Peržiūrėti šaltinį Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus

{{Coord|54|53|52.58|N|23|54|14.47|E|type:landmark_scale:5000|display=t}}
{{Infolentelė vyriausybės agentūra
 | Pavadinimas = Kauno zoologijos muziejus
 | Logotipas = ZooMuz.png
 | Logotipo dydis = 230px
 | Vėliava = 
 | Vėliavos dydis = 
 | Įkurta = 1919 m. liepos 15 d.
 | Anksčiau = 
 | Trumpinys = 
 | Tipas = Biudžetinė įstaiga<ref>[https://rekvizitai.vz.lt/imone/kauno_t_ivanausko_zoologijos_muziejus/juridinis-asmuo/ ''Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus: juridinis asmuo'']. Rekvizitai.lt. Nuoroda tikrinta 2024-01-07.</ref>
 | Būstinė = [[Laisvės alėja|Laisvės al.]] 106,<br />44253 Kaunas
 | Vadovas = Ramūnas Grigonis
 | Pavaduotojas = 
 | Jurisdikcija = [[Aplinkos ministerija]]
 | Darbuotojai = 71 (2023-04)<ref>[https://rekvizitai.vz.lt/imone/kauno_t_ivanausko_zoologijos_muziejus/ ''Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus'']. Rekvizitai.lt. Nuoroda tikrinta 2024-01-07.</ref>
 | Biudžetas = 
 | Tinklapis = [http://www.zoomuziejus.lt ZooMuziejus.lt]
}}
[[Vaizdas:Zoomuz by Augustas Didzgalvis.jpg|thumb|T. Ivanausko zoologijos muziejaus fasadas 2023 m.]]
[[Vaizdas:Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus.jpg|thumb|Fasadas 2010 m.]]
'''Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus''' (''T. Ivanausko zoologijos muziejus'') – zoologijos muziejus Lietuvoje, [[Kaunas|Kaune]], [[Laisvės alėja|Laisvės al.]] 106.

Muziejus įkurtas [[1919]] m. [[liepos 15]] d. gamtininko [[Tadas Ivanauskas|Tado Ivanausko]] iniciatyva. Ekspozicijoje yra apie 14 tūkst. eksponatų, o moksliniuose fonduose – 200 tūkst. Ekspozicija per 3 aukštus užima 6 sales – 2500 m². Bendras muziejaus patalpų plotas – 6000 m², rinkinių saugyklos 430 m².<ref>[http://zoomuziejus.lt/apie-ivanausko-zoologijos-muzieju/ Zoomuziejus.lt|Apie muziejų, 2015-04-15] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150428030335/http://zoomuziejus.lt/apie-ivanausko-zoologijos-muzieju/ |date=2015-04-28 }}</ref> Muziejų per metus aplanko apie 40 tūkst. lankytojų.<ref name"AM">[http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=8980 Aplinkos ministerija – Tado Ivanausko zoologijos muziejui – 90 metų] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160306042407/http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=8980 |date=2016-03-06 }}</ref> Nuo [[1994]] m. muziejus pavaldus [[Aplinkos ministerija]]i.

Muziejuje veikia septyni skyriai: [[bestuburiai|bestuburių]] (nuo [[pintys|pinčių]] iki [[vabzdžiai|vabzdžių]]), [[entomologija|entomologijos]] ([[vabzdžiai|vabzdžių]]), [[ichtiologija|ichtiologijos]] ([[žuvys|žuvų]]), [[herpetologija|herpetologijos]] ([[varliagyviai|varliagyvių]], [[ropliai|roplių]]), [[ornitologija|ornitologijos]] ([[paukščiai|paukščių]]), [[mamaliologija|mamaliologijos]] ([[žinduoliai|žinduolių]]), ekskursinis skyrius. Taip pat yra trys mokslinės [[laboratorija|laboratorijos]] – bioanalizės, biologinių preparatų dirbtuvės ir eksperimentinės taksidermijos. Muziejuje taip pat yra respublikinis paukščių [[paukščių žiedavimas|žiedavimo]] centras. [[Ventės ragas|Ventės Rago]] ornitologinė stotis, [[Juodkrantė]]s aplinkos tyrimų laboratorija, [[Žuvintas|Žuvinto]] ir [[Čepkeliai|Čepkelių]] muziejai yra zoologijos muziejaus filialai.<ref>[http://www.museums.lt/Zurnalas/2008_04/LM_Nr4_2008_54_67.pdf ''2007 m. Lietuvos muziejų statistika'']. Muziejininkystės biuletenis. Nuoroda tikrinta 2024-01-07.</ref><ref name="Muziejus1">[http://www.zoomuziejus.lt/index.php?id,33 Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus – Istorija]</ref> Muziejuje veikia biologinių preparatų dirbtuvės, kurių darbuotojai gali paruošti medžioklės ir žūklės trofėjus, pagaminti [[iškamša]]s, įrengti biologijos kabinetus.

Muziejaus aktų salėje nemokamai demonstruojami filmai apie gamtą.<ref name="Muziejai.lt">[http://www.muziejai.lt/Kaunas/ivanausko_muziejus.htm Muziejai.lt – Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus]</ref>

== Istorija ==
[[Vaizdas:Kaunas zoo museum 2.JPG|thumb|Seniausias muziejaus eksponatas – [[stepinė vištelė]] (1859 m.)]]

=== Ištakos ===
Muziejaus ekspozicijos pradžią sudarė [[Leonardas Ivanauskas|Leonardo]] ir [[Tadas Ivanauskas|Tado Ivanauskų]] zoologiniai rinkiniai.<ref name="Muziejus1"/> [[XIX a.]] antroje pusėje tėvas ir sūnus [[Lyda|Lydos]] apskrityje netoli Vosyliškių miestelio Lebiodkos dvare buvo sukūrę savo dvaro namų muziejų, jų vadinamą „Paukščių kambariu“, nes daugumą eksponatų sudarė [[paukščiai]]. Tuo metu tarp dvarininkų buvo madinga kolekcionuoti augalus bei gyvūnus. Lebiodkos dvaro rinkinius sudarė sudarė paukščių ir žvėrių iškamšos bei kūneliai, augalų herbarai, entomologinės kolekcijos, konservuoti anatominiai gyvūnų preparatai, kurie buvo sukaupti [[1861]]–[[1919]] m. Rinkiniai buvo pildomi Lydos, [[Slonimas|Slonimo]] apskrityse bei parvežami iš įvairių komandiruočių, kuriose teko dalyvauti Leonardui Ivanauskui, kai mokėsi [[Sankt Peterburgas|Sank Peterburge]]. Iki šiol muziejuje saugomi septyni memorialiniai Leonardo pagaminti eksponatai: [[Stepinė vištelė]] ([[1859]] m.), [[žvirblinė pelėda]], [[žvyrė]], [[rudakaklis kragas]], [[rudakaklis naras]] – visi 1861 m., [[mažasis einis]] (1885 m.) ir [[rudagalvė kryklė]] (1892 m.).<ref name="Gaidiene1">Gaidienė, Elena. Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus 1919–1999. Aldorija: Vilnius, 1999 m. 7-18 psl.</ref>

Nuo XIX a. pabaigos Lebiodkos „Paukščių kambario“ kolekciją ėmė pildyti ir Tadas Ivanauskas, taksidermijos žinių apmokytas tėvo Leonardo. Iš pradžių jis rinko [[vabzdžiai|vabzdžius]], o vėliau stipriai susidomėjęs paukščių medžiokle, kolekcionavo daugiausia juos. Paukščius medžiojo [[Gardinas|Gardino]], [[Minskas|Minsko]], [[Vilnius|Vilniaus]] apylinkėse, kai grįždavo namo atostogų iš [[Varšuva|Varšuvos]] gimnazijos. Mokydamasis [[Sankt Peterburgas|Peterburgo]] gimnazijoje (1901–1903 m.) ir universitete (1903–1905 m.) paukščius kolekcionavo Peterburgo apylinkėse, [[Suomijos įlanka|Suomijos įlankoje]] bei pakrantėje ir pačioje [[Suomija|Suomijoje]]. Studijuodamas [[Prancūzija|Prancūzijoje]], [[Sorbona|Sorbonos]] universitete rinko [[duobagyviai|duobagyvius]], kirmėles, [[moliuskai|moliuskus]], [[vėžiagyviai|vėžiagyvius]] ir kitus gyvūnus Roskofo (netoli [[Bretanė]]s), Banyulso ([[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros]] pakraštyje netoli [[Ispanija|Ispanijos]]) biologinėse stotyse. Dalis šių eksponatų ([[jūros žvaigždė]], [[jūrų lelijos]] ir kiti) yra išlikę ir net eksponuojami salėse ar saugomi rinkinių saugyklose.<ref name="Gaidiene1"/>

