Peržiūrėti šaltinį Kenija

{{ŠaliesLentelė|
 pavadinimas = Kenija|
 ilgas_pavadinimas = Kenijos Respublika|
 vietinis_pavadinimas = {{sw|Jamhuri ya Kenya}}<br>{{en|Republic of Kenya}}|
 kilm=Kenijos|
 žemėlapis=Kenya in its region (de-facto).svg|
 vėliava=Flag_of_Kenya.svg|
 herbas=Alternate Coat of arms of Kenya.svg|
 himnas = „O, visos kūrinijos dieve“|
 kalbos=[[suahelių kalba|suahelių]], [[anglų kalba|anglų]]|
 sostinė=[[Nairobis]]|
 didžiausiasMiestas=[[Nairobis]]|
 valdovų=1|
 titulas1=prezidentas|
 pavardė1=[[William Ruto]]|
 titulas2=-|
 pavardė2=-|
 titulas3=-|
 pavardė3=-|
 plotoVieta=47|
 plotas=582&nbsp;650|
 vandens=2,3 %|
 gyvMetai=[[2017]]|
 gyventojuVieta=29|
 gyventoju=48&nbsp;466&nbsp;928|
 gyventojuTankis=59,57|
 tankumoVieta=111|
 BVPMetai=[[2019]]|
 BVPVieta=61|
 BVP=237,07<ref>[https://web.archive.org/web/20200820124803/https://databank.worldbank.org/data/download/GDP_PPP.pdf ''Gross domestic product 2019, PPP''], Pasaulio Bankas, 2020-07-01. Suarchyvuotas [https://databank.worldbank.org/data/download/GDP_PPP.pdf originalas]. Nuoroda tikrinta 2020-08-25.</ref>|
 BVPValiuta=[[Tarptautinis doleris|$]]|
 BVPGyventojui=1&nbsp;200|
 BVPGyventojuiVieta=170|
 valiuta=[[Kenijos šilingas]]|
 laikoJuosta=UTC +3|
 vasarosLaikas=nėra|
 nepriklausomybėsĮvykis=nuo [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]]|
 nepriklausomybėsDatos=[[1963]] m. [[gruodžio 12]] d.<br />&nbsp;|
 nepriklausomybėsPavadinimas=Paskelbta <br />Pripažinta|
 TLD=ke|
 telKodas=+254
}}
'''Kenijos Respublika''' ('''Kenija''') – valstybė Rytų [[Afrika|Afrikoje]]. Ribojasi su [[Etiopija]], [[Somalis|Somaliu]], [[Pietų Sudanas|Pietų Sudanu]], [[Tanzanija]], [[Uganda]] ir [[Indijos vandenynas|Indijos vandenynu]].

Kenijos šalies pavadinimas kilo nuo [[Kenijos kalnas|Kenijos kalno]], reiškiančio „baltas“. Kenijos kalno viršukalnė (5199 m virš jūros lygio) nuolat skendi baltuojančiuose debesyse.

== Istorija ==
{{main|Kenijos istorija}}
''Dar žiūrėti: [[Svahilių civilizacija]], [[Afrikos Didžiųjų ežerų valstybės]]''

Kenija yra laikoma žmonijos lopšiu, kur prieš 4 mln. metų susiformavo [[hominidai]]. Maždaug prieš 5 tūkst. metų į Rytų Afriką iš šiaurės ėmė masiškai keltis nauji gyventojai, kurie asimiliavo vietinius medžiotojus rinkėjus ir atsinešė gyvulių augintojų kultūrą. Manoma, kad tai buvo [[kušitų kalbos|kušitų kalbomis]] kalbėję gentys, dabartinių somalių protėviai. Vadinamojo pastoralinio neolito ({{en|pastoral neolitic}}) laikotarpiu Kenijoje klestėjo [[Elmenteitos kultūra]] ([[XIII a. pr. m. e.]]-[[VIII a.]]). Apie [[V a. pr. m. e.]] [[bantų migracijos|migracijų metu]] Viktorijos ežero pakrantėse pasirodė pirmieji [[bantai]], kurie čia sukūrė pažangią [[Urevės kultūrą]]. Jos kūrėjai mokėjo apdirbti geležį ir buvo sėslūs žemdirbiai. Pirmaisiais mūsų eros amžiais jie išplito po vakarų Keniją, kur asimiliavo senuosius gyventojus kušitus.

