Peržiūrėti šaltinį Kipro karalystė

{{Šaltiniai}}

{{Infolentelė buvusi valstybė
|_noautocat = yes
|vietinis pavadinimas = ''Royaume de Chypre''<br />''Βασίλειον τῆς Κύπρου''
|ilgas pavadinimas = Kipro karalystė
|paprastas_pav  = Kipro karalystė
|žemynas    = Azija
|kilm = Kipro karalystės
|regionas       = Artimieji Rytai
|šalis          = Kipras
|statusas       = Kryžiuočių valstybė<br>[[Mameliukų Egiptas|Mameliukų vasalas]] (1426-1489)
|imperija       = 
|statuso_tekstas       = 
|era            = Viduramžiai
|valdymo_forma    = [[Feodalizmas|Feodalinė]] [[monarchija]]
|event_start = 
|year_start  = [[1192]]
|date_start  = 
|event_end   = 
|year_end    = [[1489]]
|date_end    = 
|p1          = Kipro tema
|flag_p1     = 
|s1          = Venecijos Kipras
|flag_s1     = Flag_of_Republic_of_Venice.svg
|image_flag  = Stemma reale di Giano di Cipro.svg
|image_coat  = Coat of Arms of the House of Lusignan (Kings of Armenia, Cyprus and Jerusalem).svg
|symbol_type  =  herbas
|herbas       =  herbas 
|image_map   = 
|image_map_caption = 
|sostinė          = [[Nikosija]]
|sostinė_tremtyje   = 
|valstybinės kalbos = [[prancūzų kalba|prancūzų]]; [[graikų kalba|graikų]]
|common_languages  = 
|religion          = 
|valdovo_titulas = Karaliai
|valdymo_metai1  = 1192–1194 (pirmasis)
|valdovas1       = Gvidas iš Luzinjano
|valdymo_metai2  = 1474–1489 (paskutinė)
|valdovas2       = Catherine Cornaro
}}
'''Kipro karalystė''' ({{fr|Royaume de Chypre}}, {{el|Βασίλειον τῆς Κύπρου}}) – [[krikščionybė|krikščionių]] karalystė [[Kipras|Kipro saloje]], egzistavusi tarp [[1192]] ir [[1489]] m. Ji buvo valdoma prancūziškos kilmės [[Luzinjanai|Luzinjanų dinastijos]]. Nuo 1361 m. valdė ne tik Kipro salą bet ir keletą valdų Mažojoje Azijoje: [[Antalija|Antaliją]] (iki 1373) bei [[Korikas|Koriką]] (iki 1448).

== Raida ==
Iki karalystės įkūrimo Kipras buvo [[Bizantijos imperija|Bizantijos]] dalis, valdomas kaip atskira [[Kipro tema]]. 1191 m., Trečiojo Kryžiaus žygio metu, ją nukariavo Anglijos karalius [[Ričardas Liūtaširdis]]. Dalis jo laivyno laivų pakeliui į Akrą sudužo prie [[Limasolis|Limasolio]]. Tuometinis Kipro valdytojas buvo [[Isaakas Komnenas]], kuris skelbėsi ir Bizantijos imperatoriumi. Jis įkalino išsigelbėjusius anglų jūreivius, o vėliau neįsileido į uostus kitų anglų laivų. Tai sukėlė konfliktą su kryžiuočiais. Ričardo kryžiuočių armija užpuolė Kiprą ir greitai nugalėjo vietos armiją. Pralaimėjęs Izaokas Komnenas turėjo ne tik sumokėti didelę kontribuciją, bet ir atiduoti kryžiuočiams savo pilis bei dukrą. Pats jis ilgainiui buvo įkalintas ir mirė.