=== Gamtos tyrimų stotis (1919–1922) ===
[[Vaizdas:Tadas Ivanauskas.jpg|thumb|150px|left|Muziejaus įkūrėjas [[Tadas Ivanauskas]]]]
[[Tadas Ivanauskas|Tado Ivanausko]] iniciatyva [[1919]] m. liepos 15 d. Kaune buvo įkurta pirmoji gamtos mokslų įstaiga – Gamtos tyrimo stotis (GTS) kartu su zoologijos muziejumi.<ref name="muziejus 1">Gaidienė E., Nuo Gamtos tyrimo stoties iki Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus (1919–2005). Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus 2006’1, Kaunas: Lututė, 2006. ISBN 9955-692-24-3</ref> Ji rūpinosi gamtos tyrimais, [[Lietuva|Lietuvos]] faunos rinkimu, sisteminimu ir iškamšų gamyba. Nuo [[1920]] m. sotyje buvo skaitomos paskaitos studentams, atliekami laboratoriniai darbai. GTS buvo savarankiška įstaiga, įsikūrusi [[Kaunas|Kaune]], senamiestyje, Vilniaus g. 2, buvusio Steigiamojo seimo kiemelyje.<ref name="Gaidiene2">Gaidienė, Elena. Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus 1919–1999. Aldorija: Vilnius, 1999 m. – 19-23 psl.</ref> Dvejus metus ji buvo pavaldi Žemės ūkio ministerijai, o nuo [[1922]] m. [[vasario 16]] d. – Švietimo ministerijai. GTS patalpas sudarė 7 kambariai, iš kurių 2 buvo skirti pačiam muziejui. Pirmieji ir kurį laiką vieninteliai stoties darbuotojai buvo vedėjas [[Tadas Ivanauskas]] ir laborantas [[Feliksas Jomantas]]. Laboratorijai trūko elementarių preparavimo įrankių, medžiagų iškamšų gaminimui, vandens tekdavo neštis iš [[Nemunas|Nemuno]]. Negalėdamas centras pats vykdyti savo užsibrėžtų tikslų kreipėsi į besimokančią jaunuomenę, miškininkus, medžiotojus prašydamas paramos. Intensyvesnis medžiagos rinkimas prasidėjo 1920 m., kai susibūrė gamtos mylėtojų, pagalbininkų būrelis. Vienas ištikimiausių rėmėjų buvo [[Panevėžys|Panevėžio]] mokytojas gamtininkas [[Jurgis Elisonas]], atsiuntęs muziejui nemažai gyvūnų rinkinių. Per trumpą laiką muziejaus rinkinys pasipildė 300 gyvūnų egzempliorių. 1920 m. [[sausio 27]] d. buvo įkurti Aukštieji kursai turėję septynis skyrius, vienas iš jų – Gamtos skyrius – prisiglaudė GTS patalpose. Stotis tapo studijuojančių gamtininkų susibūrimo centru.<ref name="Gaidiene2"/> Per kelerius metus muziejaus rinkiniai plėtėsi, gausiausia buvo [[vabzdžiai|vabzdžių]] kolekcija – 53 tūkst. egzempliorių, kurios žymią dalį sudarė natūralisto [[Konstantinas Aris|Konstantino Ario]] [[Turkmėnija|Turkestane]] 1914–1918 m. rinkta daugiau kaip 20 tūkst. [[vabalai|vabalų]] kolekcija.<ref name="muziejus 1"/> GTS veikla nebuvo vien muziejininkystė, jame buvo mokoma ir vykdomi moksliniai darbai.

Dviejuose GTS kambariuose skirtuose muziejui pradžioje ekspozicijos pagrindą sudarė [[paukščiai|paukščių]] ir [[žinduoliai|žinduolių]] eksponatai. Vėliau ji buvo papildyta naujai paruoštais [[žuvys|žuvų]], [[ropliai|roplių]] ir buvusio Lebiodkos dvaro „Paukščių kambario“ eksponatais. Daugelis tuometinių eksponatų iki mūsų dienų neišliko. Muziejaus rinkiniai buvo pildomi ir mainų su kitų šalių gamtininkais dėka. Keistasi gyvūnų sąrašais, preparuotais kūneliais. Greitai muziejus nebegalėjo sutalpinti visų eksponatų dviejuose kambariuose.

Tuo metu GTS buvo vienintelė Lietuvoje gamtos mokslo ir pažinimo įstaiga. Ji turėjo įtakos Aukštųjų kursų ir [[Lietuvos universitetas|Lietuvos universiteto]] [[VDU Gamtos mokslų fakultetas|Matematikos-gamtos fakulteto]] atsiradimui.

=== Lietuvos universiteto gamtos muziejus (1922–1940) ===
[[Vaizdas:T.Ivanausko zoologijos muziejus1, 2006-12-02.jpg|thumb|250px|Entomologo [[Alfonsas Palionis|Alfonso Palionio]] drugių kolekcija muziejuje]]
1922 m. [[vasario 16]] d. [[Kaunas|Kaune]] įkūrus universitetą, stotis – muziejus buvo perduotas [[VDU Gamtos mokslų fakultetas|Matematikos-gamtos fakulteto]] zoologijos ir lyginamosios anatomijos katedrai ir tapo mokslinio tyrimo ir visuomenės švietimo įstaiga. Katedra ir muziejus sudarė nedalomą struktūrą, tie patys darbuotojai dirbo pedagoginį – mokslinį ir muziejinį darbą. Tais pačiais metais T. Ivanauskas oficialiai muziejui padovanojo savo ir tėvo rinkinius iš Lebiodkos dvaro. [[1928]] m. muziejus perkeltas į erdvesnes patalpas Donelaičio g. 20. 1922–[[1939]] m. muziejus buvo visų faunos tyrimų centras. Šiuo laikotarpiu įkurtos pirmosios originalios muziejaus biologinės grupės. Užmegzti ryšiai su [[Europa|Europos]] šalių aukštosiomis mokyklomis, tyrimų stotimis, muziejais ir sodais, keičiamasi eksponatais. [[1929]] m. už muziejaus įkūrimą T. Ivanauskas apdovanotas LDK Gedimino ordinu.

1922–[[1924]] m. Zoologijos kabinete dirbo geologas [[Borisas Lašinas]] – tuomet jis buvo vienintelis „dailininkas“ ruošęs etiketes muziejaus eksponatams ir piešinius studentų paskaitoms.<ref name="Gaidiene3">Gaidienė, Elena. Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus 1919–1999. Aldorija: Vilnius, 1999 m. – 24-31 psl.</ref> Zoologijos ir lyginamosios anatomijos katedroje nuo 1922 m. laborantu, o nuo [[1933]] m. vyresniuoju asistentu dirbo [[Leonas Čereška]]. Jis aktyviai dalyvavo pildant muziejaus eksponatus, ruošiant juos ekspozicijai. Labiausiai prisidėjo pildant bestuburių skyriaus rinkinius. Svarų indėlį įnešė ir profesorius [[Steponas Jankauskas]], katedroje dirbęs nuo [[1923]] iki [[1940]] m. – pradžioje laborantu, o vėliau taksidermistu – laborantu. Pirmasis muziejaus profesionalus entomologas [[Alfonsas Palionis]] parengė muziejui 582 egzempliorių [[drugiai|drugių]] kolekciją, dabar eksponuojamą muziejaus istorinėje dalyje.<ref name="Muziejus1"/> Muziejuje dirbo nuo [[1925]] m. iki karo pradžios. [[1927]]–[[1938]] m. katedroje dirbo [[Antanas Vaitkevičius]], kuris ir vėliau, jau dirbdamas [[Lietuvos mokslų akademija|LMA]] [[Vilniaus universiteto Ekologijos institutas|Zoologijos ir parazitologijos institute]] palaikė su muziejumi glaudžius ryšius. [[1935]] m. muziejuje pradėjo dirbti jaunas, gabus zoologas [[Petras Pedišius]]. Talentingas taksidermistas kartu su F.Jomantu ir S.Jankausku kūrė paukščių biologines grupes. [[1938]] m. pradėjo dirbti [[Jonas Šeštokas]], kuris koordinavo [[paukščių žiedavimas|paukščių žiedavimą]] atliekant migracijos tyrimus [[Žuvinto biosferos rezervatas|Žuvinto rezervate]] ir Ventės Rago ornitologinėje stotyje kartu su ilgamečiais šio darbo entuziastais [[Teofilis Zubavičius|Teofiliu Zubavičiumi]] ir [[Mikas Posingis|Miku Posingiu]].

