Peržiūrėti šaltinį Lisu

{{etninės grupės|
|paveikslėlis=Lisu.jpg
|antraštė= Lisu moterys tradiciniais drabužiais 
|grupė=Lisu
|gyvskaičius= 1 200 000
|popvieta= {{flag|Kinija}} (635 000)<br>{{flag|Mianmaras}} (400 000)<br>{{flag|Tailandas}} (55 000)<br>{{flag|Indija}}
|religija= vietiniai tikėjimai, [[krikščionybė]]
|kalba= [[lisu kalba|lisu]]
|gim=[[dzingpo]], [[lahu]], [[akhai]] ir kt.
}}
'''Lisu''' (savivardis: LI-SU, {{zh|傈僳族|Lìsù Zú}} {{mr|လီဆူလူမျိုး|Lishu}}) – viena iš 56 [[Kinija|Kinijos]] etninių mažumų, turinti apie 1 200 000 iš kurių 635 tūkst. gyvena Kinijoje, vakarinėje [[Junanas|Junano provincijos]] dalyje. Didelė diaspora gyvena gretimame Mianmare, taip pat Indijoje ir Tailande. 

Priskiriama [[kačinai|kačinų]] tautų grupei, todėl kultūriškai artima [[dzingpo]], [[nu (tauta)|nu]] ir kitoms regiono tautoms. Savo kalba jie artimiausi [[i (tauta)|i etninei grupe]].

[[Lisu kalba]] priklauso [[kinų-tibetiečių kalbos|kinų-tibetiečių]] kalbų šeimos [[tibetiečių-birmiečių kalbos|tibetiečių-birmiečių kalbų]] pogrupiui. Naudojo 3 skirtingas rašymo formas, įskaitant ir paskutiniąją, sukurtą 1957 m. [[lotynų abėcėlė]]s pagrindu, kuri yra plačiai naudojama šiuo metu.

== Gyvenamas arealas ==
Tradicinė lisu teritorija yra šiaurinėje [[Baošanis|Baošanio prefektūroje]] bei pietinėje [[Nudziango lisu autonominė prefektūra|Nudziango lisu autonominėje prefektūroje]]. Lisu etninė grupė gyvena kalnuotoje vietovėje, išvagotoje upių. Teritorija apsupta Gaolingongo kalnų vakaruose ir Biluo kalnų rytuose, kurių kiekvieno aukštis ne mažesnis kaip 4 km virš jūros lygio. Nudziango ir Lancango upės teka per šią teritoriją, suformuodamos du didelius [[slėnis|slėnius]]. Vidutinė metinė temperatūra upių slėniuose būna tarp 17 – 26 °C, o metinis kritulių kiekis 2500 mm. 

Pagrindinės auginamos kultūros – [[kukurūzai]], [[ryžiai]], [[kviečiai]], [[grikiai]], [[sorgai]] ir [[pupos]]. Taip pat auginama [[pluoštinė bemerija]] ir [[cukranendrė]]s. Didžioji dalis kalnų apaugusi tankiais miškais, pagarsėjusiais savo [[kininė eglė|kiniškomis eglėmis]]. Be retų gyvūnų, miškuose auga daug gydomųjų žolelių. Lisu vietovėje taip pat gausu mineralinių ir vandens kurortų.

== Istorija ==
Kinijos istoriniuose šaltiniuose įrašų apie Lisu galime aptikti jau nuo 685 mūsų eros metų, čia ji yra įvardijama kaip pietiniai [[Junanas|Junano]] ir [[Sičuanas|Sičiuano]] barbarai, kurių teritorija ribojasi su teritorija aplink Jusha upę vakariniame [[Junanas|Junanyje]]. XVI a prasidėjo trys pagrindinės Lisu migracijos, po kurių jie galiausiai jie apsistojo Lancango ir Nujiango upių slėnuose ir susimaišė su [[Hani|Hanių]], Bajų, [[Nu]], [[Li (tauta)|Li]], [[Naši]] žmonių bendruomenėmis. 

Lisu [[migracija]] į [[Mianmaras|Mianmarą]], [[Tailandas|Tailandą]] ir [[Indija|Indiją]] prasidėjo XIX a ir yra siejama su prekyba [[opijus|opijumi]] ir blogėjančiais santykiais su [[Kinija]].

