Peržiūrėti šaltinį Janomamai

{{etninės grupės|
|grupė= Janomamai
|paveikslėlis=  Alto orinoco5.jpg
|užrašas = Janomamų vaikai iš Orinoko aukštupio regiono
|gyvskaičius= ~22 000
|popvieta=[[Venesuela]], [[Brazilija]] 
|religija=  [[šamanizmas]], [[krikščionybė]] 
|kalba= [[janomamų kalbos]] 
|gim= -
}}
'''Janomamai''' (''Ya̧nomamö'') – gan gausi [[Amazonija|Amazonijos]] indėnų gentis, gyvenanti ties [[Venesuela|Venesuelos]] ir [[Brazilija|Brazilijos]] siena. Dėl atokios nuo likusios pasaulio gyvenamosios vietos janomamai iki pat XX a. pradžios neturėjo jokių kontaktų su išoriniu pasauliu ir dėl to išlaikė itin savitą gyvenimo būdą. Gentį sudaro apytiksliai 22 tūkst. žmonių, pasidalinusių į 4 lingvistines grupes: sanuma, janomamus, tomate ir janamus. Kalba [[janomamų kalbos|janomamų kalbomis]], kurios sudaro izoliuotą kalbų šeimą.
 
Daug kur gentis klaidingai įvardinama kaip janomamiai (''yanomami, yanomamis''). Šis pavadinimas kilo iš italų [[salaziečiai|salaziečių]] misionierių naudoto žodžio ''yanomamo'' daugiskaitos italų kalboje<ref> COCCO, Luis. Iyëwei-Teri. Quince años entre los Yanomamos. Caracas: Escuela Técnica Popular Don Bosco, 1972</ref>.

Gyvena kaimuose po 40-50 žmonių, nors didžiausiuose gali gyventi ir iki 300. Sudaro pusiau atviri pastatai, vadinami ''shabono'', išsidėstę ratu aplink aikštę. Po šia pastoge drauge gyvena visa gentis, drauge dalijasi maistu. ''Shabono'' statomi iš medienos, lapų, vijoklių, tačiau dėl drėgmės ir vabzdžių greitai suyra, todėl atstatomi kas 1-2 metus. Janomamai verčiasi [[lydiminė žemdirbystė|lydimine žemdirbyste]], augina [[bananas|bananus]], [[valgomasis manijokas|manijokus]], renka vaisius, medžioja, žvejoja. Išnaudoję aplinkines teritorijas persikelia į naujas, kur dar nenualinta dirva ir gausu medžiojamų gyvūnų. Maisto gamyboje beveik nenaudoja [[druska|druskos]], todėl pasižymi labai žemu [[kraujospūdis|kraujo spaudimu]], lyginant su kitomis tautomis<ref>http://www.scielo.br/pdf/abc/v80n3/a05v80n3.pdf</ref>. [[derlius|Derliaus]] nuėmimo proga indėnai rengia didelę šventes, kurios metu sukviečiami ir aplinkinių kaimų gyventojai. Šventei puošia kūnus dažais, plunksnomis, valgo, šoka.

Paplitusi [[poligamija]], nors daug šeimų yra ir monogaminės. Būdingas [[patriarchatas|patriarchalinis]] šeimos modelis. Vaikų auginimu rūpinasi praktiškai vien moterys.

Vakariečiai nuo pat pirmųjų kontaktų su janomamais danai tarpusavyje kovojo. Nuo XX a. 6 dešimtmečio vyko dažni susirėmimai tarp janomamų ir nelegalių aukso ieškotojų ''garimpeiros''. 1992 m. Brazilijos vyriausybė janomamų žemėse įsteigė rezervatą, tačiau tai ne itin sumažino aukso ieškotojų invaziją<ref>http://www.survivalinternational.org/news/1786</ref>.

Janomamai seniau tarpusavyje intensyviai kariaudavo, tuose karuose žūdavo apie trečdalis genties vyrų<ref>Keeley: War before civilization: The myth of the peaceful savage</ref>. Janomamų kultūroje mirtis nebuvo laikoma natūraliu dalyku, o priešiškų genčių [[šamanas|šamanų]] iškviestų piktųjų dvasių darbas. Manoma, kad jie praktikavo [[kanibalizmas|kanibalizmą]]<ref>http://users.rcn.com/salski/No18-19Folder/Endocannibalism.htm</ref>. Janomamų kanibalizmo ritualai vaizduojami kontroversiškame 1980 m. siaubo filme „[[Kanibalų holokaustas]]“.

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
{{Brazilijos tautos}}

[[Kategorija:Brazilijos indėnai]]
[[Kategorija:Venesuelos indėnai]]
[[Kategorija:Amazonijos indėnai]]