Iki [[1927]] m. katedros ir muziejaus darbuotojai sukaupė daug faunistinės medžiagos. Muziejuje buvo 1253 paukščių iškamšos ir kailiukai, 121 skeletas ir jų dalys, 40 žinduolių iškamšų, apie 100 tūkst. vabzdžių ir dar daug nesutvarkytos, nesusistemintos Lietuvos faunos medžiagos.<ref name="Gaidiene3"/> Po septynerių nuo Lietuvos universiteto įsikūrimo muziejus gavo naujas patalpas didžiuosiuose universiteto (buvusiuose valstybės spaudos) rūmuose K.Donelaičio ir Gedimino gatvių kampe (dabar [[Kauno technologijos universitetas|KTU]] Administravimo fakultetas, K.Donelaičio g. 20). Muziejui buvo skirta antrame aukšte didelė (306 m²) salė. Ta proga buvo sudaryta nauja ekspozicija, kurios didžiąją dalį sudarė Lietuvos fauna. Tuo metu buvo pradėtos gaminti [[paukščiai|paukščių]] biologinės grupės, vaizduojančios juos natūralioje gamtinėje aplinkoje, kartu su [[lizdas|lizdais]], [[kiaušinis|kiaušiniais]], jaunikliais. Tuo metu tai buvo moderniausia ekspozicijos dalis. Pirmosios – [[tetervinas|tetervinų]], [[kilnusis erelis|kilniojo erelio]], [[žuvėdra|žuvėdrų]] su [[kirlikai]]s biologinės grupės buvo sukurtos 1922–1927 m., [[slanka|slankų]], [[jerubė|jerubių]], [[pempė|pempių]] ir [[laukys|laukių]] – 1927–1932 m. Muziejus nuolat augo, vyko mainai su kitų šalių muziejais, suteikę galimybę įsigyti ir naujų egzotinių faunos pavyzdžių, labai dominusių Lietuvos visuomenę. Po ekspedicijos į [[Brazilija|Braziliją]] 1932 m. buvo įsteigtas naujas atskiras egzotiškos faunos ekspozicijos skyrius, kuris muziejuje išliko iki [[1948]] m. 1932–1936 m. buvo sukurtos naujos [[varniniai|varninių]], [[gaidukas|gaidukų]], o 1936–1939 m. [[rudagalvis kiras|rudagalvių kirų]], [[strazdas giesmininkas|strazdo giesmininko]] biologinės grupės. Klasikinio stiliaus sistematinis akademinio profilio Zoologijos muziejus, dažnai vadintas universiteto Gamtos muziejumi, gyvavo iki [[1940]] m. Ekspozicijos įvairumu, eksponatų gausumu (4100 egz.)<ref name="muziejus 1"/> buvo plačiai žinomas ne tik Lietuvoje, tarp [[Baltijos šalys|Baltijos šalių]] pralenkė net Rygos gamtos muziejų. Jį aplankė pusė milijono žmonių.<ref>J.P. Zoologijos muziejus // Mūsų rytojus, 1936 m. Balandžio 24 d., Nr. 32.</ref>

=== Raida 1940–1960 m. ===
[[Vaizdas:Leonas Jezerskas.jpg|thumb|250px|Ventės rago Ornitologinės stoties vedėjas [[Leonas Jezerskas]] žieduoja paukščius]]
1940 m. [[birželio 15]] d. sovietams okupavus Lietuvą, Matematikos-gamtos fakultetas buvo perkeltas į [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitetą]]. Muziejus liko Kaune tose pačiose patalpose, globojamas T. Ivanausko ir prižiūrėtojo [[Antanas Šiugždinis|Antano Šiugždinio]]. Į Vilnių dirbti išvažiavo T. Ivanauskas, A. Palionis ir S. Jankauskas. [[Antras pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metu ([[1943]] m. [[kovo 10]] d.) muziejus buvo uždarytas ir paverstas karo ligonine. Po ilgų derybų su vokiečiais prof. T. Ivanausko nurodymu visos ekspozicijos spintos su eksponatais buvo sustumtos viena prie kitos eilėmis į salės galą prie galutinės sienos taip, kad nebūtų galima jų atidaryti ir pastatyta laikina lubų nesiekianti siena.<ref name="Gaidiene4">Gaidienė, Elena. Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus 1919–1999. Aldorija: Vilnius, 1999 m. – 32-37 psl.</ref> Karo metu dingo kai kurios paukščių iškamšos, sunaikintos paukščių lizdų ir kiaušinių kolekcijos, buvo apgadintos ekspozicinės spintos. Muziejui žalos pridarė ir nenaikinamos [[žiurkė]]s, [[kandis|kandys]]. Nepaisant to, didžioji dalis eksponatų liko išsaugota.

[[1945]] m. [[balandžio 14]] d. Vilniuje įkurtas Biologijos institutas, priklausantis [[Lietuvos mokslų akademija]]i, kuriam 1945–1950 m. vadovavo T. Ivanauskas. Profesoriaus iniciatyva ir rūpesčiu muziejus tų pačių metų [[rugsėjo 15]] d. buvo perduotas instituto žinion. Muziejaus direktoriumi laikinai buvo paskirtas F. Jomantas. [[1946]] m. [[lapkričio 2]] d., dalyvaujant aukštiems miesto svečiams, visuomenės ir spaudos atstovams, muziejus buvo atidarytas lankytojams.<ref>Mantvydas E., Atidanart Zoologijos muziejų // Tarybų Lietuva. 1946 m. lapkričio 5, nr. 25</ref> [[1946]] m. pradėjo burtis naujas muziejaus bendradarbių kolektyvas. F.Jomantui išvykus dirbti į Vilniaus universiteto Zoologijos katedrą, [[1947]] m. [[birželio 1]] d. direktoriaus pareigos buvo patikėtos [[Ipolitas Gasiūnas|Ipolitui Gasiūnui]], kuris po kelių mėnesių jų atsisakė. [[1947]] m. gale direktore paskirta [[Justina Kauneckienė]] iki tol buvusi KMI Bendrosios biologijos katedros laborante. Tais pačiais metais muziejuje pradėjo dibrti [[Leonas Jezerskas]] (nuo [[1975]] m. Ventės Rago ornitologinės stoties vedėjas), kuris taksidermijos pagrindų buvo išsiųstas mokytis į [[Maskva|Maskvą]] pas profesorių Kocą.

[[1948]] m. muziejus perkeltas į naujas patalpas Laisvės al. 106. Tarpukaryje šioje vietoje stovėjo modernus [[Centralinis žydų bankas|Centralinio žydų banko‎]] statinys, nuniokotas per karą.<ref>[http://renginiai.kvb.lt/I%F0-Kauno-istorijos?page=15 ''Iš Kauno istorijos'']. Kauno apskrities viešoji biblioteka, {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131104200556/http://renginiai.kvb.lt/I%F0-Kauno-istorijos?page=15 |date=2013-11-04 }} Laisvės al. 106: Centralinis žydų bankas</ref> Po atstatymo darbų atidarytas [[1949]] m. Ekspozicijoje buvo 4500 eksponatų, 11 paukščių biogrupių, skeletų rinkinys, lyginamosios anatomijos pavyzdžiai.<ref name="Muziejus1"/> [[1947]]–[[1962]] m. profesorius T. Ivanauskas organizavo ir pats dalyvavo ekspedicijose į [[Astrachanė]]s rezervatą, [[Turkmėnija|Turkmėniją]], [[Kolos pusiasalis|Kolos pusiasalį]], [[Obė]]s žemupį iš kurių į muziejų buvo parvežama naujų eksponatų.

[[1951]] m. [[lapkričio 23]] d. LMA Biologijos instituto direktoriaus [[Mečislovas Valius|Mečislovo Valiaus]] įsakymu iš muziejaus vadovo pareigų atleista J. Kauneckienė, o prof. T. Ivanauskas – iš mokslinio vadovo pareigų, tačiau ryšių su muziejumi jis nenutraukė ir toliau rinko bei vežė į muziejų naujus savo rinkinius. Nuo A. Palionio Lietuvos drugių kolekcijos etikečių buvo nukirpta jo pavardė, nes kolekcininkas karo metu buvo atsidūręs Vakaruose.<ref name="Gaidiene4"/> Nauju muziejaus direktoriumi paskirtas [[Vytautas Skuodis (1928)|Vytautas Skuodis]]. Šeštame dešimtmetyje susiformavo nauji muziejaus padaliniai ir nuolatinis darbuotojų kolektyvas, kuris beveik nepakitęs išliko iki muziejaus rekonstrukcijos. [[1954]] m. muziejus atnaujino paukščių žiedavimą ir migracijos stebėjimus Ventės Rago ornitologinėje stotyje ir [[Žuvinto rezervatas|Žuvinto rezervate]].

Iki [[1955]] m. Kaune buvo du gamtos muziejai: Zoologijos ir buvęs [[Kauno jėzuitų gimnazija|Jėzuitų gimnazijos]] muziejus, nuo [[1948]] m. pavadintas Gamtos muziejumi (adresu Rotušės a. 9). Pastarasis buvo įkurtas [[1924]] m. ir iki [[1940]] m. buvo pusiau uždaras, nors ir priimdavo norinčius apsilankyti. Muziejaus eksponatai buvo pirkti iš [[Vokietija|Vokietijos]] ir [[Danija|Danijos]] muziejų, ekspozicija įrengta pedagogų ir mokinių rankomis. Beveik visi eksponatai buvo be etikečių, tad moksliniu požiūriu jie buvo nevertingi. 1940 m. gimnazija ir muziejus buvo uždaryti. Pokario metais muziejus priklausė 9-os vidurinės mokyklos gamtos kabinetui, o nuo [[1948]] m. – Kauno miesto kultūros skyriui. [[1949]] m. muziejus tose pačiose patalpose Rotušės aikštėje buvo atidarytas lankymui iki 1955 m. lapkričio 18 dienos. Šią dieną Ministrų Tarybos nutarimu Gamtos muziejus likviduotas ir perduotas LMA Biologijos instituto Zoologijos muziejui. Dėl vietos stokos perimti eksponatai buvo saugomi rinkinių saugyklose, o eksponuojami tik vienas kitas įdomesnis. [[1957]]–[[1958]] m., muziejaus kiemo dešinėje pusėje esančiame priestate buvo įrengta trečioji ekspozicijos salė.