Didžioji dalis Lisu istorijos apibrėžiama per santykius su [[Kinija]]. Šie tarpusavio santykiai apima puldinėjimus, [[karas|karus]], susipriešinimą, pavergimą, taip pat tarptautines santuokas ir mainus [[vaistiniai augalai|vaistažolėmis]], [[Elniai|elnio]] ragais, [[Vaškas|vašku]] ir miško gėrybėmis, kurias lisu keitė į [[druska|druską]], [[geležis|geležį]] ir maisto produktus iš [[Kinija (regionas)|Kinijos]].

Kinijos imperijos dominavimas prieš lisu pasireiškė tuo, kad Kinijos valdžia lisu gyvenamose teritorijose turėjo savo vietininkus. Pagal lisu [legenda|legendą], lisu santykiai su Kinija prasidėjo po Didžiojo Potvynio prieš daugelį metų. Sprendžiant kas valdys žemes, lisu ir Kinijos vadovai sugalvojo testą – kiekvienas lyderis pasodins lazdą [[Džiunglės|džiunglėse]] ir kurio lazda pražys pirma, tas ir valdys. Po sodinimo ceremonijos visi nuėjo gulti. Nesąžiningasis Kinijos lyderis atsikėlė pirmas ir, pamatęs, kad lisu lazda pražydo pirma sukeitė ją su savo.

[[Kinijos Liaudies Respublika|Komunistinė Kinija]] įsteigė Mučiang Lisu autonominį regioną, panaikino [[vergovė|vergiją]] ir uždraudė [[opiumas|opiumo]] auginimą. Kinijos valdžia taip pat pastatė mokyklas ir ligonines, bandė įvesti kiniško stiliaus žemės ūkį, kuris šiame regione neprigijo.

== Religija ==
Lisu religijai būdingas [[dvasia|dvasių]] nuraminimas ir dviejų paskutiniųjų kartų velionių protėvių garbinimas. Norėdami užsitikrinti gerą [[Sveikata|sveikatą]] ir gerą derlių lisu žmonės stengiasi palaikyti gerus santykius su mirusiais protėviais ir aukštesnėmis [[dvasia|dvasiomis]]. Bet kuris nusimanantis gali praktikuoti [[magija|magiją]], dažniausiai tai daroma naudojant kiaulės kepenis, vištų šlaunikaulius ar [[bambukai|bambukų]] kauliukus.

[[Religija]] paprastai yra vyrų reikalas. Bet kuris vyras gali tapti [[Šamanas|šamanu]], jei tik jis turi sugebėjimų kontaktuoti su mirusiaisiais protėviais ir kitomis [[dvasia|dvasiomis]], naudingomis gydant ligonius, ir jei jis išlaiko kitų šamanų paruoštą priėmimo į šamanus testą. Tapimas [[šamanas|šamanu]] nesuteikia jokių išskirtinių galių, jam mokamas nedidelis atlygis. Kaimo kunigas, kuris išrenkamas pranašystės būdu, seka religinį [[kalendorius|kalendorių]] ir koordinuoja kaimo dvasios apeigas. Lisu laikosi 12 metų ciklo, panašiai kaip yra įprasta [[Kinijos Liaudies Respublika|Kinijoje]].

Kai žmogus [[Mirtis|miršta]], tikima, kad jo [[dvasia]] potencialiai pavojinga būna trejus metus, po kurių ji kviečiama prie [[Aukuras|aukuro]] savo sūnaus namuose. Tokie aukurai įrengti prie daugelio namų, galinėje namo pusėje. Dvasios, kurios mirė neturėdamos vaikų ar mirė neįprasta mirtimi (nusižudė, buvo nužudytos ar per nelaimingą atsitikimą), gali užpulti žmones. Protėvių dvasios, kurios reguliariai apdovanojamos [[Ryžis|ryžių]], alkoholinių gėrimų, [[vanduo|vandens]], [[Smilkalai|smilkalų]] lazdelių ar [[Ambrozija|ambrozijos]] aukomis, teikia žmonėms gerą sveikatą ir didelį derlių.

XX a. pradžioje kai kurie lisu žmonės priėmė [[krikščionybė|krikščionybę]]. Kinijos valdžia krikščionybę pateikia kaip oficialią lisu religiją, nors tik 40–50 % Lisu, gyvenančių Kinijoje, yra [[krikščionys]].