Išvykdamas iš Kipro į tolimesnius žygius rytuose, Ričardas paliko salą tvarkytis [[Tamplieriai|tamplieriams]]. Šie įvedė labai griežtą tvarką, siekdami pajungti vietos žmones bei paversti juos katalikais. Kontrolė buvo tokia griežta, kad ortodoksai kipriečiai netrukus pradėjo sukilimą, dėl ko tamplieriai buvo priversti bėgti į [[Nikosija|Nikosiją]]. Nors sukilimas buvo numalšintas ypač negailestingomis priemonėmis, tamplieriai atsisakė šios sunkiai kontroliuojamos valdos.
[[Vaizdas:Famagusta_01-2017_img14_Lala_Mustafa_Pasha_Mosque.jpg|thumb|left|Gotikinė Šv. Nikalojaus cerkvė Famagustoje. Dabar Lala Mustafa Pašos mečetė]]
1192 m. Ričardas atidavė salą valdyti savo patikėtiniui [[Gvidas iš Luzinjano|Gvidui]], kuris paskelbtas salos karaliumi. Jis saloje pradėjo prancūziškos kilmės Luzinjanų dinastiją, kurios valdžia saloje truko beveik tris šimtus metų. Naujieji valdovai diegė Vakarų Europos (normaniškąjį feodalinį modelį), skatino katalikybės plėtimą, statė vakarietiško tipo architektūros paminklus. Valstybine kalba tapo prancūzų, tačiau graikų kalba naudota kaip antroji. Tokiu būdu, Kipras daug kuo priminė kitas Frankokratiškasias Rytų Valstybes: miestuose koncentravosi prancūziškai kalbantis katalikiškas visuomenės sluoksnis, o provincijose vyravo graikiškai kalbantys ortodoksai.

Kadangi Gvidas mirė bevaikis, karalystę paveldėjo jo brolis, o vėliau valdė mažamečiai karaliai. Karaliaus valdžios nestabilumas leido įsitvirtinti [[Ibelinai|Ibelinų giminei]], kurie sprendė daug valstybės reikalų. Tiesa, per juos sala buvo įtraukta į Gvelfų ir Gibelinų kovas vykusias Europoje. Tada, kai 1268 m. mirė [[Jeruzalės karalystė|Jeruzalės karalius]] Konradas III, Kipro karalius [[Hugas III]] paskelbtas ir Jeruzalės karaliumi, taip dinastinėje unijoje suvienydamas abi karalystes. Tiesa, 1291 m. kryžiuočių žemės Palestinoje buvo galutinai prarastos, tačiau Kipro karaliai ir toliau išlaikė nominalų Jeruzalės karaliaus titulą.

Praradus Palestiną, Kipras tapo svarbiausia kryžiuočių teritorija Levante, o kartu svarbiausiu prekybos tarp Europos, Afrikos ir Azijos centru. Tai leido įsigalėti [[Genujos Respublika|Genujos]] pirkliams.

1426 m. silpstančią karalystę savo vasale pavertė Mameliukų Egiptas, o vėliau valdę karaliai pamažėle visai nebeteko nepriklausomybės. Paskutinioji Luzinjanų dinastijos atstovė [[Kotryna Kornaro]] buvo priversta parduoti salą [[Venecijos Respublika]]i.

== Luzinjanų dinastija ==
{{Kipro istorija}}
* [[Gvidas iš Luzinjano|Gvidas]] (1192–1194)
* [[Aimeris (Kipras)|Aimeris]] (1194–1205)
* [[Hiugas I (Kipras)|Hiugas I]] (1205–1218)
* [[Henrikas I (Kipras)|Henrikas I Storasis]] (1218–1253)
* [[Hiugas II (Kipras)|Hiugas II]] (1253–1267)
* [[Hiugas I (Jeruzalė)|Hiugas III]] (1267–1284), nuo 1268 titulavosi ir Jeruzalės karaliumi
* [[Jonas II (Jeruzalė)|Jonas I]] (1284–1285)
* [[Henrikas II (Jeruzalė)|Henrikas II]] (1285–1324)
* [[Hiugas IV (Kipras)|Hiugas IV]] (1324–1359)
* [[Petras I (Kipras)|Petras I]] (1359–1369)
* [[Petras II (Kipras)|Petras II]] (1369–1382)
* [[Jokūbas I (Kipras)|Jokūbas I]] (1382–1398)
* [[Janusas (Kipras)|Janusas]] (1398–1432)
* [[Jonas II (Kipras)|Jonas II]] (1432–1458)
* [[Šarlotė (Kipras)|Šarlotė]] (1458–1464)
* [[Jokūbas II (Kipras)|Jokūbas II Benkartas]] (1464–1473)
* [[Jokūbas III (Kipras)|Jokūbas III]] (1473–1474)
* [[Kotryna Kornaro]] (1474–1489)

[[Kategorija:Kryžiaus žygiai]]
[[Kategorija:Istorinės valstybės]]
[[Kategorija:Kipro istorija]]