Peržiūrėti šaltinį Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė

{{Infolentelė buvusi valstybė
|_noautocat = yes
|vietinis pavadinimas =  {{la|Ducatus Curlandiae et Semigalliae}} 
|ilgas pavadinimas =  Kuršo ir Žiemgalos Hercogystė
|paprastas_pav  =  Kuršas
|žemynas    = Europa
|kilm = 
|regionas       = Pabaltijo
|šalis          =  
|statusas       = [[Abiejų tautų respublika|Abiejų tautų respublikos]] vasalė
|imperija       = 
|statuso_tekstas       = 
|era            =  
|valdymo_forma    = [[monarchija]]
|parlamentas = 
|year_start   = 1562
|year_end     = 1795
|year_exile_start = 
|date_start   = 
|date_end     =  
|p1           = Livonijos ordinas
|vėliava_p1      = Baltic coat of arms.svg
|s1           = Kuršo gubernija
|vėliava_s1      =  Flag of Russia.svg
|image_coat   =  Ducatus Curlandiæ et Semigalliæ 1.svg
|symbol_type  =  herbas
|herbas       =  herbas 
|image_flag   = Flag of Courland (state).svg
|vėliavos_tipas    =   vėliava
|vėliava         = Kuršo hercogystės vėliava
|image_map    = Duchy of Courland & Semigallia 1740.svg
|image_map_caption      = Kuršo padėtis 1740 m.
|nacionalinis_devizas   =  
|valstybinis_himnas  =  
|sostinė          =[[Kuldyga]], vėliau [[Jelgava]]
|sostinė_tremtyje   = 
|valstybinės_kalbos =  vokiečių, latvių
|valiuta        = [[Taleris]]
|valdovo_titulas = Kuršo kunigaikštis
|valdymo_metai1  = 1559-1587
|valdovas1       =[[Gotthard von Kettler]]
|valdymo_metai2  = 1769-1795
|valdovas2       =[[Peter von Biron]]
|stat_area1   = 27286
|stat_pop1    = 619154
|stat_year1   = 1870
|religija = [[Protestantizmas|Evangelikų liuteronų]]
}}
'''Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė''', '''Kuršo kunigaikštystė''' (''Ducatus Curlandiae et Semigalliae''), buvo [[Abiejų tautų respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] vasalinė valstybė, kuri gyvavo nuo [[1561]] iki [[1795]] m. [[Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalinimo]], po kurio atiteko [[Rusija]]i. [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu 1918 m. taip pat trumpam buvo sudaryta to paties pavadinimo kunigaikštystė apėmusi [[Kuršas|Kuršą]] ir [[Žiemgala|Žiemgalą]]. Kiek vėliau tapo [[Jungtinė Baltijos Kunigaikštystė|Jungtinės Baltijos Kunigaikštystės]] dalimi, kuri panaikinta tais pačiais 1918 m.

Kuršo kunigaikštystė įkurta 1561 m., kai [[Gotardas Ketleris|Gothardas Ketleris]], paskutinis [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordino]] magistras [[Livonija|Livonijoje]], šią Ordino valstybės dalį pertvarkė į pasaulietinę kunigaikštystę.

Jos pirmieji valdovai turėjo pretenzijų į visą [[Latvija|Latviją]], todėl jų titulas buvo ''Dei gratia in Livonia Curlandiae & Semigalliae Rex''. Hercogystei viena po kitos vadovavo dvi [[dinastija|dinastijos]] ir pora su jomis nesusijusių hercogų. Apėmė dabartinės [[Latvija|Latvijos]] dalį, esančią tarp [[Lietuva|Lietuvos]] (pietuose) ir [[Rygos įlanka|Rygos įlankos]] bei [[Dauguva|Dauguvos]] (šiaurėje). Dauguma gyventojų buvo latviai valstiečiai baudžiauninkai, valdžia priklausė feodalams ir miestiečiams vokiečiams.