== Kaimai ir namai ==
[[Vaizdas:Lisu village 1.jpg|right|300px|Lisu kalnų genties kaimas]] 
Lisu tradiciškai gyvena kaimuose, įsikūrusiuose 900–1800 metrų aukštyje. Toks aukštingumas puikiai tinka [[daržinė aguona|daržinių aguonų]] auginimui, kurios teikia didžiausią pelną. Lisu žmones dažniausiai gyvena kalnų šlaituose virš slėnių, kurie yra užimti žemumų gyventojų tokių kaip karenai, [[Hani]], Yi, Akha ir kitų Kinijos mažumų. Lisu gyvenamosios teritorijos tankiai apaugusios tropiniais [[Drėgnasis atogrąžų miškas|atogražų miškais]]. 

Kaimai susideda iš 10 – 50 namų, kurie išsidėstę tik šiek tiek žemiau kalno viršūnės, apsupti miškų, netoli vandens šaltinio. Vanduo tiekiamas latakais, pagamintais iš [[Bambukai|bambuko]] stiebų, semiamas iš šulnių ar iš vandentiekio čiaupų. Artimiausiose nuokalnėse auginamos [[Vaistiniai augalai|vaistažolės]] ir daržovės. [[Ryžiai]] ir kiti grūdai laikomi aruoduose, kurie yra pakelti nuo žemės narint apsaugoti grūdus nuo gyvūnų. Gyvuliai laikomi garduose šalia namo, kiaulėms dažniausiai leidžiama laisvai bėgioti. 

Namai statomi ant žemės, turi medinį karkasą, skeltų bambukų sienas ir stogus, dengtus lapais ar žole. Dėžės, pripildytos žemių, tarnauja kaip židiniai maisto gaminimui. Namai, skirti kaimo [[Dvasia|dvasioms]], statomi aukščiausioje kaimo vietoje, fasadine puse atsukti į artimiausią upelį.

== Tradiciniai rūbai ==
[[Vaizdas:Lisu005.jpg|right|200px|Lisu moteris tradiciniais rūbais]] 

Lisu drabužiai dažniausiai gaminami iš pačių austo audinio, tuo užsiima moterys. Moterys dėvi trumpus švarkelius, ilgus [[Sijonas|sijonus]], kurie pasiūti iš šimtų skirtingų spalvų audinio juostelių, puoštų ornamentais, ir raudonus arba baltus karolius ant galvos, nešioja gražius spalvotus vėrinius ant kaklo. 

Vyrai dėvi trumpus marškinius ir kelnes žemiau kelių. Kai kurie ryši juodus kaklaraiščius ir nešioja peilius aplink liemenį. 

Lisu [[Apranga|drabužiai]] vieni spalvingiausių visame pasaulyje. Jie mėgsta puoštis ypač per šventes kada turi progą pademonstruoti pačius gražiausius savo rūbus.

== Šventės ==
Šventės ir atostogos nustatomos pagal mėnulio [[kalendorius|kalendorių]], dažnai jų datos gali skirtis skirtinguose kaimuose. Svarbiausia šventė yra Naujieji metai pagal mėnulio kalendorių. Jų šventimas trunka kelias dienas, per kurias puotaujama, atliekami piršimosi ritualai, demonstruojami gražiausi drabužiai ir papuošalai. Surengiamos trys atsinaujinimo ceremonijos, skirtos apsivalyti nuo piktų, bloga linkinčių [[dvasia|dvasių]] ir sukurti palankią aplinką gerosioms, saugančioms dvasioms.

Kita svarbi šventė yra Kardų Stulpo šventė, kuri rengiama aštuntą antro [[Mėnulis|Mėnulio]] mėnesio dieną. Pastatomas 20 metrų stulpas į kurį susmaigstomi [[Kardas|kardai]] ir taip padaromos kopėčios kuriomis lipa basi vyrai. Užlipę į viršūnę jie įsmeigia [[Vėliava|vėliavą]] ir iššauna fejerverką, susirinkusi minia ploja ir palaiko šūksmais. Šios šventės metu visi puošiasi šventiniais rūbais.

Per Fakelų šventę žmonės užsidega fakelus prie savo namų, susiburia aplink juos ir, kol fakelai dega, geria ryžių [[Vynas|vyną]].