Ikikolonijinė Kenija plėtojosi kaip du atskiri regionai, atskirti retai gyvenamų savanų. Kenijos rytinė dalis, prisiglaudusi prie [[Indijos vandenynas|Indijos vandenyno]], priklausė [[Svahilių krantas|Svahilių krantui]], ir čia vystėsi musulmoniška [[Svahilių civilizacija]]. Jai būdingi prekybiniai miestai-valstybės, kurie pradėjo kurtis X a. aktyviai dalyvaujant persų ir arabų pirkliams. Šie atnešė čia islamą, o miestuose darniai maišėsi musulmonų ir vietinės afrikietiškos tradicijos. To maišymosi rezultatas – visoje pakrantėje paplitusi kreolinė [[svahilių kalba]]. Svarbiausi prekybiniai sultonatai Kenijos teritorijoje buvo [[Patė]], [[Lamu]], [[Manda]], [[Malindis]], [[Mombasa]] ir kt. Jie užmezgė simbiotinius ryšius su giliau žemyne gyvenusiomis bantų tautelėmis: [[pokomai]]s, [[midžikendai]]s, [[kikujai]]s, [[kambai]]s ir pan.

Kitas kultūrinis regionas buvo Kenijos vakarinė dalis, prisiglaudusi prie [[Viktorijos ežeras|Viktorijos ežero]]. Dėl palankių gamtinių sąlygų gyventojų tankumas čia buvo ypač didelis, o svarbiausia etninė grupė Kenijos teritorijoje buvo [[luhijai]], pasidalinę į keliolika genčių. Sekdami kitų bantų genčių dabartinės [[Uganda|Ugandos]] teritorijoje (tokių kaip [[Buganda]], [[Busoga]] ir kt.) pavyzdžiu, luhijai susivienijo į didelę gentinę karalystę, valdomą vadų, tituluojamų ''nabongo''. Suvienijimą įvykdė vangų gentis, todėl ši karalystė dar vadinama [[Vanga (karalystė)|Vanga]]. Jos įkūrimas žodinėje tradicijoje keliamas į XII a., tačiau mokslininkai linkę jį kelti į gerokai vėlesnius laikus, XVII a., kuomet susiformavo dauguma [[Afrikos Didžiųjų ežerų valstybės|Afrikos Didžiųjų ežerų valstybių]].

XV-XVII a. į bantų gyvenamas teritorijas prie Viktorijos ežero ir į Riftinį slėnį iš šiaurės migravo gyvulių augintojai [[nilotai]] ([[luo]]), kurie maišėsi su vietos gyventojais ir labai pakeitė vietos visuomenės struktūrą. Jie asimiliavo daug bantų genčių. Dalis jų (pvz. [[luo]]) perėmė sėslų gyvenimo būdą ir tapo žemdirbiais. Kita dalis ([[masajai]], [[kalendžinai]], [[samburu]]) išlaikė pastorališką gyvenseną.

Pirmieji europiečiai (portugalai) Kenijos pakrantėje pasirodė [[1498]] m. XVI a. pradžioje jie, turėdami pranašesnius ginklus, sunaikino klestinčius svahilių miestus ir islamišką viduramžių civilizaciją. Nuo tada jie formaliai traktavo regioną kaip [[Portugalijos Rytų Afrika|Portugalijos Rytų Afriką]]. XVII a. musulmonų įtaką Svahilių krante atkūrė [[Omano imperija]] ir vėliau nuo jos atsiskyręs [[Zanzibaro sultonatas]], kurio sostinė buvo dabartinėje Tanzanijoje. Siekdamas kontroliuoti prekybą tuometiniame pasaulyje paklausiomis afrikinėmis prekėmis ir juodaodžiais vergais, Zanzibaras plėtė įtaką į žemyną, o ypač – į Afrikos didžiųjų ežerų valstybes krašto gilumoje. Svarbiomis prekybinėmis tarpininkėmis tapo savanose gyvenusios kikujų, kambų, masajų gentys, aptarnavusios karavanų kelius.

