Peržiūrėti šaltinį Ispanų kalba

{{kalba|kalba=Ispanų kalba <br /> {{nobold|{{smaller|''español''}}}}{{·w}}{{nobold|{{smaller|''castellano''}}}} |spalva=lawngreen|
 šalys=[[Meksika|Meksikoje]], [[Ispanija|Ispanijoje]], [[Argentina|Argentinoje]], [[Kolumbija|Kolumbijoje]] ir dar 41 šalyje|
 kalbančiųjų= 493 mln. (2021)<ref name=viva18>{{cite report |title=El español: una lengua viva – Informe 2020 |url=https://cvc.cervantes.es/lengua/espanol_lengua_viva/pdf/espanol_lengua_viva_2020.pdf |publisher=[[Instituto Cervantes]] |date=2020 |access-date=2020-12-14 |archive-url=https://web.archive.org/web/20200218134448/https://cvc.cervantes.es/lengua/espanol_lengua_viva/pdf/espanol_lengua_viva_2019.pdf |archive-date=2020-02-18 |url-status=live }}</ref>|
 vieta=3|
 kilmė=
[[Indoeuropiečių kalbos|Indoeuropiečių]]<br />&nbsp;[[Italikų kalbos|Italikų ir romanų]]<br />&nbsp;&nbsp;Iberijos romanų<br />&nbsp;&nbsp;&nbsp;'''ispanų'''|
 oficiali='''20 valstybių'''<br>{{flag|Argentina}}<br>{{flag|Bolivia}}<br>{{flag|Chile}}<br>{{flag|Dominican Republic}}<br>{{flag|Ecuador}}<br>{{flag|Guatemala}}<br>{{flag|Honduras}}<br>{{flag|Spain}}<br>{{flag|Colombia}}<br>{{flag|Costa Rica}}<br>{{flag|Cuba}}<br>{{flag|Mexico}}<br>{{flag|Nicaragua}}<br>{{flag|Panama}}<br>{{flag|Paraguay}}<br>{{flag|Peru}}<br>{{flag|Equatorial Guinea}}<br>{{flag|El Salvador}}<br>{{flag|Uruguay}}<br>{{flag|Venezuela}}<br>
----
'''Priklausomos teritorijos'''<br>{{flag|Puerto Rico}}<br>
----
'''Tautinių mažumų kalba'''<br>{{flag|Andorra}}<br>{{flag|Belize}}<br>{{flag|Gibraltar}}<br>{{flag|United States}}<br>
----
'''Antroji arba pasirenkama'''<br>
{{flag|Philippines}}<br>{{flagicon image|Flag of the Sahrawi Arab Democratic Republic.svg}} [[Sacharos Arabų Demokratinė Respublika]]<br>
----
'''Tarptautinės organizacijos'''<br>{{flag|Afrikos Sąjunga}}<br>{{flag|European Union}}<br>{{flag|United Nations}}<br>|
 iso639-1=es|
 iso639-2=spa|
 iso639-3=spa|
 sil=|
 paveikslėlis = Detailed SVG map of the Hispanophone world.svg
}}
'''Ispanų kalba''' (''español'') – viena iš labiausiai pasaulyje paplitusių kalbų, priklausanti [[indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]] šeimos [[Romanų kalbos|romanų kalbų]] grupei. Šiuo metu maždaug 450 mln. žmonių ispanų kalbą laiko gimtąja (antroji vieta pasaulyje po bendrinės kinų kalbos), o dar apie 90 mln. tai antroji kalba. Ispanų kalba laisvai kalba apie 420 mln. žmonių, todėl laikoma, kad ši kalba pagal paplitimą yra ketvirtoji pasaulio kalba (po [[Kinų kalba|kinų]], [[Anglų kalba|anglų]] ir [[hindi]]).

== Ispanų ar kastilų kalba? ==
Patys ispanakalbiai savo gimtąją kalbą dažniau vadina ne ''español'' ([espaˈɲol]), o ''castellano''' ([kasteˈjano], Pietų Amerikoje – [kasteˈʒano]). Taip yra todėl, kad šiuolaikinė literatūrinė ispanų kalba kilusi iš [[Kastilija|Kastilijos]] regiono (panašiai kaip lietuvių literatūrinės kalbos šaknys glūdi Suvalkijoje). Pats terminas „ispanų kalba“ yra naujesnis, atsiradęs [[XVI amžius|XVI]] amžiuje.

Ispanijoje terminas ''español'' kartais vartojamas norint supriešinti Ispanijoje vartojamą kalbą su kitų šalių, pavyzdžiui, [[Pietų Amerika|Pietų Amerikos]], [[Tarmė|tarmėmis]]. Šiuo požiūrių ''español'' yra „ne Ispanijos ispanų kalba“, o ''castellano'' – „Ispanijos ispanų kalba“. Tačiau šie skirtumai yra palyginti nedideli, ir visų tarmių atstovai gali nesunkiai susikalbėti.

Kai kurių lingvistų nuomone, terminas ''español'' taikytinas visų šalių ispaniškiems dialektams, o ''castellano'' apibūdina tik Kastilijos regiono dialektą. Šio požiūrio šalininkai pasitelkia analogiją, kad Prancūzijoje kalbama prancūziškai (o ne, pavyzdžiui, provansiškai), o [[Vokietija|Vokietijoje]] vokiškai.

Trečiojo požiūrio gynėjai daugiau kreipia dėmesį į istoriją ir nurodo, kad kastilų dialekto įtaka paaiškinama politine Kastilijos karalystės įtaka likusioms dabartinės Ispanijos teritorijoms. Jų siūloma analogija yra [[Jungtinė Karalystė]], kurioje valstybinė kalba yra anglų, tokia tapusi dėl [[Anglija|Anglijos]] politinės (kartu ir lingvistinės) įtakos likusioms dabartinės Jungtinės Karalystės teritorijoms.

