Peržiūrėti šaltinį Kušas

''Šis straipsnis – apie istorinę karalystę Nubijoje, egzistavusią I tūkst. pr. m. e.-I mūsų e. tūkst viduryje. Neretai šiuo pavadinimu vadinamas [[Nubija|Nubijos]] regionas.''
{{Infolentelė buvusi valstybė
|_noautocat = yes
|vietinis pavadinimas = <hiero>k-A-S:N25</hiero>
|ilgas pavadinimas = Kušas
|paprastas_pav  = Kušas
|žemynas    = Afrika
|kilm = 
|regionas       = Afrika
|šalis          = Sudanas
|statusas       = buvusi karalystė
|imperija       = 
|statuso_tekstas = 
|era            = Senovė
|valdymo_forma = monarchija 
|year_start   = 1070 m. pr. m. e.
|year_end     = 350 m.
|year_exile_start = 
|date_start   = 
|date_end     = 
|event_start  = Įkurta
|event_end    = Aksumo invazija
|p1           = Naujoji Egipto karalystė
|vėliava_p1      = 
|s1           = Nobatija
|vėliava_s1      = 
|s2           = Makurija
|vėliava_s2      = 
|s3           = Aksumo imperija
|vėliava_s3      = 
|image_map    = Africa in 400 BC.jpg
|sostinė          = [[Kerma]] (1070-780 m. pr. m. e.), [[Napata]] (780-591 m. pr. m. e.), [[Merojė]] (vėliau)
|valstybinės kalbos = 
|valdovo_titulas = [[Kušo valdovai]]
|valdymo_metai1  = 
|valdovas1       = 
|valdymo_metai2  = 
|valdovas2       = 
}}
'''Kušas''' ({{egy|k3š|Kaš}}), kitaip dar ''Nubijos karalystė'', ''Merojės civilizacija'' – istorinė senovės karalystė ir civilizacija [[Nubija|Nubijoje]], dabartinio [[Sudanas|Sudano]] teritorijoje. Ji egzistavo nuo I tūkst. pr. m. e. pradžios iki mūsų eros IV a. Ją sukūrusi tauta yra vadinama ''[[kušitai]]s'' arba ''merojiečiais'', tačiau jos kilmė nėra aiški.

== Istorija ==

=== Susiformavimas ===
Po [[Kermos civilizacija|Kermos civilizacijos]] klestėjimo II tūkst. pr. m. e. II pusėje Nubija priklausė [[Naujoji Egipto karalystė|Naujajai Egipto karalystei]]. Po [[Ramzis II|Ramzio II]] mirties 1224 m. Egipto įtaka regionui vis labiau mažėjo. Čia susidarė prielaidos atsirasti nepriklausomai valstybei.

Šis laikotarpis, trukęs iki VIII a. pr. m. e., yra labai mažai tyrinėtas. Manoma, kad tuometine valstybės sostine buvo Kerma. Egzistuoja netgi teorijos, kad tuo metu iš Kušo galėjo kilti legendinė [[Saabos karalienė]].

=== Napatos laikotarpis ===
[[Vaizdas:Temple Amon Napata elevation 2.jpg|thumb|left|200px|Amono šventyklos Napatoje rekonstrukcija]]
Pirmasis istoriškai patvirtintas Kušo valdovas buvo Alara (VIII a. pr. m. e.), kuris suvienijo visą Aukštutinę Nubiją, perkėlė sostinę į Napatos miestą ir pradėjo Napatos dinastiją.

Alaros įpėdinis Kašta (tai reiškia „Kušitas“) pradėjo Kušo ekspansiją į šiaurę, t. y. į [[Senovės Egiptas|Egiptą]], kur tuo metu buvo krizė ir susiskaldymas. Jam ir jo tiesioginiam įpėdiniui [[Pjanchis|Pjanchiui]] pavyko užvaldyti visą Egiptą, ir jų Egipte įkurtoji dinastija yra laikoma XXV dinastija. Ji valdė Egiptą iki 656 m. pr. m. e. Tuo metu valstybės sostinė buvo [[Napata]], kurioje ir buvo laidojami visi valdovai. Karalystė buvo visiškai egiptizuota, joje buvo paplitusi [[Senovės egiptiečių kalba|egiptiečių kalba]] ir kultūra.

VII a. pr. m. e. viduryje [[Asirija]]i įsiveržus į Egiptą, ten įsitvirtino XXVI dinastija. Tačiau Kušas išsaugojo nepriklausomybę ir ėmė egzistuoti kaip atskira valstybė.