=== Plėtra ir rekonstrukcija (1960–1980 m.) ===
[[Vaizdas:Kaunas zoo museum 3.JPG|thumb|250px|[[Varniniai|Varninių]] biogrupė sukurta 1927-1931 m.]]
[[1963]] m. [[liepos 19]] d. muziejus perduotas Valstybiniam gamtos apsaugos komitetui. [[1967]]–[[1974]] m. muziejus organizavo ekspedicijas į [[Tadžikija|Tadžikiją]], [[Azerbaidžanas|Azerbaidžaną]], [[Komandoro salos|Komandoro salas]], [[Turkmėnija|Turkmėniją]], [[Barenco jūra|Barenco jūrą]]. [[1965]] m. muziejaus vadovybė kreipėsi į Kauno politechnikos instituto (dabar KTU) projektavimo-konstravimo biurą prašydama parengti rekonstrukcijos projektą. [[1969]] m. projektas buvo parengtas ir kitais metais turėjo prasidėti statybos. Tačiau per 5 metus šalia muziejaus buvo pastatytas gyvenamasis namas, pasikeitė architektūrinė Laisvės prospekto aplinka, parengtas projektas nebetiko. [[1970]] m. [[gruodžio 16]] d. zoologijos muziejui suteiktas Tado Ivanausko vardas. [[1972]] m. pertvarkytos pirmoji ir antroji ekspozicijų salės. Muziejaus ekspozicijos plotas tuo metu buvo 557 m², kur buvo eksponuojama virš 5000 eksponatų. Ekspozicija buvo stipriai perkrauta, iš viso muziejuje buvo virš 70 tūkst. egzempliorių eksponatų, iš kurių vabzdžių – 61 244 egzemplioriai.<ref name="Gaidiene5">Gaidienė, Elena. Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus 1919–1999. Aldorija: Vilnius, 1999 m. – 37-42 psl.</ref> Muziejų tuo metu per metus aplankydavo daugiau kaip 75 tūkst. lankytojų, apie 200 ekskursijų.

[[1971]] m. išskirtas ekskursijų vadovo etatas. Kitais metais muziejuje jau dirbo 29 etatiniai darbuotojai. [[1973]]–[[1976]] m. ekspoziciją papildė E. Liutikienės dovanota [[Naujoji Zelandija|Naujosios Zelandijos]] [[moliuskai|moliuskų]] kriauklių kolekcija.<ref name="Muziejus1"/> [[1974]] m. prieš pat muziejaus rekonstrukciją muziejų paliko V. Skuodis, muziejuje dirbęs 23 metus. Pasitraukė ir kiti keli ilgamečiai darbuotojai (J. Gaižauskienė, V. Mackevičius, L. Jezerskas).

[[1974]] m. [[birželio 16]] d. muziejui vadovauti paskirtas [[Jurgis Dzidolikas]], kuris po dešimt mėnesių, [[1975]] m. [[balandžio 25]] d., staiga mirė. [[Balandžio 29]] d. vadovu paskirtas [[Vytautas Čeponis]], kuriam vadovaujant prasidėjo muziejaus rekonstrukcija. [[1975]] m. birželio mėn. muziejus buvo uždarytas lankytojams. [[1978]] m. nuspręsta atidaryti laikiną gerokai mažesnę ekspoziciją ir ją atidaryti lankytojams, tačiau dėl užtrukusių statybų tai padaryta tik [[1980]] m. balandį. Ši ekspozicija veikė tik 3 mėnesius, ją aplankė 28 tūkst. žmonių.<ref name="Gaidiene5"/>

[[1978]] m. kovo 7 d. iš muziejaus išėjo V. Čeponis, nauju vadovu paskirtas [[Kostas Kubilius]] juo buvo 3 metus. Aštuntame dešimtmetyje pasikeitė ir dalis kitų darbuotojų. [[1979]] m. gegužės 29 d. Vilniuje įvyko VGAK kolegijos posėdis, kuriame buvo pristatytas Zoologijos muziejaus ekspozicijos projektas. Ekspoziciją numatyta išdėstyti šešiose salėse.

=== Po rekonstrukcijos (1981–1990) ===
[[Vaizdas:Kaunas zoo museum 1.JPG|thumb|250px|left|Medžioklės trofėjų salė]]
Vėl atidarytas [[1981]] m. [[liepos 27]] d. Nauja ekspozicija užima 2505 m², išdėstyta per tris aukštus 6 salėse, 96 stenduose pagal mokslinę sistematiką nuo primityviausių iki sudėtingiausių organizmų. Eksponuojama 13 tūkst. vienetų, 13 dioramų, 46 biogrupės. Įrengta nauja medžioklės trofėjų salė. Salės radiofikuotos, vedamos ekskursijos.<ref name="Muziejus1"/> Pirma salė buvo paskirta trofėjų ir gamtos apsaugos keičiamų parodų ekspozicijai. Atidarant muziejų joje buvo įrengta laikina ekspozicija gamtos apsaugos tematika. Antroje salėje įrengta istorinė muziejaus apžvalga ir [[bestuburiai|bestuburių]] (be vabzdžių) ekspozicija. Trečioji salė buvo skirta [[vabzdžiai|vabzdžiams]]. Ekspozicijos projektas buvo apsvarstytas [[Lietuvos entomologų draugija|Lietuvos entomologų draugijos]] valdybos posėdyje dar [[1978]] m. Salėje buvo eksponuojama per 10 tūkst. egzempliorių vabzdžių iš viso pasaulio. Šalia šios salės [[1986]] m. įrengta pastovi sistematinė faunistinės [[filatelija|filatelijos]] ekspozicija „Pasaulio gyvūnai“. Joje eksponuojami 1413 pašto ženklai, 11 blokų, 8 vokai, 3 atvirukai vaizduojantys 1362 gyvūnų [[rūšis]]. Šią kolekciją muziejui padovanojo mokytojas [[Jonas Gelaževičius]]. Ketvirtojoje salėje buvo eksponuojamos [[žuvys]], [[varliagyviai]] ir [[ropliai]]. Ekspozicijoje buvo 30 varliagyvių, 90 žuvų ir 130 roplių. Penktojoje salėje buvo eksponuojami [[paukščiai]]. Vitrinose sistematine tvarka buvo išdėstyta apie 900 paukščių iškamšų. Salėje įrengtos 8 naujos paukščių biogrupės, 3 dioramos. Šeštoji salė buvo skirta [[žinduoliai|žinduoliams]]. Vitrinose buvo eksponuojama apie 200 rūšių.

Po rekonstrukcijos įvyko pasikeitimų administracijoje ir darbuotojų kolektyve. [[1981]] m. [[liepos 29]] d. muziejaus direktore paskirta [[Nijolė Gulbinienė]], prieš tai ėjusi direktoriaus pavaduotojos mokslo reikalams pareigas. Pagausėjo darbuotojų. [[1982]] m. minint T. Ivanausko 100-ąsias gimimo metines, įkurtas jo vardo memorialinis kambarys. [[1982]]–[[2000]] m. muziejus suorganizavo 16 ekspedicijų. Ekspozicija papildyta eksponatais iš Kauno, [[Ryga|Rygos]], [[Talinas|Talino]], [[Maskva|Maskvos]] [[zoologijos sodas|zoologijos sodų]], [[Lietuvos jūrų muziejus|Klaipėdos jūrų muziejaus]], [[Kėdainiai|Kėdainių]] gamtininkų stoties.<ref name="Muziejus1"/>

[[1987]] m. Bestuburių skyrius reorganizuotas ir įkurtas Entomologijos skyrius. [[1989]] m. muziejus pereina Aplinkos apsaugos departamento žinion.

=== Muziejus nepriklausomoje Lietuvoje (nuo 1990 m.) ===
Aplinkos apsaugos departamentą pertvarkius [[1994]] m., muziejus tapo pavaldus Lietuvos Respublikos [[Aplinkos ministerija]]i. [[1995]] m. Žuvų-roplių skyrius reorganizuotas į Žuvų ir Varliagyvių-roplių skyrius. Muziejuje taip susiformavo: Bestuburių, Vabzdžių, Žuvų, Varliagyvių-roplių, Paukščių ir Žinduolių skyriai, Eksperimentinė taksidermijos laboratorija, Biologinių preparatų dirbtuvės, Bioanalizės laboratorija ir zoologijos muziejaus filialai – [[Ventės ragas|Ventės Rago]] ornitologinė stotis su muziejumi, [[Juodkrantė]]s aplinkos tyrimo laboratorija, [[Žuvinto biosferos rezervatas|Žuvinto]] ir [[Čepkeliai|Čepkelių]] rezervatų muziejai.

