Peržiūrėti šaltinį Kuršių kalba

{{kalba|spalva=#7CFC00|kalba=Kuršių kalba<br />'''''kuršu valoda'''''|
 šalys=-|
 kalbančiųjų=''išnykusi''|
 vieta= -|
 kilmė=
[[Indoeuropiečių prokalbė]]<br /> >Baltų-slavų prokalbė?<small>([[hipotezė]])</small><br />>>[[Baltų prokalbė]]<br /> >>>Vakarų [[baltų kalbos]]<br />>>>>'''Kuršių kalba'''|
 oficiali=-|
 iso639-1=-|
 iso639-2=bat|
 iso639-3=xcu|
 sil=-|
 paveikslėlis=Idioma curonio.png}}

'''Kuršių kalba''' (''kuršu valoda'') – [[mirusi kalba|mirusi]] [[baltų kalbos|baltų kalba]], kuria, kaip žinoma iš istorinių šaltinių, šnekėta [[Kuršas|Kurše]], vakarinėje [[Latvija|Latvijos]] dalyje ([[Liepoja|Liepojos]], [[Ventspilis|Ventspilio]], [[Talsai|Talsų]], [[Kuldyga|Kuldygos]] ir kt. vietose) ir [[Žemaitija|Žemaitijos]] šiaurės vakaruose ([[Klaipėda|Klaipėdos]], [[Skuodas|Skuodo]], [[Kretinga|Kretingos]], [[Telšiai|Telšių]] ir kt. vietose). Kilo iš [[baltų prokalbė]]s. [[XVI amžius|XVI a.]] pietų kuršius [[Lietuva|Lietuvos]] pusėje nustota minėti, todėl manoma, kad apie tą laiką jie jau buvo sužemaitėję. Latvijos pusėje kuršiai, kurių „kalba panaši į latvių“ (vadinasi, dar ne [[latviai]]), minėti iki [[XVII amžius|XVII a.]] pradžios, tačiau maždaug nuo [[1630]] m. rašoma, kad jie šneka latviškai.

[[Kuršiai]] rašto paminklų nepaliko, tad apie jų kalbą sprendžiama iš dabartinių ir kronikose užfiksuotų to krašto vietovardžių, taip pat iš šio arealo lietuvių ir latvių kalbos tarmių, kuriose kuršių kalbos pėdsakų yra užsilikę ne taip jau mažai.  

Manoma, kad kuršių kalba buvo artimesnė [[vakarų baltai|vakarų baltams]] ([[prūsų kalba|prūsams]] ir [[jotvingių kalba|jotvingiams]]), tik dėl intensyvių kontaktų su finais ir rytų baltais ji sparčiai modernėjo – tokios nuomonės laikėsi ir žymus Lietuvos kalbininkas [[Vytautas Mažiulis]]<ref>[http://www.šaltiniai.info/index/details/300 Rytų baltų kalbos]</ref>. Priebalsiai '''š''', '''ž''' kuršių kalboje jau buvo virtę '''s''', '''z''', minkštieji '''k''', '''g''' – atitinkamai '''c''', '''dz'''. Dėl [[Lyvių kalba|lyvių kalbos]] įtakos kuršių kalboje kirtis buvo atitrauktas į pradžią, buvo prasidėjęs nekirčiuotų galūnių nykimas. Tačiau kuršiai (kaip ir prūsai su jotvingiais) turėjo išlaikę dvigarsius '''an''', '''en''', '''in''', '''un''', senąjį baltų dvibalsį '''ei''', tebetarė ir baltiškąjį '''ā''' (dabartinį žemaičių ''uo'', lietuvių ''o''), neturėjo '''t, d''' / '''č, dž''' kaitos (plg. ''jautis / jaučio''). 

Kuršių kilmės vietovardžiams būdingos priesagos '''-ng-''' (ją turėjo ir [[jotvingiai]]),  pvz., ''Palanga'', ''Kretinga'', ''Būtingė'', ''Alsunga'', '''-al-''', pvz., ''Žemalė'', ''Kretingalė'', ''Upalė''. Spėjama, kad šiaurės žemaičiai iš kuršių perėmė senovinį '''ei''' tarimą: ''peins'' „pienas“, ''deina'' „diena“, platesnį trumpųjų '''i''', '''u''' tarimą: ''mešks'' „miškas“, ''bova'' „buvo“, taip pat kirčio atitraukimą į žodžio pradžią. Latvių kuršiškoms patarmėms būdingas dvigarsių '''an''', '''en''', '''in''', '''un''' tarimas, užsilikęs ir Kuršo vietovardžiuose (kitur latviai tuos garsus išvertę atitinkamai į '''uo''', '''ie''', '''ī''', '''ū'''), plg. ''Dundaga'', ''Gramzda'', ''Kandava'', ''Skrunda'', ''Venta''. Latvių kalboje yra kuronizmų su daugeliu atvejų išlaikyta kuršiška fonetika, pvz., ''dzintars'' „gintaras“, ''leitis'' „lietuvis“, ''menca'' „menkė“, ''rinda'' „eilė“, ''zaķis'' „zuikis“, ''venteris'' „toks žvejybos įrankis“, ''pīle'' „antis“, ''cīrulis'' „vyturys“ (pastaruosius tris žodžius turi pasiskolinę ir Lietuvos [[žemaičiai]]).

== Šaltiniai ==
{{Išnašos|2}}
== Nuorodos ==
* {{Ethnologue|bat|d}}
* {{Ethnologue|xcu}}
{{Baltų kalbos}}

[[Kategorija:Mirusios baltų kalbos]]
[[Kategorija:Kuršiai]]