=== Merojės laikotarpis ===
{{Sudano istorija}}
[[Vaizdas:Amanitore pyramid.jpg|thumb|left|200px|Karalienės Amanitore kapas Merojėje]]
592 m. pr. m. e. Egipto armija laikinai užėmė Napatą. Ši auganti grėsmė iš šiaurės paskatino Kušą perkelti sostinę toliau į pietus, į [[Merojė|Meroję]], dėl to šis laikotarpis vadinamas ''Merojės laikotarpiu''. Merojė buvo ne tik saugesnėje, bet ir palankioje vietoje vykdyti prekybą per [[Raudonoji jūra|Raudonąją jūrą]], kadangi prekyba [[Nilas|Nilu]] pamažėle menko dėl tarp Kušo ir Egipto siautėjusių plėšikų būrių. Be to, vystantis [[geležis|geležies]] gamybai, miškingos Merojės apylinkės buvo labai tinkamos [[metalurgija]]i.

Iki III a. pr. m. e. Napata dalinai išsaugojo savo pozicijas kaip kulto centras ir valdovų karūnavimo bei laidojimo vieta. Tačiau vėliau valdovai pradėti laidoti Merojėje. Tuo metu susiformavo savarankiškas [[Merojės raštas]], kultūra įgavo daug vietinių bruožų, tolo nuo egiptietiškos kultūros, ją veikė [[helenizmas]] ir afrikietiškos tradicijos.

I a. pr. m. e. Kušas kovojo su [[Romos imperija]]. Napata buvo laikinai užimta ir galutinai prarado savo galią.

=== Žlugimas ===
Nuo pirmųjų mūsų eros amžių Kušas ėmė prarasti savo ekonominę ir politinę galią regione. Jo pietuose auganti [[Aksumo imperija]] tapo svarbiausiu konkurentu, ir ji galiausiai nukonkuravo Meroję kaip svarbų prekybinį ir gamybos centrą. Ėmė nykti amatai, nebebuvo statomos šventyklos.

Kušo galutinis žlugimas nėra galutinai ištyrinėtas. Maždaug IV a. viduryje staigiai nustota statyti piramides, ir visos žinios apie valstybę nutrūksta. Yra manoma, kad žlugimą dalinai nulėmė klajoklės dykumų gentys, kurios migravo į nusilpusią valstybę. Senovės šaltiniai mini gentis ''noba'', kurios tikriausiai buvo vėliau čia gyvenusių [[nubai|nubų]] protėviai. Taip pat žlugimui pasitarnavo ir [[bedžai]], senovės šaltiniuose vedinami ''blemijais''. IV a. Aksumo imperija galutinai užvaldė buvusią Kušo teritoriją.

== Valdovai ==
[[Vaizdas:Sudan Meroe Pyramids 30sep2005 2.jpg|thumb|left|250px|Piramidės Merojėje]]
{{main|Sąrašas:Kušo valdovai}}
Kušas buvo valdomas valdovų, tituluojamų ''ko'' (''qo''). Labai įdomi institucija buvo karalienės ''kandake'', kurių svarba ypač išaugo Merojės laikotarpiu. Jos buvo ne tik karalių sutuoktinės, bet taip pat neretai valdydavo visą valstybę ir netgi vadovaudavo kariuomenei. Viena pirmųjų žinomų ''kandake'' yra [[Aleksandras Makedonietis|Aleksandro Makedoniečio]] amžininkė ''Pelekh''. Pasakojama, kad ji pasipriešino Aleksandro invazijai, nors iš tiesų Aleksandras niekuomet nevykdė karo žygių prieš Kušą. Žymiausios kandakės yra Šanakdachetė (177–155 m. pr. m. e.), kuriai priskiriamas [[Merojės raštas|Merojės rašto]] išradimas, ir Amanitore (I a. pradžia), paskutinioji didžioji statytoja. Kandake savo valdžia dalijosi su karalienėmis motinomis, tituluojamomis ''qore''.

Valdovai buvo laidojami [[piramidė]]se, tačiau ne visų piramidės yra lengvai atsekamos. Daugumos jų valdymo datos yra labai ginčytinos.

== Kultūra ==
Kušo kultūra buvo labai stipriai veikiama [[Senovės Egiptas|Egipto]] kultūros, iš kurio Kušas perėmė raštą, architektūros, dailės, valdymo principus. Tik vėlyvuoju valstybės egzistencijos laikotarpiu kultūra įgijo vietinių bruožų.
[[Vaizdas:Meroitic.png|thumb|200px|Merojės raštas]]

=== Raštas ir kalba ===
{{main|Merojės raštas}}
Kušas nuo ankstyviausių laikų naudojo [[egipto hieroglifai|Egipto hieroglifus]], ir daugybė įrašų buvo daroma [[Senovės egiptiečių kalba|egiptiečių kalba]]. Tik maždaug III a. pr. m. e. buvo pradėtas naudoti savitas Merojės raštas, kuris buvo suformuotas Egipto rašto pagrindu. Tačiau ši rašto sistema buvo [[fonograma|fonografinė]] ir neturėjo ideogramų. Joje pirmą kartą Afrikoje panaudota sistema, kuri turėjo ne tik [[priebalsis|priebalsius]], bet ir [[balsis|balsius]]. Tai kartais yra aiškinama [[graikų raštas|graikų rašto]] įtaka.