== Istorija ==
[[Vaizdas:Double-Denar of the Duchy of Courland and Semigallia with Steponas Batoras monogram and Vytis (Waykimas), 1578.jpg|thumb|left|Kunigaikštystės moneta su [[Steponas Batoras|Stepono Batoro]] monograma ir Vyčiu, 1578 m.]]
[[Vaizdas:Rzeczpospolita voivodships.png|thumb|250px|left|Kuršo kunigaikštystė kartu su kolonijomis buvo  Abiejų Tautų Respublikos vasalė]]
[[Vaizdas:English map of Poland XVIII century.png|thumb|250px|left|Kuršo hercogystė ir [[ATR]] XVIII a. (Politinis žemėlapis)]]
=== Susiformavimas ===
Po [[Livonijos karas|Livonijos karo]] ([[1558]]–[[1582]]) nustojo egzistuoti [[Livonija|Livonijos Konfederacija]]. [[Estija|Estijos]] pietvakariai ir [[Latvija|Latvijos]] šiaurės rytai tapo tiesiogiai pavaldūs [[Abiejų tautų respublika|Abiejų Tautų Respublikai]] (ATR), ten suformavus [[Pardaugavos hercogystė|Pardaugavos hercogystę]]. O [[Dauguva|Dauguvos]] vakariniame krante, iš pietinių [[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]] žemių, buvo sukurta Kuršo ir Žiemgalos hercogystė. Iš pradžių (nuo 1561) ji buvo pavaldi [[LDK|Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei]], o vėliau, po Liublino unijos (1569), tiesiogiai Lenkijos-Lietuvos karaliui. Pirmuoju Kuršo [[hercogas|hercogu]] tapo paskutinis [[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]] magistras [[Gotthard von Kettler|Gothardas Ketleris]].

Naujojo hercogo padėtį sukomplikavo tai, kad kelios teritorijos Kurše visiškai nebuvo jam pavaldžios. [[Gruobinios apskritis]] buvo išnuomota [[Prūsija|Prūsijos]] hercogui jau Livonijos ordino laikais. O buvusios [[Kuršo vyskupija|Kuršo vyskupijos]] teritorijos ([[Piltenės sritis]]) priklausė [[Danija|Danijos]] karaliui [[Magnusas|Magnusui]]. Jis žadėjo po savo mirties jas palikti hercogystei, tačiau pažado neištesėjo ir šias teritorijas hercogystė gavo tik hercogo [[Vilhelmas Ketleris|Vilhelmo]] valdymo metu.

Po Gothardo mirties hercogais tapo jo sūnūs [[Frydrichas Ketleris|Frydrichas]] ir [[Vilhelmas Ketleris|Vilhelmas]]. [[1596]] m. jie pasidalijo hercogystę į dvi dalis – Frydrichas valdė [[Žiemgala|Žiemgalą]] ir [[Sėla|Sėlą]], su rezidencija [[Mintauja|Mintaujoje]] (dab. [[Jelgava]]), o Vilhelmas – Kuršą, su rezidencija [[Kuldyga|Kuldygoje]]. Vedęs Prūsijos hercogo dukrą Vilhelmas atgavo Gruobinios apskritį. Jis taip pat išpirko [[Piltenės sritis|Piltenės sritį]], tačiau ji perėjo tiesioginiam ATR valdymui. Vilhelmo laikais Kurše pradėjo plėstis metalo apdirbimas ir laivų statyba. Panaudojant naujai pastatytus laivus padidėjo Kuršo prekių eksportas į užsienį.

Tačiau santykiai tarp hercogo ir dvarininkų buvo labai įtempti. Lenkijos karalius buvo suinteresuotas susilpninti hercogo galią ir stojo į dvarininkų pusę. Vilhelmo nepasitenkinimas dvarininkija atvedė prie jo nuvertimo nuo sosto. [[1616]] m. Vilhelmas buvo išvytas iš [[Kuršas|Kuršo]], o Frydrichas ėmė valdyti visą hercogystę.

Nuo [[1600]] iki [[1629]] m. vyko karas tarp [[Švedija|Švedijos]] ir [[Abiejų tautų respublika|Abiejų Tautų Respublikos]], po kurio Švedija gavo didžiąją dalį Pardaugavos hercogystės, t. y. Pietų Estiją ir  ([[Vidžemė|Vidžemę]]), ATR palikdama tik [[Latgala|Latgalą]] (Lenkų [[Inflantija|Inflantiją]]). Kuršo hercogystė buvo įtraukta į karinius veiksmus ATR pusėje, tačiau pati kare per daug nenukentėjo.