== Geografinis paplitimas ==
Ispanų kalba yra oficiali valstybinė kalba šiose šalyse (nurodant vartotojų skaičių):

{| {{tablabonita}}
|- bgcolor="silver" align="center"
! Abėcėlės tvarka
! Pagal vartotojų skaičių
|-
|
* [[Argentina]] (36 000 000)
* [[Bolivija]] (6 500 000)
* [[Čilė]] (15 500 000)
* [[Dominikos respublika]] (8 500 000)
* [[Ekvadoras]] (10 500 000)
* [[Gvatemala]] (7 500 000)
* [[Hondūras]] (7 000 000)
* [[Ispanija]] (44 100 000)
* [[Kolumbija]] (44 500 000)
* [[Kosta Rika]] (3 700 000)
* [[Kuba]] (11 100 000)
* [[Meksika]] (102 000 000)
* [[Nikaragva]] (5 000 000)
* [[Panama]] (2 900 000)
* [[Paragvajus]] (4 000 000)
* [[Peru]] (22 000 000)
* [[Puerto Rikas]] (4 000 000)
* [[Pusiaujo Gvinėja]] (400 000)
* [[Salvadoras]] (6 800 000)
* [[Urugvajus]] (3 300 000)
* [[Venesuela]] (24 000 000)
 
|
* [[Meksika]] (102 000 000)
* [[Kolumbija]] (44 500 000)
* [[Ispanija]] (44 100 000)
* [[Argentina]] (36 000 000)
* [[Venesuela]] (25 000 000)
* [[Peru]] (22 000 000)
* [[Čilė]] (15 500 000)
* [[Kuba]] (11 100 000)
* [[Ekvadoras]] (10 500 000)
* [[Dominikos respublika]] (8 500 000)
* [[Gvatemala]] (7 500 000)
* [[Bolivija]] (6 500 000)
* [[Salvadoras]] (6 800 000)
* [[Hondūras]] (7 000 000)
* [[Nikaragva]] (5 000 000)
* [[Paragvajus]] (4 000 000)
* [[Puerto Rikas]] (4 000 000)
* [[Kosta Rika]] (3 700 000)
* [[Urugvajus]] (3 300 000)
* [[Panama]] (2 900 000)
* [[Pusiaujo Gvinėja]] (400 000)
|}

[[Belizas|Belize]] ispanų kalba nėra valstybinė, tačiau gimtąja kalba ją laiko maždaug 50 % šalies gyventojų, o antrąja kalba – 20 %. Taigi iš tiesų Belize ispanų kalba yra labiau paplitusi negu valstybinė [[anglų kalba]].

[[JAV|Jungtinėse Amerikos valstijose]] ispaniškai kalba apie 41 mln. šalies gyventojų, o [[Puerto Rikas|Puerto Rike]] ir [[Naujoji Meksika|Naujojoje Meksikoje]] ji turi valstybinės kalbos statusą. [[Teksasas|Teksase]] ispanų kalba ''de facto'' yra antroji valstybinė kalba. Milijonai ispanakalbių gyvena [[Florida|Floridoje]], [[Kalifornija|Kalifornijoje]], [[Niujorkas|Niujorke]].
[[Brazilija|Brazilijoje]], kurios valstybinė kalba yra [[portugalų kalba|portugalų]], ispanų kalba vertinama kaip [[Pietų Amerika|Pietų Amerikos]] tarptautinė kalba, todėl ji visuotinai dėstoma mokyklose.

[[Filipinai|Filipinuose]] ispanų kalba turėjo valstybinės kalbos statusą iki [[1973]] m., bet jos vartojimas šioje šalyje sparčiai traukiasi.

Ispanų kalba taip pat yra viena iš oficialiųjų kalbų [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungoje]] ir [[Jungtinių Tautų organizacija|Jungtinių Tautų organizacijoje]].

[[Vaizdas:Spanish language World Map.svg|center|upright=2|thumb|Raudona spalva – valstybinė k., mėlyna – viena iš valstybinių k.]]

== Ispanų kalbos dialektai ==
Ispanų kalbos dialektų skirtumų yra daug, bet jie nėra taip nutolę vienas nuo kito, kad labai trukdytų bendrauti.
Apytikslis dialektų sąrašas:

* [[Kastilija|Kastilijos]] ([[Kastilijos tarmė]])
* [[Andalūzija|Andalūzijos]] ([[Andalūzijos tarmė]])
* [[Kanarų salos|Kanarų salų]] ([[Kanarų tarmė]])
* Čuro (''churro'', Valensijos regionas)
* [[Mursija|Mursijos]] ([[Mursijos tarmė]])
* [[Estremadura|Estremaduros]] ([[Estremadūros tarmė]])
* [[Lotynų Amerika|Lotynų Amerikos]] tarmės
** [[Andai|Andų]] (Andų ispanų kalba)
** Kamba (''camba'', [[Bolivija|Bolivijos]] Santa Kruso departamente)
** [[Karibų jūra|Karibų jūros]]
*** [[Kuba|Kubos]]
*** [[Dominikos respublika|Dominikos respublikos]]
*** [[Panama|Panamos]]
*** [[Puerto Rikas|Puerto Riko]]
*** [[Venesuela|Venesuelos]]
**** Marakučo (Venesuelos [[Sulija|Sulijos valstijoje]])
** [[Centrinė Amerika|Centrinės Amerikos]]
** [[Čilė]]s
*** Čilotės ([Čilės pietuose)
** Centrinės [[Kolumbija|Kolumbijos]]
** Kolumbijos ir [[Peru]] pakrančių regionų
** [[Meksika|Meksikos]] ([[Meksikos ispanų kalba]])
*** Šiaurės Meksikos
*** Pietų Meksikos
** [[Paragvajus|Paragvajaus]]
** [[Peru]] pakrančių regionų
** [[La Plata (estuarija)|La Platos]] regiono ([[La Platos tarmė]])
** [[Jukatano pusiasalis|Jukatano]] pusiasalio
* [[Pusiaujo Gvinėja|Pusiaujo Gvinėjos]]
* [[Filipinai|Filipinų]]

== Vediniai ==
'''[[Kreolai|Kreolų]] kalbos'''
:* Ispanijos žydų, arba [[Sefardai|sefardų]] ([[ladino kalba]])
:* Čabakano (Filipinų kreolų) ([[Zamboangos čabakano]])
:* Papjamento, dar vadinama portugališkąja kreolų kalba ([[papjamento]])
:** Arubos papjamento
:** [[Bonairė]]s (sala Karibų jūroje, prie Venesuelos) papjamento
:** [[Kiurasao]] papjamento
:* Palenkero (Kolumbijoje)
:* Ljanito (''Llanito''), [[Gibraltaras|Gibraltare]] vartojamas Andalūzijos dialekto ir anglų kalbos mišinys.