Raštas turėjo du variantus – hieroglifinį, naudojamą oficialiems užrašams reljefuose ir taip vadinamąjį kursyvą, kuris buvo supaprastintas rašto variantas. Nors raštas buvo dešifruotas, juo parašyta kalba yra vis dar nesuprantama mokslininkams. Nėra netgi vieningos nuomonės, kuriai kalbų šeimai ją galima priskirti. Labiausiai paplitę hipotezės teigia, kad [[merojiečių kalba]] galėjo priklausyti [[afroazijinės kalbos|afroazijinėms kalboms]] (tuo atveju ji būtų gimininga į rytus esančiai [[bedžų kalba]]i) arba [[Rytų Sudano kalbos|Rytų Sudano kalboms]] (tuo atveju ji būtų gimininga vėliau čia susiformavusiai [[nubų kalba]]i).

=== Architektūra ===
[[Vaizdas:Naqa-Nubia.jpg|thumb|200px|left|Liūtų šventykla Nakoje]]
Kušo civilizacija paliko daug architektūros paminklų, kurie išmėtyti visoje [[Nubija|Nubijoje]], bet daugiausia koncentruojasi prie sostinių.

Vieni ankstyviausių paminklų yra prie [[Napata|Napatos]], kuri nuo seniausių laikų buvo laikoma šventa vieta. Prie jos buvęs Džebel Barkalio kalnas, savo forma primenantis [[kobra|kobros]] galvą tapo kulto objektu, ir prie jo pastatyta dievo [[Amonas|Amono]] šventykla buvo laikoma viena svarbiausių netgi Egipte. Šventyklos griuvėsiai yra tyrinėti archeologų.
[[Vaizdas:Aegyptisches Museum Berlin InvNr2260 20080313 Relief Amanitenmomide aus Meroe 2.jpg|thumb|150px|Sienos reljefas iš Merojės]]
Prie Napatos buvusiose gausiose kapavietėse kušitai VIII a. pr. m. e. atgaivino Egipte iki tol seniai išnykusią [[piramidė|piramidžių]] statybos tradiciją. Kušo piramidės buvo gerokai mažesnės nei egiptietiškos, tačiau išlaikė savo formą ir funkciją – tai buvo valdovų kapai.

Sostinei persikėlus į Meroję, piramidžių statybos tradicija perkelta į ten. Merojė taip pat pagarsėjo gausybe šventyklų, kurių visos buvo pastatytos egiptietišku stiliumi. Paskutiniaisiais amžiais prieš mūsų erą Kuše paplito helenistinė kultūra. Ji stipriai paveikė vėlyviausius Kušo architektūros paminklus, ypač Nakos šventyklą, kurioje garbinamas vienas svarbiausių Kušo dievų Apedemakas, turintis [[liūtas|liūto]] pavidalą.

=== Dailė ===
Kuše buvo daroma daug puikių [[dailė]]s dirbinių, kurių dauguma randami šventyklose. Tai – reljefai ir apvalioji skulptūra. Juose daugiausia vaizduojamos dievybės ir valdovai. Dailės stiliuje ypač gajos egiptietiškos tradicijos.

=== Keramika ===
[[Vaizdas:Meroitic vessel.png|thumb|150px|left|Merojės keramikos pavyzdys]]
[[Vaizdas:Meroe topf2.gif|thumb|150px|Merojės keramikos pavyzdys]]
Ypač savita [[keramika]], kurios tradicijos prasidėjo apie III a. pr. m. e., yra vienas iš didžiausių Merojės civilizacijos pasiekimų. Joje labai įdomiai persipina egiptietiškos, helenistinės ir afrikietiškos tradicijos. Keramikoje gausu dailių ornamentų ir tapytų gyvenimo scenų. Merojėje buvo gaminama dviejų rūšių keramika. Didžioji dalis buvo gaminama naudojant žiedžiamąjį ratą (tai buvo vyrų užsiėmimas). Šiai rūšiai priklauso patys gražiausi dirbiniai. Kita keramika buvo gaminama moterų, ir lipdoma rankomis, čia ypač atsispindi vietinė afrikietiška kultūra.

== Taip pat skaitykite ==
* [[Sudano istorija]]
* [[Nubija]]

== Nuorodos ==
* [http://www.nytimes.com/2007/06/19/science/19kush.html?8dpc=&_r=1&adxnnl=1&oref=slogin&adxnnlx=1182262099-4sntH5YApEoKiDu/wy49HQ John Noble Wilford, „Scholars Race to Recover a Lost Kingdom on the Nile“, ''New York Times'' (Birželis 19, 2007)].

== Bibliografija ==
Šinni, Piter. 2004. Nubiitsy. Moguščestvenaja civilizacija drevnei Afriki. Moskva:Centrpoligraf.
{{Commons|Category:Kingdom of Kush}}
{{Senovės civilizacijos}}

[[Kategorija:Sudano istorinės valstybės]]
[[Kategorija:Ikikolonijinė Afrika]]
[[Kategorija:Nubija]]
[[Kategorija:Afrikos civilizacijos]]