=== Klestėjimas ===
{{main|Kuršo kolonijos}}
Hercogas Frydrichas neturėjo palikuonių, tačiau kitu hercogu tapo išvyto Vilhelmo sūnus [[Jakob von Kettler|Jakobas (Jokūbas)]] (valdė 1642–1682 m.). Gyvendamas Vakarų Europoje Jakobas buvo aistringas [[merkantilizmas|merkantilizmo]] idėjų šalininkas. Jis dar labiau išplėtojo metalo apdirbimą ir laivų statybą, taip pat kūrė daug kitų manufaktūrų. Buvo užmegzti diplomatiniai santykiai ne tik su kaimyninėmis valstybėmis, bet ir su [[JK|Didžiąja Britanija]], [[Prancūzija]], [[Nyderlandai]]s, [[Portugalija]] ir kt. Jokūbas įkūrė Kuršo hercogystės prekybos laivyną su pagrindiniais uostais [[Ventspilis|Ventspilyje]] ir [[Liepoja|Liepojoje]]. 1639-1682 m. Kuršo kunigaikštystė turėjo 79 prekybos ir 44 karo laivus. 1642-1657 m. iš Kuršo uostų per Zundą išplaukė 591 laivas.

[[1651]] m. hercogystė savo nuosavybėn įsigijo pirmą [[Kuršo kolonijos|koloniją]] – Andrejaus salą [[Gambija|Gambijoje]] ir įkūrė ten Jekabo fortą. [[1652]] m. buvo įkurta antroji Kuršo kolonija – [[Naujasis Kuršas]] ([[Tobagas|Tobago]] sala [[Vestindija|Vestindijoje]]).

Tačiau visą šį laiką hercogystė buvo Švedijos ir Lenkijos, LDK interesų objektas. [[1655]] m. Švedijos kariuomenė įsiveržė į hercogystę ir prasidėjo [[Švedų tvanas|Lenkijos-Švedijos karas]]. Hercogą Jokūbą sugavo švedai ir laikė nelaisvėje nuo [[1658]] iki [[1660]] m. Tuo metu abi kolonijas perėmė [[Olandija|olandai]], prekybos laivynas ir manufaktūros buvo sunaikintos. Karas baigėsi [[Olyvos taika|Olyvos taikos sutartimi]]. Nors hercogas Jokūbas nedelsiant pradėjo hercogystės atkūrimą ir trumpam net atgavo Tobago koloniją, hercogystė daugiau niekada nepasiekė [[1655]] m. išsivystymo lygio.
{{Latvijos istorija}}

=== Smukimas ===
[[Vaizdas:Ducatuum Livoniæ et Curlandiæ Nova Tabula.jpg|thumb|250px|left|Kuršas ir kaimyninės teritorijos 1705 m. ]]
Po Jokūbo mirties [[1682]] m., hercogu tapo jo sūnus [[Frydrichas Kazimiras Ketleris|Frydrichas Kazimiras]]. Jo valdymo metu prekių gamybos apimtys sumažėjo. Patį hercogą labiau domino brangios puotos ir pinigų švaistymas, negu hercogystės vystymasis. Dėl pinigų trūkumo jis net pardavė Tobago salą [[JK|britams]]. Jis mirė [[1698]] m. Frydricho Kazimiro valdymo metu Lenkija padidino savo įtaką hercogystės politiniame ir ekonominiame gyvenime. Taip pat pradėjo rastis ir [[Rusija|Rusijos]] interesai šiame regione.

Kitas hercogas [[Frydrichas Vilhelmas Ketleris|Frydrichas Vilhelmas]] gavo sostą būdamas šešerių ir iki jo pilnametystės faktiniu hercogystės vadovu buvo jo dėdė lenkų generolas [[Ferdidandas Ketleris|Ferdinandas]]. Tuo metu prasidėjo [[Šiaurės karas]] ([[1700]]–[[1729]] m.) tarp [[Švedija|Švedijos]] iš vienos pusės ir [[Rusija|Rusijos]] su jos sąjungininkais ([[Lenkija]], LDK, [[Saksonija]] ir [[Danija]]) iš kitos. [[1710]] m. [[Rusija]] kontroliavo [[Vidžemė|Vidžemę]] ir padidino savo įtaką Kuršo hercogystėje. [[1711]] m. Frydrichas Vilhelmas susituokė su [[Ana Ivanovna]] (vėliau Rusijos imperatorė), tačiau grįždamas iš vestuvių mirė ir iki [[1730]] m. hercogystę valdė Ana su Ferdinandu.

