Peržiūrėti šaltinį Klasikinė Graikija

{{Šaltiniai}}

{{Senovės Graikijos istorija}}
'''Klasikinės Graikijos''' laikotarpis – [[Senovės Graikijos istorija|Senovės Graikijos istorijos]] periodas, kuris tęsėsi beveik visą [[V a. pr. m. e.|V]]–[[IV a. pr. m. e.]] (nuo Atėnų tironijos nuvertimo [[510 m. pr. m. e.]] iki [[Aleksandras Makedonietis|Aleksandro Makedoniečio]] mirties [[323 m. pr. m. e.]])

Jam, nepaisant daugybės karų ir neramumų, yra būdingas ypač didelis [[Senovės Graikija|Senovės Graikijos]] civilizacijos suklestėjimas ir pakilimas. Šiuo laikotarpiu gyveno patys žymiausi graikų filosofai, menininkai.

== Laikotarpio pradžia ==
[[510 m. pr. m. e.]] Spartos kariai padėjo nuversti Atėniečiams tironą [[Hipijas|Hipiją]], Peisistrato sūnų. Spartos karalius Kleomenis I į jo vietą įvedė prospartietišką oligarchijos valdymą, vadovaujamą [[Isagoras|Isagoro]].

== Graikų-persų karai ==
{{main|Graikų-persų karai}}
[[Vaizdas:Map Peloponnesian War 431 BC-fr.svg|thumb|300px|right|Graikijos lygos prieš [[Peloponeso karas|Peloponeso karą]] [[431 m. pr. m. e.]] Delo sąjunga („Atėnų imperija“) pažymėta geltonai.]]
[[Vaizdas:Map Macedonia 336 BC-fr.svg|thumb|300px|right|Graikija [[336 m. pr. m. e]], po Pilipo II mirties]]
== Atėnų hegemonija ==
Po persų karų graikų pasaulyje neišvengiamai įsitvirtino [[Atika]] ([[Atėnai]]), kurie paėmė lyderio vaidmenį. Atėnų miestas buvo sparčiai renovuojamas, čia klestėjo menas ir kultūra. [[Periklis]] vadovavo Atikos politikai.

Buvo įkurta [[Delo sąjunga]], kuri iš esmės buvo kontroliuojama iš Atėnų, todėl dar vadinama Atėnų imperija.

== Peloponeso karas ==
{{main|Peloponeso karas}}
[[Kalijo taika|Kalijo (Callias) taika]], [[449 m. pr. m. e.]] pabaigusi [[Graikų-persų karai|persų karus]], sukėlė nesutarimus tarp Atėnų, kurie tapo Delo sąjungos lyderiai, ir Spartos bei jos vadovaujamos [[Peloponeso lyga|Peloponeso lygos]]. Nesutarimas baigėsi [[Peloponeso karas|Peloponeso karu]] ([[431 m. pr. m. e.|431]]–[[404 m. pr. m. e.]]).

Mantinėjos mūšyje Sparta nugalėjo jungtinę Atėnų ir sąjungininkų armiją. Atsinaujinusios kovos grąžino į valdžią karo šalininkus, vadovaujamus [[Alkibiadas|Alkibiado]]. [[415 m. pr. m. e.]] Alkibiadas įtikino Atėnus pasiųsti į [[Sirakūzai|Sirakūzus]], Spartos sąjungininką Sicilijoje, karinę ekspediciją, kuri baigėsi visiška katastrofa.

Sparta pradėjo kovas su Atėnų laivynu ir surado talentingą generolą Lysandrą, nugalėjusį Atėnų flotilę Egospotamų mūšyje ([[405 m. pr. m. e.]]). Atėnai pasidavė [[404 m. pr. m. e.]] ir prarado Ilgąsias sienas, laivyną, užjūrio teritorijas. Lysandras panaikino demokratiją Atėnuose.

== Spartos hegemonija ==
Nuo [[404 m. pr. m. e.]] Sparta dominavo Graikijoje. Bet [[395 m. pr. m. e.]] Spartos valdovai nušalino Lysandrą nuo pareigų ir Sparta prarado laivyno galią. [[Atėnai]], [[Argas (miestas)|Argas]], [[Tėbai (Graikija)|Tėbai]] ir [[Korintas]] sudarė sąjungą ir pradėjo [[Korinto karas|Korinto karą]], kuris baigėsi lygiosiomis [[387 m. pr. m. e.]] Visgi, tai nepabaigė Spartos viešpatavimo: ji savo hegemoniją išlaikė iki [[371 m. pr. m. e.]]

== Tėbų hegemonija ==
Tėbų generolai [[Epaminondas]] ir [[Pelopidas]] laimėjo lemiamą pergalę Leuktros mūšyje [[371 m. pr. m. e.]] Vietoj Spartos atsirado Tėbų hegemonija. Sparta liko įtakinga jėga ir kai kurie miestai norėjo ją sutriuškinti. Tarp jų buvo Mantinėja ir Tegėja, priklausę [[Arkadija|Arkadijos konfederacijai]]. Mantinėja gavo Atėnų paramą, o Tegėją – Tėbų. Tėbai laimėjo, bet pergalė buvo trumpalaikė, nes Epaminondas žuvo mūšyje. Tėbai atsisakė ketinimų užimti Peloponesą. Tėbai bandė išlaikyti savo pozicijas, kol juos užtemdė stiprėjanti Makedonija [[346 m. pr. m. e.]]

== Makedonijos hegemonija ==
Nors toli šiaurėje buvusi graikiška Makedonija turėjo ryšių su centrinės Graikijos miestais – valstybėm, ji išlaikė daug archajiškų bruožų. Tokių kaip rūmų kultūra, kuri buvo panašesnė į Mikėnų kultūrą nei to meto Graikijos miestus valstybes.

Valdant Pilypui II ([[359 m. pr. m. e.|359]]–[[336 m. pr. m. e.]]) [[Makedonijos regionas|Makedonija]] užėmė [[Ilyrija|ilyrų]], [[Pajonija|pajonų]] ir [[Trakija|trakų]] žemes, o vėliau ėmė plėsti savo įtaką Graikijoje.

Pilypo II sūnus [[Aleksandras Makedonietis]] ([[356 m. pr. m. e.|356]]–[[323 m. pr. m. e.]]) išplėtė Makedonijos valdas ne tik graikų miestais, bet ir Persų imperija, Egiptu ir sritims, siekiančioms šių dienų [[Pakistanas|Pakistaną]]. Po jo mirties prasidėjo [[helenizmas]].

[[Kategorija:Senovės Graikijos istorija]]