== Rašto sistema ==
Ispanų kalba užrašoma lotyniškomis raidėmis. Naudojamos 27 raidės – A, B, C, D, E, F, G, H, I, J, K, L, M, N, Ñ, O, P, Q, R, S, T, U, V, W, X, Y, Z (iš jų K ir W – tik skoliniuose). Balsiai gali turėti dešininį diakritinį ženklą, kuriuo žymima nestandartinė žodžio kirčio vieta, arba naudojamas atskirti [[homofonas|homofonus]] (pvz., ''el'' ir ''él'', ''te'' ir ''té'', ''qué'' ir ''que''). Taip pat naudojama raidė ''ü'', kuri žymi junginiuose ''gui'' ar ''gue'' tariamą raidę ''u''.

Ispanų kalba pasižymi tuo, kad klausiamieji ir šaukiamieji sakiniai pradedami apverstu [[klaustukas|klaustuko]] ar [[šauktukas|šauktuko]] ženklu (gali būti dedami ir sakinio viduryje, prieš klausiamosios ar šaukiamosios frazės pradžią), pvz., ''¿Te gusta el verano?'' („Tau patinka vasara?“), ''Si no puedes ir con ellos, ¿quieres ir con nosotros?'' („Jei negali eiti su jais, gal nori eiti su mumis?“), ''¿¡Y tú quién te crees!?'' („O tu ką manai!?“).

== Fonetika ==
Ispanų kalbos raštas yra fonetinis, tačiau Ispanijoje ir Lotynų Amerikoje tartis šiek tiek skiriasi. Ispanų kalbos raidės tariamos taip:

* '''ñ''' – [ɲ] – palatalinis garsas, primenantis lietuvių k. [nʲ] žodyje ''niaukiasi''; mañana ''rytas'' – [ma'ɲana],
* '''ll''' – [j], pietinėje Pietų Amerikoje (Argentinoje) – [dʒ] arba [ʒ]; ella ''ji'' – [ˈeja], [ˈedʒa] arba [ˈeʒa]; kai kuriose tarmėse – kaip [ʎ] (palatalinis garsas, primenantis lietuvių k. [lʲ] žodyje ''leidžia''), billete [biˈʎet̪e] ''bilietas'',
* '''c''' 1) prieš e, i – kaip anglų k. [θ], Amerikoje [s]; cerca ''greta'' – [ˈθerka] / [ˈserka]; 2) prieš kitas raides – [k]; camino – [kaˈmino] ''kelias'',
* '''b, v''' – ispanų kalboje ''b'' ir ''v'' tariamos visiškai vienodai, skirtingos raidės vartojamos dėl istorinių ar morfologinių priežasčių: 1) po garsų [n] ir [m] arba žodžio ar tarties pradžioje (po pauzės) abi raidės tariamos kaip lietuviška [b] žodyje ''baigia'': un vaso [um ˈbaso] ''vaza''; vale [ˈbale] ''gerai''; 2) visose kitose padėtyse tariamas specialus pučiamasis abilūpinis skardusis priebalsis [β]: acabar [akaˈβaɾ] ''užbaigti'',
* '''d''' – 1) po garsų [n] ir [m] arba žodžio ar tarties pradžioje (po pauzės) tariamas kaip lietuviška [d] žodyje ''duoti'': debo [deˈβo] ''privalau''; 2) visose kitose padėtyse tariamas specialus pučiamasis dantinis skardusis priebalsis [ð]: pido [ˈpiðo] ''prašau'',
* '''g''' 1) prieš e, i – [x] kaip lietuvių k. žodyje ''choras'': gente [ˈxen̪t̪e], kai kur Lotynų Amerikoje – [ˈdʒen̪t̪e]; 2) kitose padėtyse (jei tolesnė raidė nėra ''e'' arba ''i'') po garsų [n] ir [m] arba žodžio ar tarties pradžioje (po pauzės) tariama kaip lietuviška [ɡ] žodyje ''gaudo'': goma [ˈɡoma] ''trintukas''; 3) visose kitose padėtyse tariamas specialus pučiamasis gomurinis skardusis priebalsis [ɣ], kaip lietuvių k. žodyje ''brahmanas'': alguien [ˈalɣjen] ''kažkas'',
* '''gu''' – (''prieš e, i'') u netariama; guitarra [ɡiˈtara] ''gitara''; šioje padėtyje ''u'' tariama tik tuo atveju, kai virš jos pažymima trema, t. y. rašoma ''gü'': güiro [ˈɡwiɾo] ''kukurūzo daigas'',
* '''rr''' (ilga [r] – kaip lietuvių k. [ɾ], tik liežuvis alveoles turi paliesti kelis kartus) – perro [ˈpero] ''šuo'', barril [baˈril] ''statinė'',
* '''h''' – niekada netariama; hombre – [ˈombɾe] ''vyras'',
* '''j''' – [x]; julio – [ˈxuljo] ''liepos mėnuo'',
* '''z''' – visose padėtyse kaip [θ], Amerikoje – [s]; corazón [koɾaˈθon] / [koɾaˈson] ''širdis'',
* '''y''' – kaip [j], Amerikoje kartais kaip [dʒ] arba minkštas [ʒ]; yo [jo] / [dʒo] / [ʒo] 'aš''. Kai yra viena arba žodžio viduryje, tariama kaip [i],
* '''ch''' – [t͡ʃ]: charla – [ˈt͡ʃaɾla] ''pašnekesys''
* '''l''' – alveolinis garsas [l]: hola – [ˈola] ''labas'',
* '''qu''' – [k]: equipa [eˈkipa] ''komanda'', querido [keˈɾiðo] ''mielas'',
* '''e''' – trumpas garsas [e] – kaip kartais lietuvių k. pasitaikantis ''e'' [[Tarptautiniai žodžiai|tarptautiniuose žodžiuose]], pvz., ''metras''.