Po Anos tapimo [[Rusijos imperija|Rusijos]] imperatore vieninteliu hercogu liko Ferdinandas. Tačiau jo rezidencija buvo [[Dancigas|Dancige]], todėl jo nepripažino dvarininkai, nes buvo nustatyta, kad hercogo rezidencija turi būti hercogystės teritorijoje. Iš vienos pusės Ferdinandas dalinai valdė hercogystę laiškais, tačiau iš kitos, faktiškai hercogystė buvo be hercogo. Dar didesnį chaosą sukėlė tai, kad Ferdinandas neturėjo palikuonių, todėl atsirado daug pretendentų į hercogo sostą.

Vienas iš tokių buvo [[Moricas]], Lenkijos ir LDK karaliaus ir Saksonijos [[kurfiurstas|kurfiursto]] [[Augustas II|Augusto II]] sūnus. Jis buvo išrinktas hercogu [[1726]] m., tačiau soste sugebėjo išsilaikyti tik metus. Jis nepatiko Rusijai. Rusijos kariuomenė įsiveržė į hercogystę ir išvijo Moricą.

=== Birono laikotarpis ===
[[Vaizdas:Coin of the Duchy of Courland and Semigallia with portrait of Ernst Johann von Biron, Vytis (Waykimas) and the Polish Eagle, 1764.jpg|thumb|left|Kunigaikštystės moneta, nukalta 1764 m., su Ernsto Johano Birono portretu, Lenkijos ereliu ir Vyčiu]]
Kai Rusijos imperatore tapo [[Ana Ivanovna]], ji Kuršo hercogu [[1737]] m. paskyrė savo favoritą [[Ernstas Johanas Bironas|Ernstą]] Bironą. Jis galėjo laisvai naudotis Rusijos valstybės iždo lėšomis, kurios buvo investuotos į statybas. Pagal [[Italija|italų]] architekto [[Bartolomėjas Rastrelis|Rastrelio]] projektus buvo pastatyti rūmai [[Jelgavos pilis|Jelgavoje]] ir [[Rundalės pilis|Rundalėje]]. Tačiau po Anos mirties Ernstas Bironas pateko į nemalonę ir buvo priverstas palikti Kuršą. Lenkijos karaliaus pritarimu jis tęsė hercogystės valdymą per korespondenciją. Tačiau su tuo nesutiko dvarininkija, kuri net atsisakė vykdyti hercogo įsakymus. Lenkijos karalius [[Augustas III]] pasidavė dvarininkų spaudimui ir naujuoju hercogu paskyrė savo sūnų Karolį. Tokiu atveju susiformavo situacija, kad formaliai hercogystė turėjo du valdovus. Situacija buvo labai įtempta – dalis dvarininkų rėmė Bironą, dalis – Karolį. Situaciją išsprendė Rusijos imperatorė Jekaterina II, kuri leido Bironui grįžti iš tremties [[1763]] m. Taip ji sumažino Lenkijos įtaką hercogystėje. Tačiau Ernstas Bironas buvo pavargęs nuo politinių kovų ir [[1769]] m. perleido sostą savo sūnui [[Pėteris Bironas|Pėterui]].

=== Prijungimas prie Rusijos ===
[[1794]] m. birželį – rugpjūtį vakarinė kunigaikštystės dalis (su [[Liepoja]] ir [[Ventspilis|Ventspiliu]]) buvo užimta lietuvių sukilėlių, juos palaikė Kuršo valstiečiai. [[1795]] m. kunigaikštystė prijungta prie [[Rusija|Rusijos]] ir paversta [[Kuršo gubernija]]. Paskutinis hercogystės hercogas po [[Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|trečio ATR padalijimo]] [[1795]] m. [[kovo 28]] d. atsisakė sosto Rusijos naudai.

[[I pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu Kuršo hercogystės teritoriją okupavo [[Vokietija]] ir Kuršo hercogystė [[1917]] m. buvo atkurta. [[1918]] m. [[kovo 8]] d. Vokietijos kaizeris Vilhelmas pripažino jos nepriklausomybę. Hercogystė nustojo egzistuoti [[1918]] m. [[rugsėjo 22]] d., kartu su [[Baltijos hercogystė]]s paskelbimu.

== Nuorodos ==
* [http://www.baltische-ritterschaften.de/Bilder/Kurland_Karte_gr.jpg XVII a. Kuršo hercogystės žemėlapis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20050504200651/http://www.baltische-ritterschaften.de/Bilder/Kurland_Karte_gr.jpg |date=2005-05-04 }}
{{ATRvaivadijos}}
[[Kategorija:Kuršo hercogystė| ]]