[[1996]] m. muziejuje buvo surengta iš [[Danija|Danijos]] atgabenta judančių gyvūnų maketų paroda „[[Dinozaurai]] sugrįžo“, kuri susilaukė didelio lankytojų susidomėjimo.

[[2003]] m. sudarytas muziejaus archyvas siekiant išsaugoti vertingą medžiagą apie muziejų. Archyve sukaupta [[1897]]–[[2002]] m. mokslinė medžiaga, inventorinės knygos, publikacijos, rankraščiai, mašinraščiai ir kiti dokumentai lietuvių ir lotynų, rusų, vokiečių, anglų kalbomis. Jame saugomi 5253 įvairių dokumentų lapai, 1670 atvirukai ir atvirlaiškiai, 1081 nuotrauka.<ref name="Gaidiene2009">Gaidienė, E., Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus – Bibliografijos rodyklė (1919–2009), 2010. – 7-15 psl. – ISBN 978-995-37-116-8</ref>.

Muziejaus 90-ties metų jubiliejui [[2009]] m. atnaujinta ekspozicija, įrengta konfiskatų vitrina, osteologinė-[[paleontologija|paleontologinė]] salė, kurioje eksponuojami Lietuvoje rastų iškastinių gyvūnų – [[mamutas|mamutų]], [[gauruotasis raganosis|gauruotojo raganosio]], [[tauras|taurų]] fragmentai.<ref>[http://www.technologijos.lt/n/zmoniu_pasaulis/keliaujantiems_po_pasauli/straipsnis-8321/straipsnis?name=straipsnis-8321&l=2&p=1 L.Mačiulienė, T. Ivanausko zoologijos muziejus švenčia jubiliejų // Technologijos.lt, 2009 07 15]</ref>

[[2011]] m. muziejui iš valstybės investicijos programos skirta lėšų vidiniame kieme statyti naują trijų aukštų saugyklų pastatą.<ref>[http://www.grynas.lt/gyvenimas/tivanausko-muziejui-eksponatu-saugykla.d?id=43106517 T. Ivanausko muziejui – eksponatų saugykla // Grynas.lt, 2011-03-14]</ref> Į naująją saugyklą perkraustyti trys muziejaus skyriai. Į ją perkelti visi žuvų-roplių skyriaus eksponatai (6 tūkst.), du trečdaliai vabzdžių skyriaus (apie 100 tūkst.) ir trečdalis paukščių skyriaus (apie 2,6 tūkst.) eksponatų. Fondų saugojimo erdvės padidėjo 200 m² ir dabar užima 422 m². Naujoji eksponatų saugykla atitinka visus tokio pobūdžio statiniams keliamus reikalavimus. Saugykloje taip pat saugomi laukinių gyvūnų audiniai.<ref>[http://grynas.delfi.lt/aplinka/tado-ivanausko-muziejuje-bus-saugomi-laukiniu-gyvunu-audiniai.d?id=55487523#ixzz3HScpCn9z Tado Ivanausko muziejuje bus saugomi laukinių gyvūnų audiniai // Grynas.lt, 2015-04-15]</ref>

[[2012]] m. klasikinė muziejaus ekspozicija papildyta interaktyviais informaciniais terminalais – joje filmuota ir animuota medžiaga apie biogrupių atstovus.<ref>[http://zoomuziejus.lt/istorija/ Zoomuziejus.lt / Istorija, 2015-04-15]</ref>

[[2013]] m. lapkričio 19 d. muziejuje atidaryta [[kriauklė|kriauklių]] ekspozicija. Ji suformuota iš muziejui padovanotos jūrininko [[Vykintas Matuzevičius|Vykinto Matuzevičias]] 10 tūkst. eksponatų kolekcijos. Ekspozicijoje demonstruojama apie 300 pavyzdžių, kurie priklauso 200 [[rūšis|rūšių]]. V. Matuzevičius kolekciją rinko 45 metus.<ref>[http://grynas.delfi.lt/gyvenimas/kauno-muziejus-gavo-10-tukst-kriaukliu-kolekcija-kuri-netelpa-i-ekspoziciju-sale.d?id=63331182#ixzz3HRgm1Zyx Kauno muziejus gavo 10 tūkst. kriauklių kolekciją, kuri netelpa į ekspozicijų salę // Grynas.lt, 2015-04-15]</ref>

[[2015]] m. sausio mėnesį muziejaus kolekciją papildė dvi [[drugys|drugių]] kolekcijos. Jas dovanojo [[entomologija|entomologai]] mėgėjai [[Vitalijus Bačianskas]] ir Vytautas Inokaitis. Abi kolekcijas sudaro daugiau kaip 15 tūkst. drugių. V. Bačiansko kolekcija rinkta 1995–2014 metais, joje apie 750 rūšių ir apie 6,5 tūkst. drugių. V. Inokaičio kolekcijoje 663 rūšių ir daugiau kaip 8,5 tūkst. drugių rinktų 2002–2014 metais. Abi kolekcijos rinktos [[Lietuva|Lietuvoje]].<ref>[http://zoomuziejus.lt/2015-01-19/ Zoomuziejus.lt, 2015-04-15] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160131040951/http://www.zoomuziejus.lt/2015-01-19/ |date=2016-01-31 }}</ref>

== Pavaldumas ==
[[Vaizdas:T.Ivanausko muziejus3, 2006-12-02.jpg|thumb|250px|Vabzdžių ekspozicijos salė: Pasaulio drugiai]]
{| class ="wikitable"
|-
!rowspan="1" width="180"|Laikotarpis
!rowspan="1" width="400"|Institucija
|-
|1919–1922
|Gamtos tyrimo stotis
|-
|1922–1930
|[[Lietuvos universitetas#Lietuvos universitetas|Lietuvos universitetas]]
|-
|1930–1945
|[[Vytauto Didžiojo universitetas]]
|-
|1945.09.15–1959.07.01
|LMA Biologijos institutas
|-
|1959.07.01–1963.07.19
|[[Vilniaus universiteto Ekologijos institutas|LMA Zoologijos ir parazitologijos institutas]]
|-
|1963 07 19 – 1989
|Valstybinis gamtos apsaugos komitetas
|-
|1989–1994
|Aplinkos apsaugos departamentas
|-
|1994–1998
|Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerija
|-
|nuo 1998
|[[Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija]]<ref name="Gaidiene6">Gaidienė, Elena. Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus 1919–1999. Aldorija: Vilnius, 1999 m. 32-33 psl. lentelės.</ref>
|-
|}

== Vadovai ==
{| class ="wikitable"
|-
!rowspan="1" width="180"|Vadovas
!rowspan="1" width="250"|Vadovavimo metai
|-
|[[Tadas Ivanauskas]]
|1919.07.15–1945.09.15
|-
|[[Feliksas Jomantas]]
|1945–1946
|-
|[[Ipolitas Gasiūnas]]
|1947.06.01–1947.09.15
|-
|[[Justina Kauneckienė]]
|1947.10.20–1951.11.23
|-
|[[Vytautas Skuodis (zoologas)|Vytautas Skuodis]]
|1951.11.23–1974.04.20
|-
|[[Jurgis Dzidolikas]]
|1974.06.15–1975.04.25
|-
|[[Kostas Kubilius]]
|1978.03.07–1981.04.01
|-
|[[Nijolė Gulbinienė]]
|1981.07.29-2016.07.09<ref name="Gaidiene6"/>
|-
|[[Ramūnas Grigonis]]
|nuo 2016.07.10<ref>[http://www.zoomuziejus.lt/wp-content/uploads/2016/08/1-Vadovo-darbuotoju-kontaktai.pdf Muziejaus kontaktai]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref>
|}

== Skyriai ==
Muziejuje eksponuojama apie 14 tūkst. eksponatų ir apie 200 tūkst. saugoma moksliniuose fonduose. Muziejuje yra 7 skyriai (bestuburių, vabzdžių, ornitologinis, žuvų ir roplių, žinduolių, eksponatų gamybos ir restauravimo ir ekskursinis), biologinės analizės laboratorija ir Lietuvos [[paukščiai|paukščių]] žiedavimo centras.

