Lietuvių fronto bičiulių sambūris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio LFBS)

Lietuvių fronto bičiulių sambūrisvisuomeninis judėjimas Lietuvoje ir už jos ribų. Lietuvių fronto bičiulių sąjūdis susibūrė iš į Ameriką, Australiją ir Kanadą karo nublokštųjų išeivių. Tarp žymesniųjų organizacijos steigėjų minėtini Antanas Maceina, Vytautas Vaitiekūnas, Zenonas Ivinskis, Juozas Girnius, Jonas Grinius, Adolfas Damušis, Juozas Brazaitis, Leonardas Valiukas, literatai Bernardas Brazdžionis ir Alė Rūta. Sąjūdžio kūrėjais buvo karo metų rezistencinio antinacinio lietuvių fronto nariai. Kartu su latviais ir estais sujungę jėgas Baltų lygoje, jie ragino pasaulio visuomenę netylėti – smerkti Baltijos šalių okupaciją, žmogaus teisių pažeidimus sovietų Lietuvoje.[1] 2007 m. organizacijos pirmininku buvo teisininkas Kęstutis Milkeraitis.

Nuorodos, šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Judėjimų epidemija

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]