdirbiai kukurūzų augintojai.

XX a. viduryje mokslininkai klaidingai manė, kad majų visuomenę sudarė taikingi dvasininkai-astronomai ir paklusnūs valstiečiai. Manyta, kad majai buvo giliai pasišventę religiniams dalykams, priešingai nei karingos indėnų tautos vidurio Meksikoje. Tačiau tolesni iššifravimo darbai parodė, kad valdovų dinastijos kariavo tarpusavyje, ėmė aukštuomenę į nelaisvę. Belaisvius jie kankindavo, luošindavo ir aukodavo savo dievams. Iš tikrųjų, kankinimai ir [[žmonių aukojimas|žmonių aukojimai]] buvo neatskiriama majų religinių ritualų dalis; buvo tikima, kad šitokios aukos užtikrina derlingumą, [[vaisingumas|vaisingumą]], parodo paklusnumą dievams ir juos nuramina; jeigu neaukojama, dievai siunčia žmonėms nelaimes ir chaosą. Žmogaus [[kraujas]] esąs būtinas santykius su dievais užmegzti, todėl majų vadai, kaip tarpininkai tarp žmonių ir dievų, praktikavo kraujo aukas ir net savęs kankinimą.

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

{{Majų miestai}}
{{Ikikolumbinės Amerikos regionai}}
{{SavStr}}

[[Kategorija:Majų civilizacija| ]]