Peržiūrėti šaltinį Kurpiai (Lenkijos etnografinė grupė)

{{otheruses|Kurpiai}}
{{etninės grupės|
|grupė=Kurpiai
|paveikslėlis = Kurpie-stroje ludowe.JPG
|fotopav = Kurpiai tautiniais rūbais
|gyvskaičius=
|popvieta= [[Lenkija]], [[Mazovija]]
|religija= [[katalikai]]
|kalba= [[Lenkų kalba|lenkų]], [[Kurpių tarmė]]
|gim=[[Indoeuropiečiai]]<br />
&nbsp;&nbsp;[[Slavai]]<br />
&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;[[Vakarų slavai]]
}}

'''Kurpiai''' ({{pl|kurpie}}) – [[etnografija|etnografinė]] [[Lenkai|lenkų]] tautos žmonių grupė gyvenanti [[Lenkija|Lenkijos]] [[Mazovija|Mazovijos]] regione [[Palenkės vaivadija|Palenkės vaivadijos]] šiaurės vakariniame kampe ir [[Mazovijos vaivadija|Mazovijos vaivadijos]] šiaurės rytiniame kampe. Tai subetninė [[Mazovai|mazovų]] etninės grupės dalis. Kurpiai daugiausiai gyvena [[Kurpių giria|Kurpių girios]] teritorijoje. Gyvendami girioje, izoliuoti nuo aplinkinių regionų, kurpiai sukūrė savitą kultūrą ir papročius. [[1927]] m. [[birželio 19]] d. [[Novogrudas (Lomžos apskritis)|Novogrude]] buvo atidarytas [[Etnografinis Kurpių muziejus]].

== Pavadinimo kilmė ==

Anksčiau Kurpiai buvo vadinami miškiniais, laukiniais (''puszczaki''), bet šie žmonės iš [[Liepa (augalas)|liepų]] gamindavo karninius batus, kuriuos vadindavo ''kurpś''. Taip ir atsirado pavadinimas ''kurpiai'' (''kurpie''). Kurpių vardu dar vadinama [[Kurpių giria]], [[Kurpių lyguma]] ir [[Kurpiai (Piontnicos valsčius)|Kurpių]] kaimas.

== Istorija ==

Pirmieji gyventojai į tankiai apaugusią [[Kurpių giria|Kurpių girią]] atsikėlė apie [[X a.]] amžių. Pirmieji gyventojai vertėsi žvejyba, bitininkyste, medžiokle ir ilgainiui iškirstose vietose žemės ūkiu. [[XIV a.]] girią kolonizavo Mazovijos kunigaikštis [[Janušas I Varšuvietis]]. [[1563]] m. girioje įvyko didelis gaisras. [[1656]] m. [[Švedų tvanas|Švedų tvano]] metu kurpiai nesėkmingai priešinosi švedų kariuomenei. [[1673]] m. įkurtas ''Lipnikų'' kaimas, kuriame gyveno apie 1,000 žmonių. [[1735]] m. kurpiai kovojo karaliaus [[Stanislovas Leščinskis|Stanislovo Leščinskio]] pusėje prieš rusų ir saksų kariuomenes. Mūšio metu prie [[Jednačevas|Jednačevo]] kaimo žuvo kurpių herojus [[Stach Konwa]]. [[1794 m. sukilimas|1794 m. sukilimo]] metu buvo organizuojami kurpių pulkai. [[1795]] m. regionas atiteko [[Prūsijos karalystė|Prūsijos karalystei]], tuo metu regione gyveno 51,432 gyventojai. [[1831 m. sukilimas|1831 m. sukilimo]] metu kurpiai vadovaujami [[Józef Zaliwski]] kovėsi prieš Rusijos kariuomenę. [[1880]]–[[1910]] m. nemaža dalis kurpių emigravo į [[JAV]].

<gallery>
Stach Konwa-Mikan-2006-profile.jpg|Paminklas Lomžoje kurpių herojui ''Stach Konwa''
Boze-cialo-kadzidlo.JPG|Kurpiai su tradiciniais rūbais
Kurps in Warsaw-04-Kapela.jpg|Kurpiai su tradiciniais rūbais
Kurpiowszczanka-Woman in Kurp dress-full version.jpg|Kurpiai su tradiciniais rūbais
Skansen Kurpiowski (Nitka-2007)-03.jpg|Kurpių namai
Kurps in Warsaw-17-Kapela-croped.jpg
Kurps in Warsaw-22-Baclawscy.jpg
Skansen Kurpiowski (Nitka-2007)-02.jpg
</gallery>

== Nuorodos ==
{{commonscat|Kurpie}}
* [http://www.kurpie.com.pl/index_pliki/page0026.htm Kurpių tinklalapis (lenk.)];
* [http://osobliwosci.eduseek.interklasa.pl/~milosz/ekurpie.htm Aprašymas apie regioną (angl.)];
* [http://www.naszlaku.pl/dane/prezent/_prez_po/ostrolek/2_a.htm Aprašymas apie Mazovijos istoriją (angl.)];
* [http://familytreemaker.genealogy.com/users/z/a/l/Theodore-M-Zaluski/FILE/0003page.html Aprašymas apie Kurpių istoriją (angl.)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080218084929/http://familytreemaker.genealogy.com/users/z/a/l/Theodore-M-Zaluski/FILE/0003page.html |date=2008-02-18 }};
* [http://www.zwiazekkurpiow.pl/eng/kurpie.php Aprašymas apie Kurpius (angl.)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170830233310/http://www.zwiazekkurpiow.pl/eng/kurpie.php |date=2017-08-30 }};
* [http://tradycja.wikia.com/wiki/Kurpie Aprašymas apie Kurpių tradicijas (lenk.)];
* [http://www.ekurpie.pl/ Turizmas Kurpių krašte (lenk.)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120213161235/http://www.ekurpie.pl/ |date=2012-02-13 }};
* [http://www.zwiazekkurpiow.pl/ Kurpių šventės (lenk.)];
* [http://dir.icm.edu.pl/pl/Slownik_geograficzny/Tom_IV/936 Aprašymas apie Kurpius [[Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografinis žodynas|Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne]], Tom IV (Kęs – Kutno) z 1883 m. (lenk.)];

== Literatūra ==
* Sienkiewicz, Henryk; tr. by W. S. Kuniczak (1991). The Deluge. Fort Washington, Pennsylvania: Copernicus Society of America. ISBN 0-87052-004-0.
* Sienkiewicz, Henryk; tr. by Bernard W. A. Massey, ed. by Miroslaw Lipinski (2000). „Chapters 20 and 21“. The Teutonic Knights. New York: Hippocrene Books, Inc.. ISBN 0-7818-0433-7 Illustrated Edition.
* Janusz Hochleitner: Amber extraction in the Varmia and Masuria region in the 16-19th centuries. In Bursztynisko 31, Danzig 2008
* B. Kosmowska-Ceranowicz: Die tertiären und quartären Bernsteinvorkommen in Polen. In: Bernstein – Tränen der Götter. Bochum 1996.
* W. Gierlowski: Die Gewinnung und Verarbeitung von Bernstein in Polen (1945–1995). In: Bernstein – Tränen der Götter. Bochum 1996.
* Wincenty Szydlik, Robert Szydlik, Osadnictwo Kurpiowskie na Puszczy Białej, Ostrołęka 2001

[[Kategorija:Mazovija]]
[[Kategorija:Lenkijos gyventojai]]
[[Kategorija:Slavai]]
[[Kategorija:Zbuinos valsčius]]
[[Kategorija:Turoslės valsčius]]
[[Kategorija:Novogrudo valsčius]]