== Lisu santuoka ir šeima ==
Dauguma [[Santuoka|santuokų]] yra monogaminės. Už nuotaką reikia sumokėti nustatytą kainą ar padaryti paslaugą, jei jaunikio tėvai negali sumokėti. Jauniems žmonėms yra suteikta pasirinkimo laisvė renkantis savo partnerius, tačiau negalima tuoktis su artimais giminaičiais.

Prieš [[Santuoka|vestuves]] surengiama nuotakos rengimo ceremonija. Mergina pirmiausiai pasveikina vyresniuosius, o tada jos motina rengia ją savo pačios siūtu sijonu iš [[Linas|lininio]] audinio ir dainuoja: " brangi dukrele, šiandien tavo nepriklausomybės diena. Šiandien tu suaugai ir gali išskristi kaip laisvas paukštis." Po šios ceremonijos merginai leidžiama puoštis galvos ornamentais, nešioti auskarus, jai suteikiamos bendruomenės teisės. 

Vestuvių ceremonija gana paprasta – dažniausiai tiesiog didelė šventė, po kurios pora dažniausiai apsigyvena su nuotakos šeima tol, kol jaunikis pastato namą. Į naują namą persikrausto pora kartu su jaunikio šeima ir gyvena visi kartu tol, kol jaunieji susilaukia vaikų ir pradeda savarankiškai tvarkytis savo namų ūkyje.

Jauniausias vaikas dažniausiai nepalieka tėvų namų, senatvėje juos prižiūri. Lisu šeimose mergaitės, sulaukusios 5 metų jau padeda namų ruošoje, o būdami 8 – 9 metų amžiaus vaikai pradeda dirbti laukuose ir rūpinasi jaunesniais broliais ir seserimis.

== Maistas ==
Pagrindinis lisu maistas gaminamas iš [[kukurūzai|kukurūzų]] ir [[grikiai|grikių]], taip pat vartoja mėsą. Žinomiausias ir mėgstamiausias jų patiekalas – keptas paršiukas, kuris gaminamas mažą paršiuką kepant ant laužo. Jis būna rausvas ir traškus išorėje, bet švelnus viduje. Tai labai populiarus patiekalas, patiekiamas norint pamaloninti svečius. Lisu žmonės taip pat mėgsta gerti pačių pagamintą [[Vynas|vyną]], kurį du žmones geria dalindamiesi viena taure, būdami labai arti vienas kito. Taip parodomas aukščiausias [[etiketas]] ir namų šeimininkų artumas svečiams.

== Medicina ==
Lisu [[medicina|medicinoje]] naudoja daug įvairių [[Vaistiniai augalai|vaistažolių]]. Žmones tiki, kad [[liga]] yra disharmonijos tarp sergančiojo ir [[Dvasia|dvasių]] pasaulio simptomas, todėl žmogui susirgus kviečiamas [[šamanas]]. Būdamas [[Transas|transe]] jis suranda dvasią, atsakingą už [[liga|ligą]], o ligonio [[šeima]] surengia apeigas, skirtas dvasios permaldavimui, kurių metu aukojama kiaulė ar višta (kurią po to suvalgo sergantysis su savo giminaičiais).

== Nuorodos ==
http://traditions.cultural-china.com/en/115Traditions3548.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090624081906/http://traditions.cultural-china.com/en/115Traditions3548.html |date=2009-06-24 }} <br /> http://factsanddetails.com/china.php?itemid=183&catid=5&subcatid=31 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20101215074747/http://factsanddetails.com/china.php?itemid=183&catid=5&subcatid=31 |date=2010-12-15 }} <br /> http://www.msdchina.org/userfiles/file/pdf/Lisu.pdf {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160304130303/http://www.msdchina.org/userfiles/file/pdf/Lisu.pdf |date=2016-03-04 }} <br /> http://www.cctv.com/english/special/ethnicich/20090807/103243.shtml<br />
http://www.travelchinaguide.com/intro/nationality/lisu/<br />
http://www.china.org.cn/e-groups/shaoshu/shao-2-lisu.htm<br />
http://lisuhilltribe.com/culture.htm {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20091209044001/http://lisuhilltribe.com/culture.htm |date=2009-12-09 }} <br />

{{Kinijos tautos}}
{{Mianmaro tautos}}
[[Kategorija:Kinijos tautos]]
[[Kategorija:Kačinai]]
[[Kategorija:Mianmaro tautos]]