=== Bestuburių ===
[[Vaizdas:T.Ivanausko muziejus2, 2006-12-02.jpg|thumb|250px|Vabzdžių skyrius]]
Kaip atskiras padalinys įkurtas 1953 m., tačiau jo ištakos siejamos su Gamtos tyrimų stoties įsteigimo [[1919]] m. Tuo laikotarpių bestuburių kolekcijos branduolį sudarė vabzdžių rinkiniai, kuriuos stočiai dovanojo entomologai K. Aris ir J. Vaitkevičius. Šiuose rinkiniuose buvo apie 53 tūkst. vabzdžių. 1925 m. muziejuje pradėjo dirbti pirmas profesionalus entomologas [[Alfonsas Palionis]] ir čia dirbo iki 1940 m. Jis muziejui paruošė [[drugiai|drugių]] kolekciją, kurioje buvo 582 rūšys ir 2773 egzemplioriai. Šis rinkinys eksponuojamas ir šiandien. Didelių nuostolių bestuburių kolekcija patyrė Antro pasaulinio karo metais, kai dalis neprižiūrimų rinkinių buvo sunaikinta kenkėjų. Entomologiniai tyrimai muziejuje buvo atnaujinti tik 1953 m. Tais metais įkūrus atskirą padalinį jam vadovauti ėmė [[Elena Gaidienė]] ir vadovavo iki 2003 m. Skyriaus vedėja – Alvyra Patapavičienė.

Muziejuje eksponuojami šių [[tipas|tipų]] gyvūnai: [[pintys]], [[duobagyviai]], [[kirmėlė]]s (plokščiosios, apvaliosios, žieduotosios), [[moliuskai]], [[nariuotakojai]] ir [[dygiaodžiai]]. Daugiausia eksponuojama moliuskų (tarp jų apie 600 [[kriauklė|kriauklių]] rūšių) ir nariuotakojų. Bestuburių skyriuje saugoma 37 786 vnt. gyvūnų; pagrindiniam rinkinyje – 37 710 vnt., pagalbiniame rinkinyje – 76 vnt. Rinkiniuose gyvūnai saugomi įvairia forma: šlapi preparatai, mumifikuoti, skeletai, kriauklės. Muziejaus [[bestuburiai|bestuburių]] ekspozicija išdėstyta [[taksonomija|sistematine]], [[evoliucija|evoliucijos]] procesą atspindinčia tvarka, pradedant žemesniaisiais [[daugialąsčiai]]s ir baigiant sudėtingos sandaros bestuburiais – nariuotakojais ir dygiaodžiais.<ref>[http://www.zoomuziejus.lt/index.php?id,3 Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus – Bestuburių skyrius]</ref>

=== Vabzdžių ===
Bestuburių skyriaus saugyklose sukaupta per 190 tūkstančių vabzdžių priklausančių daugiau kaip 14 tūkst. rūšių. Didžioji jų dalis surinkta Lietuvoje, tačiau gana ženklią rinkinio dalį sudaro įvairių ekspedicijų medžiaga. Paminėtinos šios garsios ekspedicijos: 1931 m. ekspedicija į Braziliją, 1985 m. – Turkmėniją, 1986 m. – Buriatiją, 1987 m. – Azerbaidžaną.<ref>[http://www.zoomuziejus.lt/index.php?id,32 Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus – Vabzdžių skyrius]</ref> Per paskutinius 30 metų skyriaus darbuotojai atrado ir paskelbė 112 naujų [[Lietuva|Lietuvos]]] faunai vabzdžių [[rūšis|rūšių]].<ref name="Skyriai1">[http://zoomuziejus.lt/struktura-ir-kontaktai/muziejaus-skyriai/ Zoomuziejus.lt / Muziejaus skyriai, 2015-04-15] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150428025926/http://zoomuziejus.lt/struktura-ir-kontaktai/muziejaus-skyriai/ |date=2015-04-28 }}</ref> Skyriaus vedėjas – Romas Ferenca.

Muziejaus saugyklose ir ekspozicijoje yra per 130 tūkst. [[vabzdžiai|vabzdžių]], priklausančių daugiau kaip 14 tūkst. [[rūšis|rūšių]]. [[Bestuburiai|Bestuburių]] salėje eksponuojama daugiau kaip 10 tūkst. vabzdžių. Vabzdžiai eksponuojami dvejomis dalimis – sistematine ir [[zoogeografija|zoogeografine]]. Pirmojoje eksponuojami 18 [[būrys|būrių]] atstovai, antrojoje – supažindinama su vabzdžių pasaulio įvairove.

=== Žuvų ir roplių ===
[[Vaizdas:T.Ivanausko zoologijos muziejus, 2006-12-02.jpg|thumb|right|250px|Žuvų ir roplių ekspozicijos salė]]
Muziejuje yra 2126 [[žuvys|žuvų]] egzemplioriai. Rečiausi ir vertingiausi eksponuojami ekspozicijos salėje – sistematine tvarka išdėstyta 228 žuvų egzemplioriai. Seniausi egzemplioriai rinkti profesoriaus T. Ivanausko – 2,8 m [[kardžuvė]], [[jūros šuniukai|jūros šuniukas]] ir kiti. Žuvų rinkinių saugykloje saugoma 1897 žuvų egzemplioriai.<ref>[http://www.zoomuziejus.lt/index.php?id,4 Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus – Žuvų skyrius]</ref>

Skyriuje saugoma 2799 vienetai [[varliagyviai|varliagyvių]] ir [[ropliai|roplių]]. Didžioji dalis gyvūnų saugoma šlapių preparatų forma. Ekspozicijos salėje eksponuojama 237 vienetai gyvūnų, priklausančių 187 [[rūšis|rūšims]]. Ekspoziciją paįvairina biogrupės ir dioramos. [[1981]]–[[1982]] m. sukurta „[[Pilkasis varanas|Pilkųjų varanų]]“ biogrupė ir [[jūriniai vėžliai|jūrinio vėžlio]] ''Logerchedas'' diorama.<ref>[http://www.zoomuziejus.lt/index.php?id,5 Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus – Roplių skyrius]</ref>

Skyriaus vedėja – Natalija Avyžienė.

=== Ornitologijos ===
Ornitologijos skyriaus saugyklose sukaupta daugiau nei 11 000 egzempliorių: virš 6500 [[paukščiai|paukščių]] kūnelių ir odų, apie 1800 [[iškamša|iškamšų]], 1600 skeletų, 1000 [[kiaušinis|kiaušinių]] dėčių, 600 šlapių preparatų, 150 [[lizdas|lizdų]].<ref name="Skyriai">[http://zoomuziejus.lt/struktura-ir-kontaktai/muziejaus-skyriai/ Zoomuziejus.lt / Muziejaus skyriai, 2015-04-15]</ref> Apie 10 % rinkinio yra eksponuojama muziejaus ekspozicijoje, įrengtos 36 biogrupės.<ref>[http://www.zoomuziejus.lt/index.php?id,7 Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus – Paukščių skyrius]</ref> Muziejaus paukščių kolekcija pagal dydį patenka į [[Europa|Europos]] kolekcijų šimtuką – muziejus yra 69 vietoje iš 130 muziejų, kurių kolekcijos laikomos didžiausiomis ir vertingiausiomis Europoje.<ref>[http://www.museums.lt/Zurnalas/Pauksciu_kolekcija.htm Pakeltytė Giedrė. Ar didelė T. Ivanausko zoologijos muziejaus paukščių kolekcija? // Lietuvos muziejai, 2003 m. Nr. 4.]</ref> [[2007]] m. parengta paukščių [[kiaušinis|kiaušinių]] ekspozicija, kurioje yra 680 kiaušinių priklausančių 196 [[rūšis|rūšims]]. Viso muziejaus oologiniame rinkinyje yra 1000 paukščių dėtys, kuriose per 3500 kiaušinių.<ref>[http://mokslas.delfi.lt/science/tivanausko-zoologijos-muziejuje-nauja-pauksciu-kiausiniu-kolekcija.d?id=12672235 T. Ivanausko zoologijos muziejuje – nauja paukščių kiaušinių kolekcija // Delfi.lt, 2007-03-29]</ref> Skyriaus vedėjas – Saulius Rumbutis.

=== Žinduolių ===
[[Vaizdas:T.Ivanausko zoologijos muziejus3, 2006-12-02.jpg|thumb|right|250px|Žinduolių ekspozicijos salė]]
Kaip atskiras padalinys įkurtas [[1977]] m. Bendras eksponuojamų ir saugomų saugyklose žinduolių skaičius – 7000 vienetai. Rinkinį sudaro: 474 [[iškamša|iškamšos]]; 900 [[kailis|kailių]] ir kūnelių; 306 kailių su kaukolėmis; 608 spiritiniai preparatai; 1553 [[kaukolė]]s; 13 galvų iškamšų; 162 [[ragas|ragai]] su dalimi kaukolės; 15 kaukolių su ragais; 468 apatiniai [[žandikaulis|žandikauliai]]; 23 skeletai; 43 [[iltiniai dantys|iltys]] ir kt. Ekspozicinėje salėje demonstruojamos 354 iškamšos, 28 kaukolės ir 18 skeletų. Atskiroje [[medžioklė]]s trofėjų salėje eksponuojami medžioklės laimikiai: iškamšos, ragai, iltys, kailiai.<ref>[http://www.zoomuziejus.lt/index.php?id,27 Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus – Žinduolių skyrius]</ref>

=== Eksponatų gamybos ir restauravimo ===
Skyriuje ruošiamos paukščių ir žinduolių iškamšos, kaupiami jų biometriniai duomenys, renkama kaukolių, skeletų, kailiukų medžiaga, restauruojami eksponatai, konservuojama iš ekspedicijų parvežta medžiaga. Muziejaus rekonstrukcijos metu 1979–1980 m. iškamšas imta gaminti nauju skulptūriniu metodu. Pirmieji muziejaus taksidermistai buvo F. Jomantas, S. Jankauskas. Nuo 1947 iki 1975 m. dirbo L. Jezerskas, kuris taksidermijos mokėsi Maskvoje. Vėliau dirbo ne vienas specialistas, sukūręs dabar muziejuje eksponuojamas iškamšas. Šiuo metu skyriui vadovauja Vilius Bručas.