== Kirčiavimas ==
Taikoma labai nesudėtinga kirčiavimo sistema, kurią sudaro 3 taisyklės:
* jei žodis baigiasi balsiu ('''a''', '''e''', '''i''', '''u'''), '''n''' arba '''s''' ir neturi kirčio ženklo ('''΄'''), kirčiuojamas ''priešpaskutinis'' skiemuo: '''''vi'''''da, '''''par'''''te, ver'''''du'''''ras,
* jei žodis baigiasi ''priebalsiu'' (išskyrus '''n''', '''s''') ir neturi kirčio ženklo ('''΄'''), kirčiuojamas ''paskutinis'' skiemuo: a'''''mor''''', us'''''ted''''', lau'''''rel''''',
* jei žodis kirčiuojamas ne pagal šias taisykles, kirčiuojamas skiemuo turi kirčio ženklą ('''΄'''): la'''''drón''''', ca'''''fé''''', '''''már'''''fil.

Galūnė '''ia''' sudaro vieną skiemenį (resis'''''ten'''''cia), '''ía''' du skiemenis (san'''''grí'''''a).
 

== Morfologija ==

=== Vardažodžiai ===
Visi ispanų kalbos [[daiktavardis|daiktavardžiai]] turi [[gramatinė giminė|gramatinę giminę]], kuri būna vyriškoji arba moteriškoji. Pagal giminę prie daiktavardžių derinami ir būdvardžiai. Paprastai vyriškąją giminę žymi galūnės ''-o'' taip pat ''-aje, -or, -án, -ambre'', dažnai ''-men, -gen'' (tačiau yra išimčių, pvz., ''la foto, la mano, la flor, la labor, la imagen''), o moteriškąją – galūnė ''-a'' (yra išimčių, antai ''el día, el idioma''), taip pat dažniausiai galūnes ''-ez, -eza, -ción, -ía, -sión, -dad, -tad, -tud, -umbre, -ie, -nza, -cia, -sis'' ir ''-itis'' turintys žodžiai būna moteriškosios giminės.

[[Daugiskaita]] sudaroma prie vardažodžio pridedant galūnę ''-s'' (jei baigiasi balsiu) arba ''-es'' (jei baigiasi priebalsiu), pvz., vns. ''mes'' > dgs. ''meses'', vns. ''uña'' > dgs. ''uñas''. Jei žodis baigiasi raide ''-z'' tada daugiskaitos galūnė būna ''-ces'', pvz., ''luz'' > ''luces'', ''voz'' > ''voces''.

Ispanų kalbos daiktavardžiai turi [[artikelis|artikelius]], kurie būna nežymimieji ('''''un, una''''') ir žymimieji ('''''el, la'''''). Jie derinami prie žymimojo žodžio gimine ir skaičiumi: pvz., ''una mesa'' arba ''la mesa'' („stalas“, mot. g,) ir daugiskaitinės formos ''unas mesas'' bei ''las mesas'' („stalai“); ''un árbol'' arba ''el árbol'' („medis“, vyr. g.) ir daugiskaitinės formos ''unos árboles'' bei ''los árboles'' („medžiai“). Be to, vartojamas niekatrosios giminės artikelis '''''lo''''', su kuriuo iš būdvardžių galima padaryti daiktavardžius, pvz., ''lo bueno'' („gėris; tai, kas gera“), ''lo desconocido'' („nežinomybė; tai, kas nežinoma“).

[[Būdvardis|Būdvardžiai]] ispanų kalboje paprastai eina po pažymimojo žodžio: ''el libro nuevo'' („nauja knyga“), ''un río grande'' („didelė upė“), ''la flor roja'' („raudona gėlė“), ''unos caminos estrechos'' („siauri keliai“).

Ispanų vardažodžiai dažnai praplečiami [[priesaga|priesagomis]]: plačiai paplitusi [[deminutyvas|mažybinė priesaga]] ''-ito/-ita'', pvz., ''casa'' („namas“) > ''casita'' („namelis“), ''pequeño'' („mažas“) > ''pequeñito'' („mažytis“). Dažnu atveju (pvz., ilgesniuose žodžiuose, žodžiuose, kurie baigiasi priebalsiais arba ''-e'' ir t. t.) priesaga išplečiama iki ''-ecito'' arba ''-cito'', pvz., ''pobre'' („vargšas“) > ''pobrecito'' („vargšelis“), ''amor'' („meilė“) > ''amorcito'' („meilutė“). Priesagos ''-ón/-ona'' ir ''-azo, -udo'' turi augmentacinę (padidinamąją) funkciją ir dažnai vartojamos kaip [[pejoratyvas|pejoratyvai]], pvz., ''las manos'' („rankos“) > '' las manazas'' („rankiščios“), ''la soltera'' („panelė, netekėjusioji“) > ''la solterona'' („senmergė“), ''el gol'' („įvartis“) > ''el golazo'' („tai bent įvartis“). Taip pat vartojamos peoratyvinės priesagos ''-aco/-aca, -acho/-acha, -astro/-astra, -ajo/-aja, -orrio/-orra, -orro/-orra, -ucho/-ucha'', pvz., ''cama'' > ''camastro'' („loviūkštė“), ''vida'' > ''vidorra'' („gyvenimiūkštis“), ''niño'' > ''niñato'' („vaikiščias“) ir pan.

=== Veiksmažodžiai ===
Ispanų kalbos veiksmažodžiai kaitomi [[gramatinis laikas|laikais]] (būtuoju, esamuoju, būsimuoju), [[gramatinis skaičius|skaičiumi]] (vienaskaita ir daugiskaita), [[gramatinis asmuo|asmenimis]] (1, 2, 3), [[nuosaka|nuosakomis]] (indikatyvinė, [[Konjunktyvas|subjunktyvinė]] (tariamoji), [[liepiamoji nuosaka|liepiamoji]]), būtasis laikas skirstomas į [[perfektas|perfektą]] ir [[imperfektas|imperfektą]], turi veikiamąją ir neveikiamąją [[Rūšis (gramatinė)|rūšis]]. Ispanų kalboje daroma antrojo asmens mandagumo skirtis (''tú'' „tu“ ir ''Usted'' „jūs“).