Nuo XIX a. vidurio Rytų Afrika domino Europos valstybes, ypač britus ir vokiečius, kurie siuntė čia ekspedicijas. 1886 m. jie pasidalino Zanzibaro kontroliuojamą Svahilių krantą, ir būsimoji Kenijos pakrantė 1890 m. perėjo [[Britų imperija]]i. Čia įkurtas [[Rytų Afrikos protektoratas]], kuriam greitai perėjo ir savanų zona. 1894 m. britai protektoratu paskelbė [[Ugandos protektoratas|Ugandą]], kuriai buvo priskirtos didelės teritorijos dabartinėje Vakarų Kenijoje, taigi visa Vangos karalystė. 1902 m. perbraižant protektorato sienas, Vangos karalystė perėjo Rytų Afrikos protektoratui, kuris 1920 m. tapo [[Kenijos kolonija]].

Kenija tapo nepriklausoma 1963 m. gruodžio 12 d.

== Politinė sistema ==
{{main|Kenijos politinė sistema}}

Kenija yra demokratinė respublika, kur prezidentas yra valstybės, vyriausybės ir daugiapartinės sistemos galva. Nuo [[2022]] m. šaliai vadovauja [[William Ruto]].

== Administracinis suskirstymas ==
{{main|Kenijos administracinis suskirstymas}}

== Geografija ==
{{main|Kenijos geografija}}
''Taip pat žr.: [[Sąrašas:Kenijos miestai]].''

[[Vaizdas:Maasai-Mara-Typical-Scenery.JPG|thumb|240px|Savanos Masai Maros regione]]
Valstybė įsikūrusi [[Rytų Afrika|Rytų Afrikoje]], Indijos vandenyno pakrantėje. Didžiąją šalies dalį užima [[Rytų Afrikos plokščiakalnis]] (vidutinis aukštis 500–1500 m), palaipsniui besileidžiantis link vandenyno pakrantės, greta kurios driekiasi lygumų juosta. Kranto linija nelabai vingiuota, šalia kranto yra nedidelis [[Lamu salynas]]. Centrine šalies dalimi driekiasi [[Didysis riftinis slėnis|Rytų Afrikos lūžių juosta]], pasižyminti ryškiais [[grabenas|grabenais]] ir Gregorio riftu, kuriame telkšo ežerai. Grabenų pakraščiuose iškyla aukšti kalnagūbriai, siekiantis 3000–4000 m aukštį (aukščiausia vieta – užgesęs [[Kenijos ugnikalnis]], 5199 m).

Kenijoje gausu ežerų: vakariniame pasienyje telkšo didžiausio Afrikoje [[Viktorijos ežeras|Viktorijos ežero]] dalis, o rifte telkšo virtinė šarmingų ežerų – [[Turkana]], [[Nakuru ežeras|Nakuru]], [[Naivaša]], [[Bogorija]], [[Natronas]], [[Elmenteita]], [[Magadis]], [[Baringas]]. Upių tinklas retas. Rytuose link vandenyno teka [[Tana (Kenijos upė)|Tana]] ir [[Galana]], taip pat [[Džuba (upė)|Džubos]] intakas [[Evaso Ngiras]]. Nenuotakiam Turkanos baseinui priklauso [[Turkvelas]] ir [[Kerijas]], o vakarinę dalį užima [[Nilas|Nilo]] baseinas ([[Mara (upė)|Mara]], [[Nzoja]], Guča). Kenijos kalno šlaituose yra ledynų.

Vakarinę ir pietvakarinę šalies dalį užima [[savanos]] bei tropiniai retmiškiai, šiaurės rytuose būdingos sausringos savanos ir [[pusdykumė]]s. Kalnų šlaituose auga visžaliai tropiniai miškai, aukščiau pereinantys į drėgnas lobelijų ir žilių aukštikalnių pievas. Didelė dalis Kenijos teritorijos yra paskelbta saugomomis teritorijomis ([[Kenijos kalno nacionalinis parkas|Kenijos kalno]], [[Rytų Cavo nacionalinis parkas|Rytų Cavo]], [[Vakarų Cavo nacionalinis parkas|Vakarų Cavo]], [[Nairobio nacionalinis parkas|Nairobio]] ir kt. nacionaliniai parkai, [[Masai Mara|Masai Maros]] rezervatas).