=== Biologinės analizės laboratorija ===
Tai vienas naujausių muziejaus padalinių, įkurtas [[1986]] m. direktoriaus pavaduotojo mokslo reikalams R. Grigonio iniciatyva. Laboratorijos paskirtis – detali biologinė į muziejų patenkančių visų [[stuburiniai|stuburinių]] gyvūnų analizė, [[morfologija|morfologinių]] ir kitų duomenų, naudojamų teoriniams apibendrinimams, kaupimas. Laboratorijoje gaminami įvairių sistematinių grupių gyvūnų šlapieji ir parafinizuoti preparatai, daromos paukščių odelės ir kūneliai, kaupiamos oologinės (paukščių kiaušinių) ir osteologinės (paukščių skeletų) kolekcijos.<ref>[http://www.zoomuziejus.lt/index.php?id,10 Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus – Biologinės analizės laboratorija]</ref> Labarotorijai vadovauja Giedrė Pakeltytė.

=== Lietuvos paukščių žiedavimo centras ===
[[Vaizdas:T.Ivanausko zoologijos muziejus4, 2006-12-02.jpg|thumb|right|250px|Paukščių ekspozicijos salė]]
Nuo pat [[paukščių žiedavimas|paukščių žiedavimo]] Lietuvoje pradžios jį koordinuoja Zoologijos muziejus, nepriklausomai nuo to, kokiai institucijai jis buvo pavaldus. Muziejaus mokslinės tarybos sprendimu [[1978]] m. [[birželio 30]] d. oficialiai įsteigtas Respublikinis paukščių žiedavimo centras. [[1981]] m. jis pervadintas į Lietuvos žiedavimo centrą, o dabar vadinamas Lietuvos paukščių žiedavimo centru<ref name="Gaidiene7">Gaidienė, Elena. Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus 1919–1999. Aldorija: Vilnius, 1999 m. – 62-64 psl.</ref> ir jis organizuoja bei koordinuoja paukščių žiedavimą šalyje, kaupia, sistemina ir apibendrina duomenis, palaiko ryšius su kitų valstybių žiedavimo centrais, stotimis, laboratorijomis bei tarptautinėmis organizacijomis. Lietuvos paukščių žiedavimo centras yra tikrasis [[Europos sąjunga paukščiams žieduoti|EURING’o]] (Europos sąjunga paukščiams žieduoti) narys. Centrui nuo [[1978]] m. vadovauja [[Ričardas Patapavičius]].

=== Kiti skyriai ===
Be gyvūnų grupių skyrių muziejuje yra ekskursinis ir dailės skyriai. [[1971]] m. įkurto ekskursijų skyriaus darbuotojai rengia apžvalgines ekskursijas po muziejų, ruošia gamtinius projektus su ugdymo įstaigomis, rengia parodas ir konkursus, ruošia paskaitas jaunimui ir jis praveda nemokamai.

Muziejuje įrengta ir medžioklės trofėjų salė, kur eksponuojama daugiau kaip 250 trofėjų, tiek iš Lietuvos, tiek ir iš viso pasaulio. Ekspoziciją sudaro – 150 [[ragas|ragų]], 25 [[iškamša|iškamšos]], 31 [[kaukolė]], 4 [[kailis|kailiai]] ir 37 [[iltiniai dantys|iltys]]. Visi trofėjai įvertinti pagal Tarptautinės medžioklės ir gyvūnų apsaugos tarybos (CIC) patvirtintas trofėjų vertinimo formules. „Grand Prix“ įvertintas vienas eksponatas, aukso medaliu – 26, sidabro – 25, bronzos – 38 eksponatai. Didžioji trofėjų dalis – Lietuvos medžiotojų laimikiai.

== Filialai ==
Muziejus turi keturis filialus Lietuvoje.
[[Vaizdas:Vente.Pauksciu ziedavimo stotis.2007-08-20.jpg|thumb|250px|Ventės rago ornitologinė stotis]]

=== Ventės rago ornitologinė stotis ===
Įkurta [[1929]] m. profesoriaus T. Ivanausko iniciatyva. Per [[Ventės ragas|Ventės ragą]] kartais praskrenda iki 300 tūkst. paukščių per parą. Absoliutus rekordas buvo [[2002]] m. [[rugsėjo 23]] d. kai buvo sužieduoti 6519 sparnuočiai.<ref>[http://tv.delfi.lt/video/vNVggLPP/ Delfi TV – Ventės Rago ornitologinė stotis švenčia 80 metų jubiliejų] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100401110841/http://tv.delfi.lt/video/vNVggLPP/ |date=2010-04-01 }}</ref> Stotyje per metus [[paukščių žiedavimas|apžieduojama]] apie 60-80 tūkst. paukščių. Stotyje veikia muziejus, supažindinantis lankytojus su Kuršių marių gamtovaizdžiu, būdingiausiais biotopais, dažniausiai sutinkamais gyvūnais.

Pirmasis paukščius Ventės Rage ėmė žieduoti [[Mikas Posingis]], dirbęs čia esančio [[Ventės rago švyturys|švyturio]] prižiūrėtoju 1924–1944 m. Jis pasiūlė prof. T. Ivanauskui čia įkurti žiedavimo stotį, kas profesoriaus pastangomis ir buvo padaryta [[1929]] m. Pradžioje paukščiai buvo gaudomi užmetant tinklus ant krūmų ir į juos įvarant paukščius. [[1959]] m. pastatytos specialios gaudyklės. Nuo [[1962]] m. stoties darbuotojai [[Kuršių nerija|Kuršių nerijoje]] pastatė gaudyklę ir ėmė ten žieduoti [[paukščių migracija|migruojančius paukščius]] (nuo [[1986]] m. žiedavimo darbus [[Neringa|Neringoje]] perėmė naujai įsikūrusi [[Juodkrantė]]s paukščių žiedavimo stotis). [[1978]] m. Ventės Rage pastatyta didžioji paukščių gaudyklė, kuri buvo iškeliama į 25 metrų aukštį. [[1982]] m. stoties vedėjas [[Leonas Jezerskas]] sukūrė naujo tipo – zigzaginę gaudyklę, į kurią paukščiai patekdavo ir iš vienos, ir iš kitos pusės. Nuo [[1994]] m. leidžia žurnalą „Ventės Ragas“ apie [[Nemunas|Nemuno]] deltos, [[Kuršių marios|Kuršių marių]] ir [[Baltijos jūra|Baltijos pajūrio]] paukščius.<ref>[http://ziedavimas.com/index.php?m=2,1 Ziedavimas.com – Ventės Rago ornitologinė stotis]</ref>

=== Juodkrantės aplinkos tyrimų laboratorija ===
[[Juodkrantė]], kaip ir Ventės ragas, yra paukščių [[paukščių migracija|migracijos]] kelyje. Kartais per Kuršių neriją per parą praskrenda iki 3 milijonų paukščių, kurie čia gaudomi bei žieduojami. Per metus sužieduojama apie 80 tūkst. paukščių.<ref name="Muziejai.lt"/>

[[Neringa|Nerijos]] paukščių žiedavimo postas įkurtas [[1962]] m. Buvo pastatytos stacionarios paukščių gaudyklės, esančios 32 km nuo [[Klaipėda|Klaipėdos]]. [[1986]] m. postas persiformavo į Ornitologinę stotį (muziejaus filialą), veikiančią visus metus, ir įsikūrė [[Juodkrantė]]je. [[1994]] m. stotis performuota į Aplinkos tyrimo laboratoriją. [[1997]] m. įrengtos voratinklinės gaudyklės. Laboratorijai vadovauja [[Vytautas Pareigis]].<ref name="Gaidiene8">Gaidienė, Elena. Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus 1919–1999. – Aldorija: Vilnius, 1999 m. – 66-68 psl.</ref>

=== Žuvinto rezervato muziejus ===
[[Žuvinto rezervatas|Žuvinto rezervato]] muziejuje eksponuojama šio unikalaus gamtos kampelio aplinka, pelkėjančio ežero evoliucija, būdingiausi [[augalai]] ir [[gyvūnai]]. Muziejus įsikūręs [[Aleknonys|Aleknonių]] kaime. Muziejus buvo atidarytas [[1976]] m. [[gegužės 5]] d. [[1978]] m. [[sausio 29]] d. muziejus sudegė, tačiau mažiau kaip per pusantrų metų Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus taksidermistai vėl jį atkūrė net su didesne ekspozicija.<ref name="Gaidiene8"/>

