Peržiūrėti šaltinį Kiribatis

{{ŠaliesLentelė|
 pavadinimas =Kiribatis|
 ilgas_pavadinimas = Kiribačio Respublika|
 vietinis_pavadinimas = {{en|Republic of Kiribati}}|
 kilm=Kiribačio|
 žemėlapis=Kiribati on the globe (Polynesia centered).svg|
 vėliava=Flag of Kiribati.svg|
 herbas=Coat of arms of Kiribati.svg|
 himnas = „[[Kiribačio himnas|Pakilk, Kiribati]]“|
 kalbos=[[anglų kalba|anglų]], [[gilberto kalba|gilberto]]|
 sostinė=[[Pietų Tarava]]|
 didžiausiasMiestas=[[Bairikis]]|
 valdovų=2|
 titulas1=Prezidentas|
 pavardė1=[[Taneti Maamau]]|
 titulas2=Viceprezidentas|
 pavardė2=[[Teuea Toatu]]||
 titulas3=-|
 pavardė3=-|
 plotoVieta=170|
 plotas=811|
 vandens=0 %|
 gyvMetai=[[2017]]|
 gyventojuVieta=192|
 gyventoju=116&nbsp;405|
 gyventojuTankis=130,00|
 tankumoVieta=55|
 BVPMetai=[[2004]] (progn.)|
 BVPVieta=187|
 BVP=0,20|
 BVPValiuta=[[Tarptautinis doleris|$]]|
 BVPGyventojui=2&nbsp;700|
 BVPGyventojuiVieta=132|
 valiuta=[[Australijos doleris]]|
 laikoJuosta=UTC +12 +13 +14|
 vasarosLaikas=nenaudojamas|
 nepriklausomybėsĮvykis=nuo [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]]|
 nepriklausomybėsDatos=[[1979]] m. [[liepos 12]] d.|
 nepriklausomybėsPavadinimas=Paskelbta|
 TLD=ki|
 telKodas=686
}}

'''Kiribačio Respublika''' ('''Kiribatis''') – [[salų valstybė]] [[Ramusis vandenynas|Ramiajame vandenyne]], [[Okeanija|Okeanijoje]]. Per šios šalies teritoriją eina [[datos keitimosi linija]].

== Istorija ==
{{main|Polinezijos istorija|Kiribačio istorija}}

Kiribačio salynas apgyvendintas Okeanijos tautų 2000 metų anksčiau, nei čia pasirodė europiečiai. Salas pirmosios atrado [[JAV]] ir [[JK]] ekspedicijos XVIII–XIX a. Į [[Gilberto salos|Gilberto salas]] pirmieji britų kolonistai atvyko [[1837]] m., o [[1892]] m. kartu su Eliso salomis (dabar [[Tuvalu]]) tapo JK protektoratu. [[1916]] m. [[Gilberto ir Eliso salos]] tapo Britanijos karūnos kolonija. [[1919]] m. prie kolonijos prijungta [[Kirimati|Kalėdų sala]], o [[1937]] m. [[Fenikso salos]]. [[Antrasis pasaulinis karas|II pasaulinio karo]] metu salos buvo užgrobtos [[Japonija|Japonijos]]. Tarp japonų ir JAV vyko nuožmūs mūšiai, iš kurių didžiausias – [[Taravos mūšis]]. 1971 m. Kiribatis gavo dalinę autonomiją. 1978 m. atsiskyrė Eliso salos ir paskelbė nepriklausomą [[Tuvalu]] valstybę. [[1979]] m. Gilberto, Linijinės ir Fenikso salos paskelbė nepriklausomybę ir pasivadino Kiribačiu (pagal tai, kad vietiniai gyventojai anglų ''Gilbert Islands'' taria ''ki-ri-ba-i'').

1988 m. dėl per didelės gyventojų koncentracijos iš tankiai gyvenamų salų 4700 gyventojų buvo perkelti į rečiau apgyvendintas teritorijas. 1995 m. Kiribačio vyriausybės prašymu pakeista [[datos keitimosi linija|datos keitimosi linijos]] riba, kuri seniau nuo pagrindinės salyno dalies skyrė [[Linijinės salos|Linijines salas]] ir kėlė daug problemų. Po pakeitimo, salos atsidūrė į vakarus nuo linijos, drauge su kitomis šalies salomis. Dėl šio keitimo Kiribatis tapo šalimi, pirmąja pasitinkančia naujus metus. 1999 m. Kiribatis tapo [[JTO]] nare.

