Kruvinos vestuvės
| Kruvinos vestuvės | |
|---|---|
 | |
| Pavadinimas | Les Noces rouges |
| Kilmės šalis | .svg){kind=small} Prancūzija Italija |
| Režisierius | Claude Chabrol |
| Scenaristas (-ai) | Claude Chabrol |
| Vaidina | Stephane Audran Michel Piccoli |
| Metai | 1973 |
| Žanras | kriminalinis |
| Trukmė | 95 min. |
| Kalba | prancūzų |
| IMDb įrašas | |
Kruvinos vestuvės (pranc. Les Noces rouges) – 1973 m. režisieriaus Claude Charbol sukurtas kriminalinis filmas, už kurį jis buvo nominuotas Auksiniam lokiui Berlyno kino festivalyje.
Pagrindiniai aktoriai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Aktorius – vaidmuo
- Stephane Audran – Liusjena Delamar
- Michel Piccoli – Pjeras Mauri
- Claude Pieplu – Polas Delamaras
- Clotilde Joano – Klotilda Mauri
- Eliana De Santis – Helena Ševalje, Liusjenos duktė
Turinys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės
Filmo veiksmas vyksta nedideliame Prancūzijos miestelyje. Gerbiamas pilietis Pjeras Mauris gyvena su sergančia žmona Klotilda, kuri praktiškai nepakyla iš lovos. Vakarais jis susitikinėja su Liusjena – parlamento nario ir kandidato į mero postą Polo Delimaro žmona. Vyro dažnai nebūna namuose ir Liusjena leidžia dienas dideliame jų name kartu su savo 15-mete dukterimi Helena, kurios susilaukė dar iki santuokos su Polu. Prieš rinkimus Polas pasiūlo Pjerui tapti jo štabo nariu, o laimėjęs rinkimus paskiria jį savo pavaduotoju.
Naudodamiesi nuolatinėmis Polo išvykomis, meilužiai gali dažnai susitikinėti, tačiau jiems norisi daugiau laisvės. Pjeras palaipsniui nuodija savo žmoną ir po kurio laiko ši miršta, miestelio gyventojų nuomone, nusižudžiusi. Bendrų pietų jų namuose metu Polas pasiūlo Pjerui paremti šio verslo planą statyti plastiko gamybos įmonę, tačiau šis suabejoja sandėrio teisėtumu. Polui išvykus į Paryžių, Helena pradeda kamantinėti motiną, tvirtindama, kad ši su Pjeru meilužiai, tačiau ši kategoriškai viską neigia. Dukrai užmigus, Liusjena praleidžia naktį pas Pjerą, kuris prisipažįsta nužudęs žmoną, kad įgytų laisvę, o Polo siūlomas verslo planas yra tikra apgavystė.
Grįžusi anksti ryte namo, Liusjena randa jos belaukiantį vyrą, kuris tvirtina senokai nuspėjęs apie šios meilės ryšį. Jis nekaltina žmonos, tačiau nori išnaudoti susidariusią situaciją sau naudinga linkme. Jiems susitikus trise, Polas pasiūlo Pjerui toliau susitikinėti su jo žmona mainais į paramą miesto taryboje jo verslo projektui.
Po kurio laiko Polas vėl išsirengia į Paryžių, tačiau šį kartą Liusjena primygtinai nori keliauti kartu, o vykstant atgal pati sėda už vairo. Nakties kelyje ji sustoja sutartoje vietoje, kur jų jau laukia Pjeras. Jis lazda mirtinai sumuša Polą, tada įdeda jo kūną į automobilį ir, nustūmęs į griovį, padega, imituodamas avariją. Liusjena lieka gulėti netoliese, kol ją randa pro šalį važiuojančio sunkvežimio vairuotojas.
Policija ją apklausia, tačiau, neturėdami įtarimų, nusprendžia, kad tai tiesiog nelaimingas atsitikimas. Nenorėdami sukelti įtarimų, Pjeras su Liusjena liaujasi matytis ir bendrauja tik laiškais. Kuomet atrodo, kad pavojus praėjo, Helena staiga pareiškia motinai mananti, kad ši su Pjeru, būdami meilužiai, nužudė Polą. Motina prisipažįsta apie ją ir Pjerą siejantį ryšį, tačiau neigia įvykdytą žmogžudystę. Po keleto dienų policija gauna Helenos laišką, kuriame ši prašo dar kartą ištirti Polo mirties aplinkybes, nes jos motina su Pjeru Mauri yra meilužiai ir tai turėtų panaikinti bet kokius įtarimus jos motinai...