==== Asmenuotės ====
Ispanų kalboje išskiriamos 3 asmenuotės (pagal bendraties galūnes ''-ar, -er, -ir'', atskirą paradigmą turi veiksmažodis ''ser'' „būti“). Žemiau pavyzdžiai su žodžiais ''hablar'' („kalbėti“), ''comer'' („valgyti“) ir ''vivir'' („gyventi“) bei atskira paradigma su ''ser''.
 
;Esamasis laikas

{| class="wikitable"
|-
! Asmuo !! habl''ar'' !! com''er''!! viv''ir'' !! ''ser''
|-
| aš (''yo'') || habl'''o''' || com'''o''' || viv'''o''' ||'''soy'''
|-
| tu (''tú/vos'') || habl'''as''' || com'''es''' || viv'''es''' ||'''eres/sos'''
|-
| jis ji, jūs (mandag.) (''él/ella/usted'') || habl'''a''' || com'''e''' || viv'''e''' ||'''es'''
|-
| mes (''nosotros/nosotras'') || habl'''amos''' || com'''emos''' || viv'''imos''' ||'''somos'''
|-
| jūs (''vosotros/vosotras'') || habl'''áis''' || com'''éis''' || viv'''ís''' ||'''sois'''
|-
| jie, jos, jūs (dgs., mandag.) (''ellos/ellas/ustedes'') || habl'''an''' || com'''en''' || viv'''en''' ||'''son'''
|}

;Būtasis nebaigtinis laikas (''pretérito imperfecto'')
Naudojamas nusakyti praeities įvykius, kurie vyko nuolat (t. y., atitinka lietuvių būtąjį dažninį laiką: ''Cuando era pequeño, '''hablaba''' español con mi abuela'' – „Kai buvau mažas, kalbėdavau ispaniškai su savo močiute“), taip pat tęstinius įvykius, kuriuos pertraukė kiti įvykiai ('''''Tomábamos''' la cena cuando entró Eduardo'' – „Mums bevakarieniaujant, užėjo Eduardas“), foninius, tęstinius praeities veiksmus (''Todo '''estaba''' tranquilo esa noche. Juan Eduardo '''miraba''' el partido de fútbol con su amigo Alejandro.'' – „Tąnakt buvo ramu. Chuanas Eduardas su savo draugu Alechandru stėbėjo futbolo rungtynes“). Imperfektas ispanų kalboje iš esmės nusako foninius, tęstinius veiksmus, o ne konkrečius įvykius. Su šiuo laiku dažnai pateikiami abstraktų laiką nusakantys žodžiai, pvz., ''a veces'' („kartais“), ''cada día'' („kasdien“), ''con frecuencia, frecuentemente'' („dažnai“), ''mientras'' („tuo tarpu“), ''por lo general, generalmente'' („paprastai“), ''todavía'' („vis dar“), ''ya'' („jau“).

Toliau greta ''hablar, comer, vivir, ser'' pavyzdžių pateikiamos nereguliarios ''ir'' („eiti“) ir ''ver'' („žiūrėti“) paradigmos.

{| class="wikitable"
|-
! Asmuo !! habl''ar'' !! com''er'' ir viv''ir'' !!''ser'' !! ''ir'' !! ''ver''
|-
| aš (''yo'') || habl'''aba''' || com'''ía''', viv'''ía''' || era || iba ||veía
|-
| tu (''tú/vos'') || habl'''abas''' || com'''ías''', viv'''ías''' ||eras || ibas ||veías
|-
| jis ji, jūs (mandag.) (''él/ella/usted'') || habl'''aba''' ||com'''ía''', viv'''ía''' || era|| iba ||veía
|-
| mes (''nosotros/nosotras'') || habl'''ábamos''' || com'''íamos''', viv'''íamos''' || éramos|| íbamos ||veíamos
|-
| jūs (''vosotros/vosotras'') || habl'''abais''' || com'''íais''', viv'''íais''' || erais|| ibais ||veíais
|-
| jie, jos, jūs (dgs., mandag.) (''ellos/ellas/ustedes'') || habl'''aban''' || com'''ían''', viv'''ían''' || eran|| iban ||veían
|}

; Būtasis neapibrėžtinis laikas (''pretérito indefinido'')

Skirtas apibūdinti jau įvykusius įvykius, dažnai apibrėžiant įvykimo laiką (pvz., ''Ayer, '''encontré''' la flor que tú me '''diste''''' – „Vakar radau gėlę, kurią man davei“), įvykius, kurie pertraukė tęstinius įvykius (''Tomábamos la cena cuando '''entró''' Eduardo'' – „Mums bevakarieniaujant, užėjo Eduardas“, bendrines tiesas (''Las Filipinas '''fueron''' parte del Imperio Español'' – „Filipinai buvo Ispanijos imperijos dalis“). Paprastasis būtasis laikas ispanų kalboje iš esmės išreiškia konkrečius įvykius, o ne foninius, tęstinius veiksmus. Su šiuo laiku dažnai pateikiami konkretų laiką nusakantys žodžiai, pvz., ''ayer'' („vakar“), ''el año pasado'' („praeitais metais“), ''esta tarde'' („šį vakarą“), ''después de que'' („po to, kai“), ''de repente'' („staiga“), taip pat konkrečios datos (metai, dienos, savaitės dienos ir t. t.).