== Politinė sistema ==
{{main|Kiribačio politinė sistema}}

Pagal 1979 m. kostituciją Kiribatis yra prezidentinė [[respublika]]. Sostinė – Pietų Tarava. [[Vykdomoji valdžia|Vykdomąją valdžią]] sudaro [[prezidentas]], viceprezidentas, vyriausybės patarėjas ir [[ministrų kabinetas]]. Kiribačio prezidentas oficialiai vadinamas Beretinenti. Prezidentas – valstybės ir vyriausybės vadovas. Kandidatai į Prezidento postą renkami Parlamento narių iš jų pačių tarpo po to, kai išrenkamas parlamento spykeris. Kandidatų skaičius turi būti ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 4 žmonės. 10 ministrų skiria prezidentas iš parlamento narių. Jis taip pat skiria viceprezidentą ir vyriausybės patarėją.

Vyriausybės patarėju gali tapti tik asmuo, dirbęs Kiribačio aukščiausiojo teismo advokatu. Ministrų kabinetas kolegialiai atsakingas šalies parlamentui. Įstatymų leidžiamąją valdžią sudaro vienų rūmų parlamentas (''Maneaba Ni Maungatabu''). Jos narius renka gyventojai, 4 metų terminui. Be to skiriamas vienas narys nuo Banabano bendruomenės (Rabi sala, Fidži). Parlamentui pagal pareigas priklauso vyriausybės patarėjas. Balsavimo teisę turi visi gyventojai, sulaukę 18 metų. Teisminę valdžią sudaro Aukščiausiasis ir Apeliacinis teismai, kurių teisėjus skiria prezidentas. Aukščiausiojo teismo teisėju gali būti paskirtas tik asmuo, turintis teisininko patirties užsienio šalyse. Politinės partijos egzistuoja, tačiau jos labiau primena neformalias elgesio koalicijas – neturi oficialių platformų, ideologijų nei įprastų partinių struktūrų.

== Administracinis suskirstymas ==
{{main|Kiribačio salynai}}

Iki Kiribačio nepriklausomybės šalis buvo skirstoma į apygardas. Dabar šalis skirstoma į 3 salynus, kurie neturi administracinės reikšmės. Kiekviena gyvenama sala turi savo vietinę tarybą ([[Tarava|Taravos]] ir [[Tabitauea]] atolai turi po kelias tarybas).

== Geografija ==
[[Vaizdas:KiribatiIslands.jpg|thumb|170px|Kiribačio salų grupė iš palydovo]]
{{main|Kiribačio geografija}}

Kiribatis driekiasi Okeanijoje, [[Mikronezija|Mikronezijoje]]. Šalį sudaro 32 atolai ir 1 sala (3 salynai). Šalies plotas apie 726 km². Didžiausia sala – [[Kiritimati]] (388 km²). Kiribatį kerta [[pusiaujas]] (0° platuma) ir 180° ilguma. Šalis sudaryta iš 3 salynų: [[Gilberto salos|Gilberto]], [[Fenikso salos|Fenikso]] ir [[Linijinės salos|Linijinių salų]]. Sostinė [[Bairikis]] yra Gilberto salyne, [[Tarava|Taravos]] atole. Visos Kiribačio salos – [[atolas|atolai]], nedaug tepakilę nuo vandenyno lygio. Vienintelė sala – [[Banaba|Banabos]], joje ir yra aukščiausia šalies vieta – 81 m. 1995 m. pakeitus datų keitimosi linijos ribą, visa Kiribačio valstybė atsidūrė toje pačioje savaitės dienoje. [[Karolinos atolas]] tapo pirmąja sausumos vieta, pasitinkančia naujus metus.

Pasak Pietų Ramiojo vandenyno regioninės gamtosaugos programos, dvi mažose negyvenamos [[salelė]]s (Tebua Tarava ir Abanuea) 1999 m. atsidūrė po vandeniu. Dėl visuotinio klimato atšilimo sukelto vandenyno lygio kilimo Kiribatis gali būti palaidotas po vandeniu <ref>http://www.washingtonpost.com/wp-dyn/content/article/2006/01/28/AR2006012801021_2.html</ref>.

