Peržiūrėti šaltinį Krišana

{{Regionasm
 | Spalva = LightSalmon
 | Tipas = Istorinės Rumunijos regionai
 | Pavadinimas = Crișana/Körösvidék
 | Foto = Fn braun-varadinum.jpg
 | Šalis = vakarų [[Rumunija]], rytų [[Vengrija]]
 | Vėliava = 
 | Tauta = [[rumunai]], [[vengrai]]
 | Kalba = 
 | Valstybės = [[Transilvanijos kunigaikštystė|Transilvanija]]
 | Miestai = [[Oradėja]], [[Debrecenas]]
 | Žemėlapis = Crisana.svg
 | Pastaba =Rumunijos Krišana
 }}
'''Krišana''' ({{ro|Crișana}}; {{hu|Körösvidék}}; {{de|Kreischgebiet}}) – geografinis ir istorinis Rytų Europos regionas, dabar padalintas tarp Rumunijos ir Vengrijos. Pavadintas pagal [[Kerešas|Kerešo]] upės ir trijų jos intakų – [[Baltasis Krišas|Baltojo Krišo]] (''Crișul Alb''), [[Juodasis Krišas|Juodojo Krišo]] (''Crișul Negru'') ir [[Greitasis Krišas|Greitojo Krišo]] (''Crișul Repede'') – pavadinimus.

Regionas kartais laikomas išplėstinės Transilvanijos dalimi, nors Krišana ne visiškai papuola į istorinės [[Transilvanijos kunigaikštystė]]s teritoriją.
== Geografija ==
Krišana užima ryčiausią [[Panonijos lyguma|Panonijos lygumos]] ([[Alfeldas|Alfeldo]]) dalį, todėl pasižymi lygumomis ir stepingu klimatu su [[miškastepė]]mis bei [[pušta]]. Ją rytuose riboja [[Apusenų kalnai]], kuriuose regionas perina į [[Transilvanija|Transilvaniją]], pietuose – [[Murešas|Murešo upė]] (už jos yra [[Banatas]]), šiaurėje – [[Samošas|Samošo upė]] (už jos prasideda [[Maramurešas]]), vakaruose – [[Tisa]], už kurios yra stepinga lyguma. Rumunijos-Vengrijos siena kerta Krišaną per pusę.<ref>http://books.google.com/books?id=zHTN-TQkd3cC&pg=PA26&dq=crisana+tisza&cd=3#v=onepage&q=crisana%20tisza&f=false</ref><ref>http://books.google.com/books?id=-7TgkO8utHIC&pg=PA174&dq=crisana+tisza+river&lr=&cd=1#v=onepage&q=crisana%20tisza%20river&f=false</ref>

Regione yra šios dabartinės Rumunijos apskritys:
* [[Arado apskritis]] – didžioji jos dalis,
* [[Bihoro apskritis]],
* nedidelės dalys [[Selažo apskritis|Selažo apskrities]], [[Satu Marės apskritis|Satu Marė apskrities]] ir [[Hunedoaros apskritis|Hunedoaros apskrities]]. 

Vengrijos ''Körösvidék'' papuola į Vengrijos [[Haidū Biharas|Haidū Biharo]] ir [[Bėkėšas|Bėkėšo medės]]. 

Pietinė Krišanos dalis, ties Murešo upe, serbų buvo vadinama [[Pomorišjė|Pomorišje]].

===Miestai===
Svarbiausi miestai:
* [[Oradia]], [[Aradas]], [[Salonta]] ir [[Bejušas]] (Rumunija)
* [[Debrecenas]], [[Bekeščaba]] ir [[Diula]] ({{hu|Gyula}}) (Vengrija)

== Istorija ==
Senovėje regione gyveno [[keltai]], [[dakai]], [[sarmatai]] ir [[germanai]]. [[I a. pr. m. e.]] ši teritorija priklausė [[Dakijos karalystė|Dakijos karalystei]], kurią valdė [[Burebista]].

Viduramžiais regionas kurį laiką priklausė [[hunai|hunams]], [[gepidai|gepidams]] ir [[avarai|avarams]], po to [[Bulgarijos karalystė (viduramžiai)|Bulgarijos karalystei]] ir [[Vengrijos karalystė (viduramžiai)|Vengrijos karalystei]].

XVI–XVII a. regioną pasidalino [[osmanų imperija]] ir [[Habsburgų monarchija]]. Osmanų valdymo metu regionas buvo padalintas į [[Temešvaro ejaletas|Temešvaro ejaletą]] (Temešvaras rumuniškai yra [[Timišoara]]) ir osmanų vasalinę [[Transilvanijos kunigaikštystė (1570–1711)|Transilvanijos kunigaikštystę]]. Dalis Transilvanijos kunigaikštystėje buvusios Krišanos vadinosi [[Parcijus]] (''Partium).
Osmanų [[Varato ejaletas|Varato ejaleto]], sudaryto XVII a. antroje pusėje, centras buvo Krišana. Po XVII a. pabaigos visas regionas ėmė priklausyti [[Habsburgų monarchija]]i, o administraciškai buvo padalintas ir priskirtas [[Vengrijos karalystė (1538–1867)|Habsburgų Vengrijos karalystei]], Habsburgų Transilvanijos kunigaikštystei ir Habsburgų Karinei pasienio sričiai ({{de|Militärgrenze}}, {{ro|Graniţă militară}}).

1750 m. panaikinus Karinės pasienio srities Tisos-Murešo dalį, o 1867 m. – Transilvanijos kunigaikštystę, visas regionas buvo priskirtas Habsburgų Vengrijos karalystei. Ši karalystė po 1867 m. tapo viena iš dviejų dvigubosios [[Austrija-Vengrija|Austrijos-Vengrijos]] monarchijos dalių. Habsburgų valdymo metais Krišana beveik niekada neturėjo ypatingo statuso, kaip kad turėjo [[Transilvanija]] ar [[Banatas]]. Tik 1850–1860 m. ji buvo organizuota kaip Karinė Grosvardeino apygarda (''Military District of Großwardein'').

1918 m. suirus Austrijai-Vengrijai rytinė Krišanos dalis atiteko Rumunijai, o vakarinė – Vengrijai.

== Nuorodos ==
{{Išnašos}}
{{Rumunijos istoriniai regionai}}
[[Kategorija:Rumunijos-Moldavijos istoriniai regionai]]
[[Kategorija:Vengrijos istoriniai regionai]]