{| class="wikitable"
|-
! Asmuo !! habl''ar'' !! com''er'' ir viv''ir'' !! ''ser/ir''
|-
| aš (''yo'') || habl'''é''' || com'''í''', viv'''í''' || fui
|-
| tu (''tú/vos'') || habl'''aste''' || com'''iste''', viv'''iste''' ||fuiste
|-
| jis ji, jūs (mandag.) (''él/ella/usted'') || habl'''ó''' || com'''ió''', viv'''ió''' ||fue
|-
| mes (''nosotros/nosotras'') || habl'''amos''' || com'''imos''', viv'''imos''' ||fuimos
|-
| jūs (''vosotros/vosotras'') || habl'''asteis''' || com'''isteis''', viv'''isteis''' ||fuisteis
|-
| jie, jos, jūs (dgs., mandag.) (''ellos/ellas/ustedes'')|| habl'''aron''' || com'''ieron''', viv'''ieron''' ||fueron
|}

;Būsimasis laikas

Visi reguliarieji veiksmažodžiai kaitomi pagal tą pačią paradigmą – ''[[bendratis]] + galūnė''. Taip pat dalis ''-er, -ir'' galūnių veiksmažodžių būtajame laike netenka balsio (pvz., ''tener → tendré…, poner → pondré…, venir → vendré…, valer → valdré…, salir → saldré…''). Neretai būsimasis laikas ispanų kalboje sudaromas ne su būsimojo laiko formomis, o su veiksmažodžiu '''ir''' („eiti“) + '''a''' + veiksmažodžio '''bendratis''', pvz., ''voy a comprar'' („pirksiu, rengiuosi pirkti“), ''vas a viajar'' („keliausi, rengiesi keliauti“), ''ellos van a morir'' („jie mirs/jie ketina mirti“).

{| class="wikitable"
|-
! Asmuo !! hablar, comer, vivir !! tener, salir
|-
| aš (''yo'')|| hablar'''é''', comer'''é''', vivir'''é''' ||ten'''dré''', sal'''dré'''
|-
| tu (''tú/vos'')||hablar'''ás''', comer'''ás''', vivir'''ás''' ||ten'''drás''', sal'''drás'''
|-
| jis ji, jūs (mandag.) (''él/ella/usted'')|| hablar'''á''', comer'''a''', vivir'''a'''||ten'''drá''', sal'''drá'''
|-
| mes (''nosotros/nosotras'') || hablar'''emos''', comer'''emos''', vivir'''emos''' ||ten'''dremos''', sal'''dremos'''
|-
| jūs (''vosotros/vosotras'') || hablar'''éis''', comer'''éis''', vivir'''éis''' ||ten'''dréis''', sal'''dréis'''
|-
| jie, jos, jūs (dgs., mandag.) (''ellos/ellas/ustedes'') || hablar'''án''', comer'''án''', vivir'''án''' ||ten'''drán''', sal'''drán'''
|}

; Liepiamoji nuosaka

Liepiamosios nuosakos galūnės ispanų kalboje priklauso nuo to, ar sakinys teigiamas, ar neigiamas (su neiginiu ''no''; skiriasi tik 2 asmuo). Lotynų Amerikoje, ypač, La Platos tarmėje, kur vartojama antrojo asmens forma ''vos'' (vietoje ''tú'') taikomos kitokios galūnės.

{{div col|2}}
'''Teigiama liepiamoji nuosaka'''
{| class="wikitable"
|-
! Asmuo !! habl''ar'' !! com''er'' !! viv''ir''
|-
| tu (''tú'') || habl'''a''' || com'''e''' || viv'''e'''
|-
| tu [Arg.] (''vos'') || habl'''á''' || com'''é''' || viv'''í'''
|-
| Jūs (mandag.) (''usted'') || habl'''e''' || com'''a''' || viv'''a'''
|-
| mes (''nosotros/nosotras'') || habl'''emos''' || com'''amos''' || viv'''amos'''
|-
| jūs (''vosotros/vosotras'') || habl'''ad''' (habl'''ar''') || com'''ed''' (com'''er''') || viv'''id''' (viv'''ir''')
|-
| Jūs (mandag., dgs.) (''ustedes'') || habl'''en''' || com'''an''' || viv'''an'''
|}

'''Neigiama liepiamoji nuosaka'''

{| class="wikitable"
|-
! Asmuo !! habl''ar'' !! com''er'' ir viv''ir''
|-
| tu (''tú/vos'') || no habl'''es''' || no com'''as''', no viv'''as'''
|-
| Jūs (mandag.) (''usted'') || no habl'''e''' || no com'''a''', no viv'''a'''
|-
| mes (''nosotros/nosotras'') || no habl'''emos''' || no com'''amos''', no viv'''amos'''
|-
| jūs (''vosotros/vosotras'') || no habl'''éis''' || no com'''áis''', no viv'''áis'''
|-
| Jūs (mandag., dgs.) (''ustedes'')|| no habl'''en''' || no com'''an''', no viv'''an'''
|}
{{div col end}}

; Subjunktyvas

Ispanų kalboje [[subjunktyvas]] vartojamas išreikšti tariamam, norimam, pageidaujamam veiksmui.

{{div col|2}}
'''Esamojo laiko'''
{| class="wikitable"
|-
! Asmuo !! habl''ar'' !! com''er'' ir viv''ir''
|-
| aš (''yo'') || habl'''e''' || com'''a''', viv'''a'''
|-
| tu (''tú/vos'') || habl'''es''' (habl'''és''') || com'''as''', viv'''as''' (com'''ás''', viv'''ás''')
|-
| jis, ji, jūs (mandag.) (''él/ella/usted'') || habl'''e''' || com'''a''', viv'''a'''
|-
| mes (''nosotros/nosotras'') || habl'''emos''' || com'''amos''', viv'''amos'''
|-
| jūs (''vosotros/vosotras'') || habl'''éis''' || com'''áis''', viv'''áis'''
|-
| jie, jos, jūs (dgs., mandag.) (''ellos/ellas/ustedes'') || habl'''en''' || com'''an''', viv'''an'''
|}

'''Būtojo laiko'''
{| class="wikitable"
|-
! Asmuo !! habl''ar'' !! com''er'' ir viv''ir''
|-
| aš (''yo'')|| habl'''ara''' || com'''iera''', viv'''iera'''
|-
| tu (''tú/vos'') || habl'''aras''' || com'''ieras''', viv'''ieras'''
|-
| jis, ji, jūs (mandag.) (''él/ella/usted'') || habl'''ara''' || com'''iera''', viv'''iera'''
|-
| mes (''nosotros/nosotras'')|| habl'''áramos''' || com'''iéramos''', viv'''iéramos'''
|-
| jūs (''vosotros/vosotras'') || habl'''arais''' || com'''ierais''', viv'''ierais'''
|-
| jie, jos, jūs (dgs., mandag.) (''ellos/ellas/ustedes'') || habl'''aran''' || com'''ieran''', viv'''ieran'''
|}
{{div col end}}

