Peržiūrėti šaltinį Leptis Magna

{{Sen miestas
| pavadinimas =  Leptis Magna
| nacionalinis pavadinimas = Leptis Magna
| vaizdas =  Leptis Magna market place April 2004.jpg
| vaizdo plotis = 260
| vaizdo info =Turgaus aikštė
| herbas =    
| herbo plotis = 
| herbo info =    
| žeml = Libija
| žeml plotis = 220
| žeml info =  
 |PL=32|PM=38|PS=18|NS=N|IL=14|IM=17|IS=34|EW=E
| pilnas pavadinimas =
| vieta = [[Libija]], [[Murgubo savivaldybė]]
| regionas = [[Tripolitanija]]
| plotas =   
| statytojas = 
| medžiaga =
| pastatytas = [[X a. pr. m. e.]]
| sugriautas = [[534]] m.
| laikotarpis =  [[senovė]]
| tauta =  [[finikiečiai]], [[romėnai]], [[vandalai]] 
| valdovai =  
| kasinėjimai =  
| žvalgytas =   
| tirtas =   
| vikiteka = Category:Leptis Magna
| UNESCO id = 183
}}
[[Vaizdas:Leptis Magna Arch of Septimius Severus.jpg|thumb|210px|Septimijaus Severo arka]]
'''Leptis Magna''' arba '''{{la|Leptis Magna}}''' (dab. Lebda, {{ar|‏لبدة‎|Labda}}) – senovinis miestas [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros]] pakrantėje, dab. [[Libija|Libijoje]].

== Istorija ==
Leptis Magna buvo didžiausias Tripolitanijos miestas, įkurtas – [[X a. pr. m. e.]] [[finikiečiai|finikiečių]] iš Tyro ar [[Sidonas|Sidono]] kaip prekybinis uostas, [[VI a. pr. m. e.|VI]] – [[III a. pr. m. e.]] priklausė [[Kartagina]]i. [[IV a. pr. m. e.]] Kartaginai tapus viena galingiausių Viduržemio jūros regiono valstybių Leptis Magna išaugo. [[Antrasis pūnų karas|II pūnų karo]] pabaigoje [[202 m. pr. m. e.]] atiteko [[Senovės Roma|Senovės Romos]] sąjungininkui [[Numidija|Numidijos]] karaliui [[Masinisa]]i, bet faktiškai buvo savarankiškas miestas. Po [[146 m. pr. m. e.]] [[Trečiasis pūnų karas|III pūnų karo]] – Romai. [[23 m. pr. m. e.]] tapo Prokonsulinės Afrikos provincijos dalimi. Valdant imperatoriui [[Trajanas|Trajanui]] tapo kolonija.

Suklestėjo Severų dinastijos laikais ([[193]]–[[235]] m.); mieste gimęs imperatorius [[Septimijus Severas]] atleido miestiečius nuo turto mokesčių. [[IV a.]] Leptis Magną puldinėjo dykumų gentys, [[439]] m. nukariavo [[vandalai]], [[523]] m. užėmė [[berberai]], [[642]] m. sugriovė [[arabai]]. [[VIII a.]] miestas apleistas, ilgainiui jį užpustė [[smėlis]].

== Tyrimai ==
[[1920]] m. Leptis Magną pradėjo kasinėti italų ir Libijos Antikinio palikimo tarnybos archeologai, nuo [[1994]] m. vykdomi kompleksiniai tyrimai. Tirtas [[I a.]] amfiteatro, 410 m ilgio kolonados, vedančios į uostą ([[193]]–[[207]] m.), Severo arba triumfo arkos (apie [[203]] m.), Septimijaus Severo forumo, [[II a.]] šventyklų, vad. Adriano pirčių, nimfėjo, tetrapilono, spalvota mozaika puoštų gyvenamųjų namų ir aikščių liekanos, 460 m ilgio stadionas. Rasta daug skulptūrų. Yra išlikę daug romėniškojo laikotarpio statinių griuvėsių, kurie užima 4 ha plotą. Dauguma pastatų statyti Septimijaus Severo laikais. Radinius saugo Leptis Magnos muziejus. Nuo [[1982]] m. [[Pasaulio paveldo sąrašas|Pasaulio paveldo paminklas]], gausiai lankomas turistų.<ref>{{VLE|XIII|25||Leptis Magna}}</ref>

== Literatūra ==
* Ranuccio Bianchi Bandinelli, Ernesto Vergara Caffarelli, Giacomo Caputo: The buried city. Excavations at Leptis Magna. Weidenfeld and Nicolson, London 1966.
* Ernesto De Miro, Antonella Polito: Leptis Magna. Dieci anni di scavi archeologici nell area del Foro Vecchio. I livelli fenici, punici e romani. L’Erma di Bretschneider, Roma 2005, ISBN 88-8265-309-9.
* Maria Floriani Squarciapino: Leptis Magna. Raggi, Basel 1966 (Ruinenstädte Nordafrikas 2).
* Detlev Kreikenbom: Wandel der Stadt Leptis Magna während der frühen Kaiserzeit. Asymmetrische Kontakte und Innovation. In: Walter Bisang (Hrsg.): Kultur, Sprache, Kontakt. Ergon-Verlag, Würzburg 2004, S. 251–320, ISBN 3-89913-315-3.
* A. Laronde und G. Degeorge: Leptis Magna. La splendeur et l´oubli. Hermann, Paris 2005.
* Stefan Altekamp:Rückkehr nach Afrika. Italienische Kolonialarchäologie in Libyen 1911–1943, Böhlau, Köln – Weimar – Wien 2000 (Arbeiten zur Archäologie) ISBN 3-412-08099-3.
* Detlev Kreikenbom, Leptis Magna vor der arabischen Eroberung. in Detlev Kreikenbom, Franz-Cristoph Muth, Joerg Thielman (Hrsg.), Atabische Christen – Christen in Arabien (Frankfurt am main u.a., Peter Lang, 2007), 35-54 (Nordafrikanisch / Westasiatische Studien, 6).

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
{{UNESCOLibija}}
[[Kategorija:Libijos archeologinės vietos]]
[[Kategorija:Finikiečių kolonijos]]
[[Kategorija:Romos imperijos miestai]]