Pereiti prie turinio

Kaltės prezumpcija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kaltės prezumpcija – prielaida, kuomet neteisėtus veiksmus padaręs asmuo laikomas kaltu, iki kol neįrodo savo nekaltumo.[1] Būdinga civilinei teisei. Pvz., laikoma, kad sutarties šalis yra pažeidusi sutartį neįvykdydama savo prievolės, kol neįrodė priešingai. Pvz., Rusijoje Kaltės prezumpcija galioja didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atžvilgiu, jeigu padaroma žala.