;Sąlyginė forma

Sąlyginė forma vartojama sakiniuose, kurie atitinka lietuvių [[tariamoji nuosaka|tariamąją nuosaką]], ir vartojami pasiūlymams, prašymams, pageidavimams, įsivaizduojamiems veiksmams reikšti (su žodeliais ''jeigu, gal, galbūt''). Asmenuojamoji veiksmažodžio (dažniausiai ''querer'' „norėti“, ''gustar'' „mėgti, patikti“, ''poder'' „galėti“ ir kt.), padaryto prie bendraties pridedant galūne, paprastai vartojama su bendratimi, pvz., '''''Querría ver''' la película esta semana'' („Šią savaitę norėčiau pažiūrėti filmą“), ''Señor, ¿'''podría darme''' una copa de vino?'' ("Pone, gal galėtumėte duoti vyno taurę? ").

{| class="wikitable"
|-
! Asmuo || Visi veiksmažodžiai (pvz., gustar)
|-
| aš (''yo'')|| gustar'''ía'''
|-
| tu (''tú/vos'') || gustar'''ías'''
|-
| jis, ji, jūs (mandag.) (''él/ella/usted'') || gustar'''ía'''
|-
| mes (''nosotros/nosotras'') || gustar'''íamos'''
|-
| jūs (''vosotros/vosotras'') || gustar'''íais'''
|-
| jie, jos, jūs (dgs., mandag.) (''ellos/ellas/ustedes'')|| gustar'''ían'''
|}

==== Sudėtinės formos ====

; Perfektas
[[Perfektas|Perfekto (atliktinio laiko)]] formos sudaromos iš modalinio veiksmažodžio ''haber'' („turėti“), kaitaliojamo priklausomai nuo laiko, ir būtojo laiko dalyvio (šis pateikiamas nederinama vyriškosios giminės vienaskaitos forma). Šiuo laiku išreiškiami praeities įvykiai, nutikę prieš vėliau įvykusius įvykius. Lotynų Amerikoje perfekto formos naudojamos retai.
* Esamojo laiko perfektas: ''Este mes ha '''llovido mucho''', pero hoy hace buen día'' – „Šį mėnesį lijo daug, tačiau šiandien diena graži“.
* Būtojo laiko perfektas (pluskuamperfektas): ''Yo '''había esperado''' tres horas cuando él llegó'' – „Laukiau tris valandas, kol jis atvyko“.
* Būtojo praeities laiko prefektas (naudojamas labai retai): ''Cuando '''hubieron llegado''' todos, empezó la ceremonia'' – „Kai visi atvyko (=buvo atvykę), prasidėjo ceremonija“.
* Būsimojo laiko perfektas (naudojamas labai retai): ''Cuando yo llegue a la fiesta, ya se '''habrán marchado''' todos'' – „Kai nuvyksiu į šventę, visi jau bus išsivaikščioję“.
* Sąlygos perfektas (naudojamas retai): ''Yo habría hablado si me '''hubieran/hubiesen dado''' la oportunidad'' – „Būčiau kalbėjęs, jei man būtų suteikę tam progą“.

;Tęstinis laikas
Norint pabrėžti veiksmo tęstinumą, sudaromas tęstinis laikas su kaitomu pagal asmenis veiksmažodžiu ''estar'' („būti [esamuoju metu]“) + esamojo laiko dalyviu (nekaitoma vyr. g. vns. forma)
* Esamojo laiko: ''Juan '''está comiendo''''' – „Chuanas [šiuo metu] valgo“; ''''Estoy viviendo''' en un piso compartido'' – „[Šiuo metu] gyvenu bendrame bute“.
* Būtojo laiko (imperfekto): '''''Estábamos jugando''' cuando empezó a llover'' – „[Tuo metu] žaidėme, kai pradėjo lyti“.
* Būtojo laiko: ''¿Qué '''estuviste haciendo'''?'' – „Ką tu [visą tą laiką] veikei?“
* Būsimojo laiko: ''¿Qué '''estarás haciendo'''?'' – „Ką tu [visą tą laiką] veiksi?“

;Pasyvioji rūšis
Pasyvioji rūšis sudaroma iš asmenuojamojo veiksmažodžio ''ser'' („būti [visą laiką]“) + būtojo laiko dalyvio.
* ''Tú '''eras amada''''' – „Tu buvai mylima“
* ''Esta novela '''fue escrita''' por Juan.'' – „Šitas romanas parašytas Chuano“
* ''El carro '''ha sido comprado''' por su hermano.'' – „Automobilis buvo nupirktas jo brolio“

Kai veiksnys sakinyje nėra svarbus, su [[tranzityvumas|tranzityviniais veiksmažodžiais]] vartojama sangrąžinė dalelytė ''se''. Sudaroma tik su vienaskaitos ar daugiskaitos trečiuoju asmenimi.
* '''''Se habla''' español'' – „Kalbama ispaniškai“
* '''''Se venden''' libros'' – „Parduodamos knygos“
* '''''Se puede''' hacer'' – „Galima padaryti“

== Kalbos istorija ==
Ispanų kalba išsivystė iš šnekamosios [[Lotynų kalba|lotynų kalbos]] (taip pat kaip ir [[prancūzų kalba|prancūzų]], [[portugalų kalba|portugalų]], [[rumunų kalba|rumunų]]), patyrė kitų kalbų poveikį. Iš preromaninių kalbų ([[baskų kalba|baskų]], [[iberų kalba|iberų]], [[keltų kalba|keltų]]) perėmė daug [[toponimas|toponimų]] bei šiek tiek kitos leksikos, pavyzdžiui, ''cama'' „lova“, ''gordo'' „storas“, ''izquierda'' „kairė“, tam tikrą poveikį darė ir kitos Iberijos pusiasalyje gyvenusios tautos, pavyzdžiui, [[vizigotai]] (priesaga –''engo''). Musulmonų invazija atnešė nemažai [[arabizmas|arabizmų]], manoma, kad arabų kalba turėjo įtakos abilūpinio „v“ atsiradimui (tariama labai panašiai kaip lietuviška „b“) bei atnešė priesagą „-í“ (''ceutí, israelí'').