=== Klimatas ===
Kenijoje būdingas subekvatorinis klimatas su ryškiu [[liūčių laikotarpis|lietinguoju laikotarpiu]] nuo kovo iki gegužės ir trumpesniu lietaus sezonu spalį–lapkritį. Vidutinės mėnesio oro temperatūros pakrantėje laikosi apie 24–27 °C, kalnuose 12–18 °C, vakaruose 22–24 °C. Kalnuose ir plokščiakalniuose per metus vidutiniškai iškrenta 1500–2000 mm kritulių, sausringiausia yra šiaurės rytuose (250 mm)<ref>{{GEC|206}}</ref>.

== Ekonomika ==
{{main|Kenijos ekonomika}}

Didelė dauguma Kenijos gyventojų susitelkusi žemės ūkyje. Auginami [[kokosai]], [[ananasai]], kišju riešutai, [[medvilnė]], [[cukranendrės]], kava, arbata, [[sizalis]], [[skaistenis]], [[kukurūzai]], [[kviečiai]]. Daugiausia šalies ploto užima dykuma, kurioje ganoma daug galvijų. Kenija taip pat parduoda kiaušinius, pieno produktus, kiaulieną, naminius paukščius. Šalis taip pat gamina plastiką, baldus, cigaretes, odą, tekstilės produktus, perdirbtą naftą, maisto produktus, cementą, gaminius iš metalo. Ekonomikos augimas yra varžomas korupcijos, [[Hidroelektrinė|hidroelektrinių]] bei jų energijos trūkumo.

Pagrindinės iškasenos yra klinčių, sodos pelenai, auksas, druska, titanas. Kenija traukia turistus savo paplūdimiais, įvairia laukine gyvūnija, kuri yra saugoma Tsavo nacionaliniame parke.

Kenijos pagrindiniai eksporto produktai yra arbata bei kava. Importuojami įvairūs mechanizmai, transporto įranga, plataus vartojimo prekės, nafta, bei jos produktai. Pagrindiniai mainų partneriai yra [[JK|Didžioji Britanija]], [[Uganda]], [[Tanzanija]], [[Jungtiniai Arabų Emyratai]].

Kenijos populiacijos augimas lenkia ekonomikos augimą. Tai lemia didelį biudžeto trūkumą bei [[Nedarbas|nedarbą]].

Šalyje veikia pagrindinė Kenijos [[oro linijų bendrovė]] [[Kenya Airways]].

== Demografija ==
{{main|Kenijos demografija}}
Vyresnių nei 15 m. žmonių raštingumas (2003 m. apskaičiavimai): 85,1 % (90,6 % vyrams, 79,7 % moterims).<ref name="CIA World factbook Kenya"/> [[Vidutinė gyvenimo trukmė|Vidutinė numatomo gyvenimo trukmė]], skaičiuojant nuo gimimo (2009 m. apsk.): 57,86 metų (57,49 m. vyrams, 58,24 m. moterims).<ref name="CIA World factbook Kenya"/>

Gyventojų amžiaus struktūra (2009 m. apskaičiavimai)<ref name="CIA World factbook Kenya"/> :
* 0-14 metų: 42,3 % (8 300 393 berniukų ir 8 181 898 mergaičių)
* 15-64 metų: 55,1 % (10 784 119 vyrų ir 10 702 999 moterų)
* virš 65 metų: 2,6 % (470 218 vyrų ir 563 145 moterų)

[[AIDS]] paplitimas tarp suaugusiųjų yra 6,7 %. Mirčių nuo AIDS per metus – 150 000 (2003 apsk.)<ref name="CIA World factbook Kenya"/>

=== Etninės grupės ===
[[Vaizdas:Kenyan man.jpg|thumb|right|Kenijos gyventojas]]
Kenija pasižymi didele etnine įvairove. Didžioji gyventojų dalis priklauso [[bantu]] grupėmis. Jos išsidėstę trijose atskirose zonose: šalies pakrantėje ([[svahiliai]], [[midžikendai]], [[pokomai]], [[taitai]] ir [[tavetai]]), šalies centrinėje dalyje aplink [[Kenijos kalnas|Kenijos kalną]] ([[kikujai]], [[kambai]], [[embai]], [[merai]], [[mberiai]]) ir prie Viktorijos ežero ([[luhjai]], [[subai]], [[kisijai]], [[kurijai]]). 