== Ekonomika ==
{{main|Kiribačio ekonomika}}

Kiribatyje yra gamtinių resursų stygius. Salose buvo [[fosfatas|fosfatų]] telkiniai, tačiau jie greitai išeikvoti. Bene vieninteliai pelno šaltiniai tapo [[žvejyba]] ir [[kopra|kopros]] gavyba. Penktadalį [[BVP]] sudaro pajamos iš [[turizmas|turizmo]]. Taip pat išduodamos licencijos laivams, žvejybos licencijos. Šalis priklausoma nuo [[JK]] ir [[Japonija|Japonijos]] teikiamos finansinės paramos. Pagrindiniai Kiribačio prekybos partneriai yra [[Australija]], [[JAV]], [[Prancūzija]], Japonija, [[Honkongas]], [[Vokietija]].

Dėl dirvožemių stygiaus beveik nevystomas žemės ūkis, trūksta gėlo ir geriamojo vandens. Didelis eksporto-importo disbalansas sukelia prekybinį deficitą.

== Gyventojai ==
[[Vaizdas:Fanning lagoon sandbar.jpg|thumb|240px|Lagūna Tabuaerano saloje]]
[[Vaizdas:Fanning coconut grove.jpg|thumb|240px|Kokosų giraitė]]
{{main|Kiribačio demografija}}

Kiribačio salų gyventojai vadinami ''Tungaru''. Šis pavadinimas kilo nuo vietinio Gilberto salų pavadinimo tarimo. Etniškai Kiribačio gyventojai kilę iš [[Mikronezija|Mikronezijos]]. XIV a. į salas atsikėlė gyventojai iš [[Tonga|Tongos]] ir [[Fidžis|Fidžio]]. Mikronezijos kilmės kiribačiai (''Tungaru'') sudaro 96 % gyventojų, [[polineziečiai]], europiečiai ir kt. likusius 4 %.

Pagrindinė vartojama kalba – [[gilberto kalba|gilbertiečių]]. [[Anglų kalba]] taip pat turi valstybinės kalbos statusą, tačiau už Taravos atolo ribų ja beveik nekalbama.

Didžioji dauguma Kiribačio gyventojų išpažįsta [[krikščionybė|krikščionybę]]. Šią religiją XIX a. įvedė misionieriai, lig tol visi gyventojai išpažino vietinius kultus. Dabar 52 % gyventojų yra [[katalikybė|Romos katalikai]], 40 % [[Kongregacininkų bažnyčia|kongregacininkai]], yra [[mormonai|mormonų]], [[Jehovos liudytojai|Jehovos liudytojų]], 2 % žmonių priklauso [[bahaizmas|Bahajų tikėjimui]].

Vidutinė gyvenimo trukmė yra ~60 metų (moterų 63, vyrų 57). Dauguma kiribatiečių gyvena kaimeliuose, iš kokospalmių ir pandanų pastatytose trobelėse. Daugiau urbanizuotas yra [[Tarava|Taravos]] atolas.

== Kultūra ==
{{main|Kiribačio kultūra}}

Kiribatis neturi žymių rašytojų, sportininkų, mokslininkų. Tai nedidelė salų tauta, gyvenanti skurdžiomis gamtos sąlygomis. Salose populiarios senų maldų ir aukojimų tipo dainos ir ritualiniai šokiai. Muzikai dažniausiai instrumentai nenaudojami, o ji išgaunama pasitelkiant balsus ir kūno mušimą (plojimus, spragsėjimus). Daugelyje vietovių gajos senųjų tikėjimų tradicijos, mitai ir [[tabu]].

== Kita informacija ==
* [[Kiribačio ryšiai]]
* [[Kiribačio transportas]]
* [[Kiribačio karinės pajėgos]]
* [[Kiribačio tarptautiniai santykiai]]
* [[Kiribačio šventės]]

== Išnašos==
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==
{{commonscat|Kiribati}}
{{vikižodynas}}

* [http://www.visit-kiribati.com/ Turizmas Kiribatyje]
* [http://www.spc.int/prism/Country/KI/Stats/Census2005/seltables.htm 2005 m. surašymo statistika]

{{Okeanija}}
{{Tautų sandrauga}}

[[Kategorija:Kiribatis| ]]
[[Kategorija:Valstybės]]