Išradimas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Išradimas – anksčiau nežinomas, lyginant su esamais efektyvesnis technologinis ar techninis sprendimas. Išradimų naudojimo teisė paprastai apginama patentais. Juridine prasme tik patentuotas efektyvesnis ir anksčiau nežinomas technologinis sprendimas gali būti objektyviai pripažįstamas ir vadinamas išradimu.
Išradimai žymi naują etapą civilizacijos raidoje, technologijų, technikos bei ekonomikos istorijoje.
Išradimas apibūdinamas kaip objektas, procesas ar būdas, kuris yra tobulesnis už ankstesnius ir anksčiau nebuvo žinomas. Kartais išradimas gali būti paremtas visiškai nauja iki tol net nenumatyta idėja, kuri tampa radikaliu perversmu technologijoje, kartais net pakeičiančia iš esmės iki tol turimas žinias apie objektą, procesą ir pan. Išradimai, kurių pagrindu sukurtos technologijos ar produktai yra vartojami ir parduodami rinkoje, tampa inovacijomis. Išradimai, tapę inovacijomis, ne tik padeda patenkinti turimus visuomenės poreikius efektyviau, bet ir kuria naujus poreikius, užtikrina visuotinę civilizacijos pažangą.
Lietuvos respublikos patentų įstatyme išradimai apibūdinami ne per tai, kas jie yra, o per tai, kas jais nelaikomi (dėl to, kad niekas negali net numatyti, kokio pobūdžio išradimai gali būti sukurti). Išradimais nelaikomi atradimai, mokslo teorijos, matematiniai metodai, abstrakčios idėjos – tai yra idėjos, neturinčios materialios formos ar praktinio pritaikymo. Vienose šalyse patentuotini objektai gali būti nepatentuotini kitose: pagal Lietuvos patentų įstatymą ir pagal Europos patentų konvenciją išradimais nelaikomos kompiuterių programos, o JAV programinė įranga pradėta patentuoti jau nuo 1981 m., įvardinus ją kaip procesą, kuriame panaudojamos matematinės lygtys.
Bet kokios technologijų srities išradimas gali būti patentuotas tik tada, kai atitinka naujumo, praktinio pritaikomumo bei išradimo efektyvumo kriterijus. Šie kriterijai Lietuvos respublikos patentų įstatyme apibrėžiami taip:
- Naujumas. Išradimas laikomas nauju, jeigu jis nežinomas technikos ar, naudojant bendresnę sąvoką, jei jis nežinomas technologijos lygiu. Technologijos lygis yra visa, kas iki patentinės paraiškos padavimo datos buvo viešai skelbta arba naudota. Pavyzdžiui, net jei ir vienas išradimo pavyzdys buvo parduotas kitam asmeniui, kuris nebuvo įsipareigojęs laikyti jį slaptu, naujumo reikalavimas jau bus pažeistas. Todėl prieš parodant savo išradimą kam nors, reikia pasirašyti su tuo žmogumi sutartį, kad jis saugos paslaptį. Net jei jis jos ir nesaugos, bus galima teisme įrodyti, kad išradimą buvo stengiamasi išlaikyti paslaptyje.
- Išradimo lygis. Išradimas laikomas patentavimui tinkamo lygio, jeigu jis, atsižvelgiant į technologijų lygį, nėra akivaizdus atitinkamos srities specialistui. Vertinant išradimo lygį Europos patentų organizacija yra suformavusi „problemos – sprendimo požiūrį“. Pagal jį pirmiausia nustatomas artimiausias analogas, po to nustatoma, kokią problemą sprendžia išradimas ir trečiajame etape nustatoma, ar tos srities specialistui tos problemos sprendimas pasiūlyto išradimo būdu nėra akivaizdus.
- Praktinis pritaikomumas. Praktinį pritaikomumą turi išradimas, kurį galima pagaminti ar panaudoti pramonėje, žemės ūkyje, sveikatos apsaugos ar kitose civilizacijos srityse.
Išradimų autoriai vadinami išradėjais.