XVI amžiuje ispanų kalba perėmė daug itališkos leksikos iš meno, kultūros srities. Tuo pačiu metu, atradus Ameriką, į ispanų kalbą pateko daug terminų, apibūdinančių naujas, iki tol nepatirtas realijas, pavyzdžiui, augalų, gamtos reiškinių pavadinimai: ''patata'' „bulvė“, ''cacique'' „indėnų genties vadas“, ''huracán'' „uraganas“, ''tabaco'' „tabakas“, ''cacao'' „kakava“.

XVII–XVIII amžiuje ispanų kalbą praturtino prancūziškos kilmės leksika, susijusi su naujomis madomis, maistu ir pan.: ''puré, menú, restorán''.

XX amžiuje ispanų kalba, kaip ir daugelis kitų kalbų, dėl moderniųjų technologijų perėmimo patiria didelę anglų kalbos įtaką: ''fútbol, e-mail, internet''. Šiai įtakai labiau pasiduoda Lotynų Amerikos dialektai, pavyzdžiui, kompiuterio pelė Ispanijoje vadinama ''ratón'' „pelė“, o Meksikoje ''mouse'', Ispanijoje kompiuteris vadinamas ''ordenador'', o Lotynų Amerikoje ''computadora''.

== Svarbiausios frazės ==
{| border="2" cellpadding="4" cellspacing="0" style="margin: 1em 1em 1em 0; background: #f9f9f9; border: 1px #aaa solid; border-collapse: collapse;"
!Lietuviškai
!Ispaniškai
!Tarimas
|-
||ispanų kalba|| ''español'' || [espaˈɲol]
|-
||ispanų kalba (kastilų) || ''castellano'' || [kasteˈjano]
|-
||lietuvių kalba || ''lituano'' || [liˈt̪wano]
|-
||taip || ''sí'' || [si]
|-
||ne || ''no'' || [no]
|-
||labas || ''hola'' || [ˈola]
|-
||Labas rytas! Laba diena! ''(iki 12 val.)'' || ''¡Buenos días!'' || [ˈbwenos ˈdijas]
|-
||Laba diena! Labas vakaras! ''(po 12 val.)'' || ''¡Buenas tardes!'' || [ˈbwenas ˈtaɾðes]
|-
||Labanakt! || ''¡Buenas noches!'' || [ˈbwenas ˈnot͡ʃes]
|-
||Sveiki atvykę! || ''¡Bienvenidos!'' || [bjembeˈnidos]
|-
||malonu susipažinti || ''Mucho gusto'' || [ˈmut͡ʃo ˈɣusto]
|-
||kaip gyvuojate? || ''¿Cómo está?'' || [ˈkomo esˈta]
|-
||sudie || ''adiós'' || [aðˈjos]
|-
||iki pasimatymo || ''hasta la vista'' || [ˈasta la ˈβista]
|-
||prašau || ''por favor'' || [poɾ faˈβoɾ]
|-
||ačiū || ''gracias'' || [ˈɡɾaθjas]
|-
||atsiprašau || ''perdón'' || [peɾˈðon]
|-
||kodėl? || ''¿Por qué?'' || [poɾ ke]
|-
||kas? (apie žmogų) || ''¿Quién?'' || [kjen]
|-
||kas? (apie daiktus) || ''¿Qué?'' || [ke]
|-
||kada? || ''¿Cuándo?'' || [ˈkwando]
|-
||kur? || ''¿Dónde?'' || [ˈdonde]
|-
||kaip? || ''¿Cómo?'' || [ˈkomo]
|-
||kiek? || ''¿Cuánto?'' || [ˈkwanto]
|-
||nesuprantu || ''No entiendo'' || [no enˈtjendo]
|-
||padėkite! || ''¡Ayúdame!''|| [aˈjuðame]
|-
||(Jūs) kalbate lietuviškai? || ''¿Habla (usted) lituano?'' || [ˈaβla (usˈteð) liˈtwano]
|-
||į sveikatą! || ''¡Salud!'' || [saˈluð]
|-
||vienas || ''uno'', ''un'' || [ˈuno], [un]
|-
||du || ''dos'' || [dos]
|-
||trys || ''tres'' || [tɾes]
|-
||keturi || ''cuatro'' || [ˈkwatɾo]
|-
||penki || ''cinco'' || [ˈθinko]
|-
||šeši || ''seis'' || [sejs]
|-
||septyni || ''siete'' || [ˈsjete]
|-
||aštuoni || ''ocho'' || [ˈot͡ʃo]
|-
||devyni || ''nueve'' || [ˈnweβe]
|-
||dešimt || ''diez'' || [djeθ]
|-
||šimtas || ''ciento'', ''cien'' || [ˈθjento], [θjen]
|-
||tūkstantis || ''mil'' || [mil]
|-
| colspan=3| <small><sup>1</sup> Tarimas atitinka Kastilijos dialektą</small>
|}

== Išnašos ==
{{ref}}

== Nuorodos ==
{{Vikižodynas|ispanų kalba|no=T}}
{{InterWiki|code=es}}
* {{Ethnologue|spa}}
* [http://www.rae.es/ Ispanijos karališkoji akademija]
* [http://www.elcastellano.org/ Ispanų kalbos tinklalapis]
* [http://www3.unileon.es/dp/dfh/jmr/dicci/0000.htm Ispanų dialektų žodynai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090619092820/http://www3.unileon.es/dp/dfh/jmr/dicci/0000.htm |date=2009-06-19 }}
{{Romanų kalbos}}
{{Commons|Category:Spanish language|no=T}}

[[Kategorija:Romanų kalbos]]
[[Kategorija:Ispanų kalba]]