Svarbią vietą šalies demografijoje užima [[nilotai|nilotų tautos]], kurie gyvena vakarinėje šalies dalyje. Tarp jų [[luo]] ir [[kalendžinai]] yra perėmę sėslų gyvenimo būdą, o [[turkanai]], [[samburu]], [[masajai]] užsiima ganykline gyvulininkyste. 

Tik 2% Kenijos gyventojų sudaro [[kušitų kalbos|kušitų kalbomis]] kalbančios tautos ([[oromai]], [[somaliai]], [[aviriai]], [[elmolai]], [[rendiliai]]), kurios gyvena didžiulėje retai apgyvendintoje Kenijos rytinėje dalyje. Tik 1 % gyventojų yra kilę ne iš Afrikos: [[arabai]], [[indai]], [[europiečiai]].

Pagal 2009 m. gyventojų surašymo duomenis, didžiausios šalies etninės grupės yra šios: kikujai 17%, luhjai 14%, kalendžinai 13%, luo 10%, kambai 10%, kisijai 6%, midžikendai 5%, merai 4%, turkanai 2.5%, masajai 2.1%. Be gimtosios kalbos, dauguma šalies gyventojų taip pat kalba ir [[anglų kalba|angliškai]] ar [[svahilių kalba]], kurios yra valstybinės kalbos ir ''lingua franca'' Kenijoje.

=== Religija ===
{{bar box
|title=Pasiskirstymas pagal religijas<ref name="CIA World factbook Kenya"/>
|titlebar=#ddd
|left1=religija
|right1=procentas
|float=right
|bars=
{{bar percent|[[Protestantai]]|Red|45}}
{{bar percent|[[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikai]]|Blue|33}}
{{bar percent|[[Musulmonai]]|Green|10}}
{{bar percent|Vietinių religijų atstovai|Yellow|10}}
{{bar percent|Kiti|Black|2}}
}}
Didžioji dalis Kenijos gyventojų yra krikščionys. 45 % laiko save [[protestantizmas|protestantais]], 33 % – [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikais]]. Taip pat apie 10 % gyventojų yra [[islamas|musulmonai]]. ir dar 10 % yra vietinių religijų atstovai. Tiesa, skirtingi religijų paplitimo apskaičiavimai pateikia labai skirtingus duomenis<ref name="CIA World factbook Kenya">[https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/ke.html cia.gov – CIA pasaulio faktų knyga: Kenija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200831033452/https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/ke.html |date=2020-08-31 }} {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200831033452/https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/ke.html |date=2020-08-31 }}</ref>. Pavyzdžiui, pasak kai kurių šaltinių, musulmonai sudaro nuo 20 % iki 45 % Kenijos populiacijos.<ref>Islam and Politics in Kenya, By Arye Oded, pg. 11</ref>

60 % musulmonų populiacijos gyvena [[Pakrantės provincija|Pakrantės provincijoje]], kur jie sudaro 50 % vietinės populiacijos. Vakarinėje Pakrantės provincijos dalyje vyrauja krikščionybė. Šiaurinėje [[Rytų provincija|Rytų provincijos]] dalyje gyvena 10 % šalies musulmonų ir ten jie sudaro daugumą. Neskaitant nedidelės [[Somalis|somaliečių]] populiacijos Nairobyje, likusioje valstybės dalyje dominuoja krikščionybė.<ref>[http://www.state.gov/g/drl/rls/irf/2008/108374.htm U.S. Department of State]</ref>

== Kultūra ==
{{main|Kenijos kultūra}}

== Kita informacija ==
{{commons|Kenya}}
{{vikižodynas}}
* [[Kenijos ryšiai]]
* [[Kenijos transportas]]
* [[Kenijos karinės pajėgos]]
* [[Kenijos tarptautiniai santykiai]]
* [[Kenijos šventės]]

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==

{{Afrika}}
{{Tautų sandrauga}}

[[Kategorija:Kenija| ]]
[[Kategorija:Valstybės]]