Laisvės kryžiaus ordinas
Laisvės kryžiaus ordinas, Laisvės kryžius (est. Vabadusrist) – aukščiausias Estijos valstybės apdovanojimas už karinius ir civilinius nuopelnus ginant Estijos nepriklausomybę.
Įsteigtas 1919 m. vasario mėn. Pirmasis Estijos ordinas. Buvo trijų kategorijų, trijų laipsnių:
- I kategorija – už karinis vadovavimą,
- II kategorija – už narsą mūšiuose,
- III kategorija – už civilinius nuopelnus.
1919–1925 m. juo buvo apdovanota 3215 asmenų, iš jų 1064 užsienio piliečiai, daugiausia valstybių vadovai, kariškiai, diplomatai. Vėliau šio ordino neskirta.[1]
Tarp apdovanotųjų – Vinstonas Čerčilis, Žoržas Klemanso, Benitas Musolinis, Juzefas Pilsudskis, Lietuvos prezidentas Aleksandras Stulginskis (III kategorijos, 1 laipsnio, 1925 m.) ir diplomatas Jonas Aukštuolis (III kategorijos, 2 laipsnio, 1925 m.).
Estijos kariuomenės vadas Johanas Laidoneris apdovanotas I ir III kategorijos ordinu.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Laisvės kryžiaus ordinas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 447 psl.