=== Čepkelių rezervato muziejus ===
[[Čepkelių rezervatas|Čepkelių rezervato]] muziejaus ekspozicijoje – būdingi [[Dzūkija]]i augalų bei gyvūnų pavyzdžiai, gana išsami [[vabzdžiai|entomofaunos]] kolekcija, išraiškingos ir informatyvios biogrupės. Muziejus įsikūręs [[Marcinkonys|Marcinkonių]] kaime. Ekspozicija įrengta [[1984]] m.<ref name="Gaidiene8"/>

== Ekspedicijos ==
Ekspedicijų metu surinkta didžioji dalis muziejaus eksponatų. Muziejus jas rengia nuo pat savo įkūrimo pradžios – vienos būdavo vietinės į įvairius Lietuvos rajonus ar vietoves, kitos tolimos, už respublikos ribų. Dar Gamtos tyrimų centro laikais organizuotos pavienės išvykos. Nuo [[1921]] m. buvo vykdomos reguliarios išvykos į [[Žuvintas|Žuvintą]] ir [[Ežerėlis (Jonavos r.)|Ežerėlį]] rinkti [[vabzdžiai|vabzdžių]] ir [[paukščiai|paukščių]]. [[1922]]–[[1923]] m. suorganizuotos penkios vietinės išvykos į [[Simno ežeras|Simno]], [[Žaltytis|Žaltyčio]], [[Žuvintas|Žuvinto]] ežerus, [[Palanga|Palangos]] pajūrį, [[Oniškis|Oniškį]], [[Veisiejai|Veisiejus]] ir [[Seredžius|Seredžiaus]] apylinkes, Kauno apylinkes. [[1926]] m. buvo vykdoma pirmoji kompleksinė ekspedicija į [[Sartai|Sartų]] ežerą ir jo apylinkes. Panašios ekspedicijos vyko iki pat [[1940]] metų. Išvykos atsinaujino tiktai po karo. Šeštame – septintame dešimtmetyje muziejaus darbuotojai vykdavo dažniausiai kartu su kitų institucijų (LMA Biologijos, Zoologijos ir parazitologijos institutų) darbuotojais. Nuo [[1963]] m., kai muziejus priklausė Gamtos apsaugos komitetui, darbuotojai dažniausiai vykdavo į pavienes išvykas rinkti eksponatų. Pirmoji tolima ekspedicija buvo surengta [[1931]] m. į [[Brazilija|Braziliją]]. Po jos net 16 metų išvykų už respublikos ribų nebuvo išvis. [[1947]] m. profesoriui T. Ivanauskui užmezgus ryšius su [[Kijevas|Kijevo]], [[Maskva|Maskvos]], [[Sankt Peterburgas|Peterburgo]] ir kitų miestų muziejais, mokslo įstaigomis imta rengti tolimas ekspedicijas. Iki [[1992]] m. įvyko 42 tolimosios ekspedicijos.<ref>Gaidienė, Elena. Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus 1919–1999. – Aldorija: Vilnius, 1999 m. – 83-91 psl.</ref>

Didesnės muziejaus darbuotojų ekspedicijos <ref name="Gaidiene2009"/>:
* į [[Brazilija|Braziliją]], 1931 m.
* į [[Kolos pusiasalis|Kolos pusiasalį]] [[Rusija|Rusijoje]], 1961 m.
* į [[Tadžikija|Tadžikiją]], 1967 ir 1968 m.
* į [[Gruzija|Gruziją]], [[Azerbaidžianas|Azerbaidžianą]], [[Komandoro salos|Komandoro salas]], 1969 m.
* į [[Turkmėnija|Turkmėniją]], 1971 ir 1974 m.
* į [[Ochotsko jūra|Ochotsko]] ir [[Karibų jūra|Karibų]] jūras, [[Buriatija|Buriatiją]], [[Magadanas|Magadaną]], vakarines [[Afrika|Afrikos]] pakrantes, 1983–1991 m.

== Populiarioje kultūroje ==

===== Kine =====

* T. Ivanausko zoologijos muziejuje žinduolių salėje [[2016]] m. buvo filmuojama režisieriaus Tado Vidmanto komedija „Gautas iškvietimas 3.“<ref>Informacija gauta iš filmo „Gautas iškvietimas 3“ Facebook profilio.</ref>

===== Televizijoje ir radijuje =====

* [[2017]] m. [[kovo 5]] d. – T. Ivanausko zoologijos muziejaus rinkiniai buvo rodomi laidoje „Mūsų gyvūnai“.<ref>[http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/163747#wowzaplaystart=0&wowzaplayduration=1528000/ Mūsų gyvūnai] (vedėja Rasa Eilunavičienė, [[LRT]] HD)</ref>
* [[2017]] m. [[kovo 20]] d.- muziejaus ateities planai aptarti [[LRT]] radijo laidoje „Vienkartinė planeta“.<ref>[http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013665229/vienkartine_planeta_2017_03_20_16_05#wowzaplaystart=0&wowzaplayduration=1641000/ Vienkartinė planeta]</ref>
* [[2016]] m. [[vasario 12]] d. – muziejus pristatytas internetinėje laidoje „Kaip ant delno“ (vedėja Milana Jašinskytė).
* [[2015]] m. [[gruodžio 9]] d. – T. Ivanausko zoologijos muziejaus įkūrimas bei ekspozicijos pristatyta [[LRT]] radijo laidoje „Atrask Lietuvą“.<ref>[http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1012354053/atrask_lietuva_2015_12_19_15_05#wowzaplaystart=0&wowzaplayduration=3000000/ Atrask Lietuvą]</ref>
* [[2013]] m. [[sausio 16]] d. – muziejaus rinkiniai pristatyti Kobra TV reportaže (internete).
* [[2012]] m. [[vasario 4]] d. – [[LRT]] „Panoramoje“ pristatytos naujos T. Ivanausko zoologijos muziejaus saugyklos.

===== Muzikoje =====

[[2015]] m. gegužės mėnesį T. Ivanausko zoologijos muziejuje atlikėja [[Erica Quinn Jennings]] filmavo savo muzikinį vaizdo klipą naujausiam kūriniui „Old Friends“. „Daina yra apie senus draugus, sėdinčius šalia, suprantančius vienas kitą vien iš žvilgsnio. Taigi klipą šiai dainai filmavome tarp gyvūnų, kurie dažnai atitinka žmonių, o ypač draugų, kuriuos gerai pažįsti, charakterius“, – pasakoja klipo režisierė Marla Singer.<ref>[http://mieste.lt/veidai/2j71v3-erica-jennings-pristate-zoologijos-muziejuje-filmuota-vaizdo-klipa ''Erica Jennings pristatė zoologijos muziejuje filmuotą vaizdo klipą'']. Mieste.lt. Nuoroda tikrinta 2024-01-07.</ref>

== Galerija ==
<gallery>
File:Kaunas zoo museum 6.JPG|Ekspozicijos pradžia
File:Kaunas zoo museum 7.JPG|T. Ivanausko memorialinis kambarys
Vaizdas:T.Ivanausko muziejus4, 2006-12-02.jpg|Jūrinio vėžlio diorama
Vaizdas:T.Ivanausko zoologijos muziejus2, 2006-12-02.jpg|[[Jūrinis erelis]]
Vaizdas:T.Ivanausko zoologijos muziejus, 5 2006-12-02.jpg|Žinduolių ekspozicijos salė
Vaizdas:T.Ivanausko muziejus5, 2006-12-02.jpg|Žinduolių ekspozicijos salė
Vaizdas:T.Ivanausko muziejus6, 2006-12-02.jpg|Priekiniame plane – Lietuvos [[stumbras|stumbrai]]
File:Kaunas zoo museum 4.JPG|Žinduolių ekspozicija
</gallery>

== Šaltiniai ==
{{Išnašos|2}}

== Literatūra ==
* Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus: 1919–1999 (sud. [[Elena Gaidienė]]). – Vilnius: Aldorija, 1999. – ISBN 9986-820-04-9
* Lietuvos Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus: bibliografinė rodyklė: 1919–2009 (sud. Elena Gaidienė). – Kaunas: Lututė, 2010. – 56 p. – ISBN 978-9955-37-116-8
* Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus 2006’1, Kaunas: Lututė, 2006. ISBN 9955-692-24-3
* [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]], IX tomas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 2006.

== Nuorodos ==
{{commonscat|Kaunas Tadas Ivanauskas zoological museum}}
* [http://www.zoomuziejus.lt/ Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus svetainė]
* [http://www.muziejai.lt/Kaunas/ivanausko_muziejus.htm Muziejai.lt – Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus]
* [http://ziedavimas.com/index.php?m=2,1 Ziedavimas.com – Ventės Rago ornitologinė stotis]

{{SavStr}}
{{Featured}}

[[Kategorija:Lietuvos gamtos muziejai]]
[[Kategorija:Kauno muziejai]]
[[Kategorija:Zoologija Lietuvoje]]